Lietuvoje regioniniai skirtumai tarp sostinės ir likusios šalies – akivaizdūs ir, ekspertų teigimu, gerokai per dideli. Sostinės regione net 10 proc. visų užimtųjų dirba aukštųjų technologijų sektoriuje, kai Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione – vos apie 3 proc. Žirklės tarp Vilniaus regiono ir likusios Lietuvos kuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP) auga – tai viena opiausių problemų šalyje.
Apie tai kalbėta naujienų portalo Lrytas organizuotoje „Verslo geno“ konferencijoje. Ekspertai pabrėžė, kad per pastarąjį dešimtmetį didmiesčiuose darbo našumas padidėjo apie 20 proc., o regionuose – tik 7 proc. Todėl viešosios investicijos vis labiau nukreipiamos į regionus: jeigu 2014–2020 m. jiems buvo skirta 0,5 mlrd. eurų, tai 2021–2027 m. šis skaičius išaugo net tris kartus – iki 1,6 mlrd. eurų. Patys regionai, įvertinę iššūkius savo regione ir siekiamus tikslus, gali spręsti, kaip šias lėšas panaudoti, siekiant pritraukti verslą ir talentus.
Vis dėlto regionų verslininkai dažnai susiduria su kita realybe. Jurbarko verslininkų atstovas Gintaris Stoškus atkreipė dėmesį, kad daugumoje rajonų įmonių skaičius mažėja – Jurbarke per antrus metus iš eilės fiksuojamas juridinių asmenų sumažėjimas. Apie pusė veikiančių įmonių – labai mažos, tai dažniausiai yra šeimos verslai. Pasak verslininko, regionuose verslui trūksta realios konkurencijos, o Konkurencijos taryba į jų problemas neatsižvelgia. Dažnai vienintelė pagalba lieka vietinio užimtumo projektai, kurie leidžia įkurti naujas darbo vietas su valstybės skiriama pinigų suma iki 17-19 tūkst. eurų.
Prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Vaidas Augustinavičius pabrėžė, kad tokį atotrūkį lemia ne tik vietinės, bet ir globalios priežastys. Pavyzdžiui, aukšta elektros kaina – iššūkis visai Europai. Lietuvoje siekiama ją mažinti vystant naujus energetikos projektus. Kita problema – sudėtingesnė prieiga prie kapitalo. Tai bandys spręsti Nacionalinis plėtros bankas. Tačiau regionai dar susiduria su mažesne vartotojų baze ir sunkumais įdarbinti žmones. Iš kitos pusės, pasak prezidento patarėjo, jeigu norime paskatinti verslą kurtis regione, jam turi būti pasiūlytos pagerintos sąlygos. Tam kuriami pramoniniai parkai, laisvos ekonominės zonos.
Nepaisant šių iššūkių, Finansų ministerijos atstovė Simona Daukilaitė-Džibladzė tikina, kad Lietuva iki 2030 m. yra suplanavusi 18,5 mlrd. eurų viešųjų investicijų. Šios lėšos skirtos ne tik verslo plėtrai, bet ir švietimui, moksliniams tyrimams, energetikai, skaitmenizavimui, susisiekimo infrastruktūrai, socialinėms sritims bei atsinaujinantiems energijos šaltiniams plėtoti. Didžioji dalis verslo priemonių yra nukreipta į Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną, kurias administruoja Inovacijų agentūra ir ILTE. Be to, verslininkams siūloma pasinaudoti Europos Komisijos tiesiogiai finansuojamomis programomis, skirtomis kurti, vystyti ir diegti inovacijas. Europos Investicijų banko duomenimis Lietuvoje 76 proc. įmonių susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu ir tai stabdo įmones nuo ilgalaikių investicijų. Todėl didelis dėmesys skiriamas šiems iššūkiams spręsti. Tačiau galime pasidžiaugti, kad turime gerai išvystytą skaitmeninę infrastruktūrą..
Ekspertų sutarimu, regionų problemos yra kompleksinės. Vis dėlto regiono potencialo atradimas, kuris padėtų regionams sukurti unikalias jų vystymosi strategijas, o ne konkuruoti tarpusavyje, investicijos, lankstesnės sąlygos ir aktyvus pačių regionų įsitraukimas – tai pagrindiniai keliai mažinti atotrūkį ir kurti geresnes sąlygas augti visai šaliai.
Lrytas.lt ir Finansų ministerijos informacija
