Nuolatinis noras tobulėti ir dalintis gerąja praktika – ryškus šiandienos Lietuvos mokytojų bruožas. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ stažuočių vadovė Rosita Saukaitė pastebi, kad kvietimai siekti naujų kompetencijų nuolat sulaukia didelio pedagogų įsitraukimo.
Pasak R. Saukaitės, nors mokytojų užimtumas didelis, jie išlieka aktyvūs, noriai išbando naujoves ir ieško tobulinimosi galimybių. Teigiami projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ dalyvių atsiliepimai dar labiau sustiprina pedagogų bendruomenės motyvaciją įgyti naujų žinių ir praktinių įgūdžių. Projektas, finansuojamas „Europos socialinio fondo +“ ir bendrojo finansavimo lėšomis, pedagogams atveria galimybes studijuoti, stažuotis užsienyje, dalyvauti mokymuose ir konsultacijose bei stiprinti mentorystės kompetencijas.
Tarptautinės stažuotės – viena patraukliausių projekto veiklų kompetencijoms ugdyti. Jos trunka nuo 5 iki 10 dienų, todėl mokytojai gali patogiai suderinti išvykas su moksleivių atostogomis ir mokytis iš užsienio kolegų. Tai, kad pedagogai patys ieško ir pasirenka stažuočių vietas, geriausiai įrodo jų motyvaciją augti bei kurti vertę savo bendruomenei.
Projekto komandą džiugina tai, kad mokytis į užsienį vykstančių ugdymo specialistų tobulinamos kompetencijos labai įvairios: nuo dirbtinio intelekto įrankių taikymo ir IT naujovių iki itin dažnai pasirenkamo įtraukiojo ugdymo ir specialiųjų poreikių mokinių įtraukimo įgūdžių stiprinimo.
Tauragiškės vertingų žinių pasisėmė Estijos sostinėje
Tauragės „Aušros“ progimnazijos specialioji pedagogė Vaida Tereikienė su kolege, M. Mažvydo progimnazijos logopede Vaida Abromavičiene, pernai dalyvavo 5 dienų mokymuose Taline. Ugdymo centre „Eriline lapsepõlv“ specialistės gilino žinias apie darbą su vaikais, turinčiais autizmo spektro, elgesio ir emocijų sutrikimų. Intensyvios programos metu didžiausias dėmesys buvo skirtas taikomosios elgesio analizės (ABA) metodikai bei šiuolaikinėms elgesio palaikymo strategijoms.
„Apie šį centrą man jau seniai buvo pasakojusi kolegė, kuri ten lankėsi ir atliko ABA terapijos praktiką. Esu dėkinga, kad NŠA projektas atvėrė galimybę pačiai pasisemti žinių ir įgūdžių bei pagilinti profesinį suvokimą, nes Talino centre ugdomi įvairaus amžiaus vaikai ir mokiniai, turintys autizmo spektro sutrikimų bei emocinių ir elgesio sutrikimų“, – sako V. Tereikienė.
„Aušros“ progimnazijos specialioji pedagogė pasakoja, kad įgytos žinios įkvėpė ją diegti pokyčius savo darbe. Viena reikšmingiausių naujovių – specialiai pritaikyti grupiniai užsiėmimai priešmokyklinio amžiaus vaikams, turintiems raidos sutrikimų.
„Estijoje taikoma metodika įtvirtina, kad vaikų ugdymas nepradedamas tol, kol nesuformuojami mokymosi įgūdžiai: pirmiau koreguojamas netinkamas elgesys ir tik tuomet pereinama prie ugdymo proceso. Antras svarbus principas – ugdymo pradžioje su vaiku dirbama tik individualiai. Kai vaikui suformuojami mokymosi, bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiai, jis įtraukiamas į grupinius užsiėmimus, kur toliau mokosi dirbti komandoje su bendraamžiais. Trečia, vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, kiek įmanoma paruošiami savarankiškam gyvenimui“, – dalijasi V. Tereikienė.
