Klimato kaita, tarša ir senstanti infrastruktūra – tai, ką gyventojai jaučia kasdien, nors ne visada mato, kas iš tikrųjų keičia situaciją. Vienas svarbiausių pokyčio variklių šiandien – Europos Sąjungos investicijos, kurios leidžia spręsti ne tik ilgalaikius aplinkosaugos iššūkius, bet ir kurti patogesnę aplinką čia ir dabar. Kur nukreipiamos šios lėšos ir ką jos jau keičia, komentuoja aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
– Kokio masto ES investicijos pasiekia aplinkosaugos sritį ir kur jos nukreipiamos?
Aplinkosaugos srityje ES investicijos Lietuvoje skiriamos pasitelkiant antrąjį 2021–2027 m. programos prioritetą „Žalesnė Lietuva“. Aplinkos ministerija šiam laikotarpiui suplanavo 627 mln. eurų ES fondų investicijų, iš jų apie 293 mln. eurų Sanglaudos fondo ir apie 334 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Be to, papildomą postūmį suteikia „Naujos kartos Lietuva“ planas, pagal kurį žaliajai pertvarkai skiriama dar daugiau nei 296 mln. eurų.
Didžiausias dėmesys skiriamas toms sritims, kuriose šiandien susikerta svarbiausi iššūkiai – klimato kaita, tarša, ekosistemų nykimas ir infrastruktūros senėjimas. Todėl prioritetu išlieka energijos efektyvumas ir ŠESD emisijų mažinimas, nes tai tiesiogiai susiję su klimato neutralumo tikslais.
Kartu stiprinamas prisitaikymas prie klimato kaitos, kad savivaldybės būtų atsparesnės ekstremaliems reiškiniams, tokiems kaip potvyniai ar karščio bangos. Didelis dėmesys skiriamas ir vandentvarkai, siekiant užtikrinti kokybišką geriamąjį vandenį bei mažinti taršą.
Ne mažiau svarbi kryptis – žiedinė ekonomika, kur pagrindinis tikslas yra mažinti atliekų kiekį ir efektyviau naudoti išteklius, bei biologinės įvairovės apsauga ir žaliosios infrastruktūros plėtra, kurios svarbios tiek ekosistemų stabilumui, tiek gyvenimo kokybei miestuose.
– Kaip šios investicijos keičia gyventojų kasdienę aplinką?
Šių investicijų poveikis matomas visoje Lietuvoje – nuo kasdienių paslaugų iki platesnių aplinkos pokyčių. Plečiamos ir modernizuojamos vandentiekio bei nuotekų sistemos, todėl gyventojai gauna saugesnį geriamąjį vandenį, o vandens telkiniai tampa švaresni. Miestuose kuriamos ir atnaujinamos žaliosios erdvės, gerėja atliekų rūšiavimo galimybės, stiprinama oro kokybės stebėsena.
Vienas ryškiausių pokyčių – daugiabučių renovacija. Nuo 2005 metų Lietuvoje jau renovuoti 4484 daugiabučiai, dar 1078 šiuo metu atnaujinami. Vien per 2025 metus renovuoti 359 daugiabučiai, kurių bendras plotas siekia apie 614 tūkst. kvadratinių metrų. Beveik 13 tūkst. butų savininkų jau gyvena šiltesniuose ir komfortiškesniuose būstuose bei sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šiluminės energijos.
Kartu plečiamos atliekų tvarkymo sistemos, diegiami išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviau rūšiuoti atliekas, tvarkomos užterštos teritorijos, atkuriamos pažeistos gamtinės zonos.
– Kokie konkretūs projektai geriausiai parodo šių investicijų poveikį?
Vienas svarbiausių pavyzdžių – saugomų teritorijų stiprinimas, kuriam skirta 45,5 mln. eurų. Šios investicijos padeda gerinti rūšių ir buveinių būklę – iš privačių savininkų įsigyjami biologine įvairove vertingi miškų plotai. Iki 2027 metų pabaigos jų plotas turėtų siekti apie 266 hektarus. Taip pat įgyvendinami projektai, skirti invazinių augalų rūšių naikinimui – tam skirta 6 mln. eurų, o darbai apima šešių probleminių rūšių kontrolę visoje Lietuvoje: Sosnovskio ir Mantegacio barščių, bitinės sprigės, didžiosios ir kanadinės rykštenių bei ispaninio ariono.
Didelis dėmesys skiriamas vandens ekosistemoms – 2021–2027 m. laikotarpyje numatyta pertvarkyti ar pašalinti devynias užtvankas, kad būtų atkurta natūrali upių tėkmė ir sudarytos sąlygos žuvų migracijai. Tuo metu miestuose investuojama į žaliąją infrastruktūrą – savivaldybėms skirta apie 33 mln. eurų žaliųjų teritorijų atkūrimui ir plėtrai.
Atskira kryptis – mažosios gyvenvietės, kur šiuo laikotarpiu investuojama į vandentvarką. Tam skirta apie 139 mln. eurų, o konkrečius projektus renkasi pačios savivaldybės, atsižvelgdamos į vietos poreikius.
Taip pat savivaldybėms sudaryta galimybė stiprinti oro kokybės stebėseną – įsigyti įrangą, leidžiančią operatyviau vertinti taršą ir informuoti gyventojus tiek ekstremalių situacijų, tiek kasdienėmis sąlygomis.
Atliekų tvarkymo srityje plečiamos rūšiavimo sistemos, įrengiami nauji konteineriai, vystomas plastiko, tekstilės ir žaliųjų atliekų perdirbimas, siekiant efektyviau mažinti atliekų kiekį.
Siekiant apsaugoti Baltijos jūros akvatoriją nuo avarijų metu pasklidusių teršalų, finansuojamas taršos likvidavimo laivo įsigijimas, kurį eksploatuos Lietuvos kariuomenė.
– Kokie sprendimai ir pokyčiai numatyti artimiausiais metais?
Artimiausiu laikotarpiu bus tęsiami vandentvarkos ir atliekų tvarkymo projektai regionuose, taip pat plečiamos gamtinių teritorijų atkūrimo apimtys.
Vienas svarbiausių pokyčių – skydinės renovacijos plėtra. Šiuo metu įgyvendinami bandomieji projektai, o ateityje tikimasi, kad ši technologija leis gerokai sutrumpinti statybos laiką ir paspartinti renovacijos tempus visoje šalyje. Apskritai pastatų atnaujinimui skiriamas vis didesnis dėmesys – šiam laikotarpiui numatyta daugiau nei 300 mln. eurų, o pasitelkus papildomus finansavimo šaltinius planuojama pritraukti dar apie 1,2 mlrd. eurų.
Didžiausias pokyčio potencialas siejamas su pramonės, žemės ūkio ir susisiekimo sektorių dekarbonizacija. Kita svarbi kryptis – prisitaikymas prie klimato kaitos, kuriame vis didesnį vaidmenį atlieka savivaldybės, rengdamos ir įgyvendindamos vietos veiksmų planus.
ES investicijos šiuos pokyčius leidžia įgyvendinti kompleksiškai – didinant energijos efektyvumą, plečiant atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, stiprinant biologinę įvairovę, atkuriant pažeistas teritorijas ir kuriant daugiau žaliųjų erdvių.
– Ačiū už pokalbį.