Į stažuotę vyko ieškodamos atsakymų
Kita tauragiškė, M. Mažvydo progimnazijos logopedė Vaida Abromavičienė sako, kad į stažuotę Taline vyko ieškodama praktinių sprendimų, kaip koreguoti vaikų savistimuliaciją ir konteksto neatitinkantį elgesį bei kokius patarimus duoti tėvams dėl kasdienių funkcinių įgūdžių, net ir tokių buitiškų, kaip naudojimasis tualetu, ugdymo.
„Mokymų ir pokalbių su centro specialistais metu gavau atsakymus į daugelį rūpimų klausimų. Seminarą šiomis temomis vedė ugdymo centro vadovė, o specialistės pateikė daug struktūruotų metodų, aiškių dienotvarkių ir pamokų planavimo pavyzdžių. Taip pat turėjau galimybę stebėti, kaip bendradarbiaujama su tėvais ir centrą lankančių vaikų mokytojais, planuojant vaikų ugdymą“, – apie stažuotės naudą pasakoja V. Abromavičienė.
Pašnekovė priduria, kad „Eriline lapsepõlv“ yra privati įstaiga, kurią lanko 3–16 metų vaikai, atvykstantys čia po pamokų ir užsiėmimų darželiuose arba derina bendrųjų ar specialiųjų ugdymo įstaigų laiką su individualia pagalba centre. „Ypač vertinga buvo stebėti, kaip nuosekliai ir individualiai planuojamas specialistų darbas, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko galimybes. Centro specialistės atvirai kalbėjo apie tai, kad bendrojo ugdymo mokyklose tokiems vaikams dažnai trūksta individualios, intensyvios pagalbos, kuri yra būtina jų pažangai“, – kalba V. Abromavičienė. Anot jos, stažuotės patirtis atskleidė daugybę galimybių, kurias pritaikius savo darbe, įtraukusis ugdymas Tauragėje taps dar sklandesnis ir efektyvesnis..
Specialiosios pedagogikos žinių poreikis – didžiulis
Tauragiškės pedagogės pastebi, kad įtraukiojo ugdymo pažanga Lietuvoje vyksta, tačiau jos laukia dar ilgas kelias. Anot jų, kad pokyčiai vyktų, būtinas aktyvus švietimo pagalbos specialistų, mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas bei atvirumas. Svarbu suvokti, kad specialiųjų poreikių turintiems mokiniams reikia individualaus ugdymo – svarbūs ne tiek akademiniai pasiekimai, kiek socialinis šių vaikų paruošimas gyvenimui. Pastarąją mintį mokymų dalyvės nuolat akcentuoja vietos pedagogų bendruomenei, kai dalijasi patirtimi ir žiniomis.
R. Saukaitė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje bendrojo ugdymo mokyklos prie įtraukiojo ugdymo visiškai perėjo nuo 2024 metų. „Pokyčiui ruoštasi, tačiau specialiosios pedagogikos žinių poreikis didžiulis. Įtraukiojo ugdymo planavimo ir įgyvendinimo kompetencijų tobulinimas yra įtrauktas į pedagoginių darbuotojų prioritetinių kvalifikacijos tobulinimo sričių sąrašą, kuriuo vadovaujasi ir norintieji vykti į stažuotes užsienyje“, – dėsto R. Saukaitė.
Pedagogų stažuočių veiklos vadovė džiaugiasi, kad programose dalyvaujantys pedagogai aiškiai ir argumentuotai motyvuoja savo pasirinkimus ir įsipareigoja užtikrinti stažuotėje įgytų žinių sklaidą. „Žinios įgyja didžiausią vertę, kai sklinda plačiai ir yra iškart pritaikomos praktiškai. Gera matyti pavyzdžius, kai dalinantis žiniomis į pokyčius yra įtraukiama platesnė mokyklos bendruomenė: mokiniai, mokytojai, šeimos nariai ir kiti artimos aplinkos asmenys. Ugdymo ir ugdymosi procesas tampa kur kas efektyvesnis, kai jame aktyviai dalyvauja visa bendruomenė“, – įsitikinusi NŠA projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ stažuočių veiklos vadovė R. Saukaitė. Pasak jos, aktyvus pedagogų įsitraukimas į projektą rodo, kad visa švietimo bendruomenė šiame pokytyje veikia kaip viena brandi ir į sėkmę orientuota komanda.