Prieš aštuonerius metus Neringa Laurinavičienė įsigijo dvejų metų žirgą vardu Conbrio. Tuo metu ji studijavo Lietuvos sveikatos mokslų universitete veterinarinę mediciną ir pati pradėjo su juo dirbti bei treniruotis.
„Taip prasidėjo mūsų nuostabi draugystė“, – prisimena ji.
Žirgas buvo pirktas iš draugės ir laikomas jos ūkyje. Tačiau po pirmųjų varžybų Conbrio pradėjo šlubuoti. Neringa ilgai ieškojo priežasties – keitėsi gydytojai, procedūros, buvo atliekami tyrimai, tačiau atsakymo niekas nerado.
Kol viena veterinarijos gydytoja, atlikusi išsamesnius tyrimus, paprašė Neringos prisėsti. Diagnozė buvo gąsdinanti – lūžęs kelio sąnarys. Operacijos kaina atrodė neįkandama, o baigtis – neaiški. Tokios traumos žirgams dažnai baigiasi itin liūdnai.
„Buvo svarstymų, gal tokį žirgą vertėtų paleisti“, – su skausmu pasakoja pašnekovė.
Tačiau Neringa nepasidavė. Jos tuometinis dėstytojas sutiko padėti ir operuoti žirgą Lietuvoje. Nuvežus Conbrio į kliniką ir nuskenavus jo čipą paaiškėjo dar viena skaudi detalė – trauma buvo patirta dar ankstyvame amžiuje, kai jis buvo kumeliukas, o ši informacija nuo Neringos buvo nuslėpta.
„Operacijos planas pasikeitė, tačiau viskas baigėsi sėkmingai. Po jos laukė ilga reabilitacija, kantrus darbas ir atsigavimas. Iki šiol pašalinta Conbrio atskilusio kaulo dalis saugoma LSMU – kaip stipraus žirgo ir jo noro gyventi liudijimas“, – pasakoja veterinarijos gydytoja.
Būtent ši patirtis pakeitė moters gyvenimo kryptį.
Iš vieno žirgo gimė visas slėnis
Taip atsirado VšĮ „Gynios slėnis“ – vieta, kur prieglobstį randa sveikatos problemų turintys ar sportui nebetinkantys žirgai. Šiandien slėnyje gyvena jau 12 žirgų, kiekvienas su savo ypatinga istorija.
Pasak Neringos, kiekvienas jų atvyksta su patirtimis, kurios reikalauja ne tik medicininių žinių, bet ir kantrybės bei jautrumo.
„Norėjau Conbrio ir kitiems žirgams padovanoti tai, ko ji nusipelnė – pievas, laisvę ir galimybę gyventi savo ritmu, tarp savų“, – sako Neringa.
Slėnyje vyksta edukacijos vaikams ir suaugusiesiems, organizuojamos fotosesijos, o žirgai čia tampa ne pramogos dalimi, bet jautriais žmogaus palydovais. Neringos teigimu, svarbiausia šioje vietoje – žmogaus ir žirgo harmonija.
„Žirgai labai jautrūs mūsų emocijoms. Jei žmogus ateina įsitempęs, jie tai jaučia. Jei ateina ramus – atsiveria visai kitaip. Tik tada atsiranda tikras ryšys“, – sako ji.
Pasak Neringos, dažnai ji mato, kaip žmonės atvyksta pavargę ar susikaustę, o po laiko, praleisto su žirgais, išvyksta visai kitokios būsenos.
„Žirgas padeda nurimti, sugrįžti į save. Tai labai paprasta, bet kartu labai stipru. Kai žmogus nusiramina, atsiranda balansas – tarp jo ir žirgo“, – priduria pašnekovė.
Prie slėnio plėtros prisidėjo ne tik studijos universitete, bet ir Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre.
„Dabar galiu daug geriau suprasti žirgų kūną ir jų poreikius. Žinau, kaip veikia raumenų sistema, kaip atpažinti įtampas ar judesio disbalansą. Galiu juos palepinti masažu, atlikti specialius pratimus, kurie stiprina kūną be papildomo krūvio ir padeda palaikyti natūralią pusiausvyrą. Kartais pagalvoju – jei šiuos mokslus būčiau baigusi anksčiau, gal būčiau pastebėjusi traumą dar prieš pirkdama savo pirmąjį žirgą“, – sako pašnekovė.
Tačiau anot jos, paskaitos išmokė ne tik profesinių įgūdžių.
„Karaliaus Mindaugo mokykla mane išmokė nesustoti, judėti pirmyn ir suprasti, kad tai, kas atrodo gerai, visada turi galimybę būti dar geriau“, – priduria veterinarijos gydytoja.
Investicijos, kurios leidžia tobulėti
Neringos patirtis rodo, kad idėjoms įgyvendinti svarbu ne tik kūryba, bet ir žinios. Jas šiandien padeda atverti Europos Sąjungos investicijos į profesinį mokymą.
Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre jos leido ne tik atnaujinti praktinio mokymo bazes, bet ir užtikrinti, kad mokiniai dirbtų realias darbo sąlygas atitinkančioje aplinkoje, mokytųsi pagal nuolat atnaujinamas programas, o mokytojai nuolat keltų kvalifikaciją ir taikytų naujus metodus.
Pasak Karaliaus Mindaugo PMC direktorės, dr. Noros Pileičikienės, tokių investicijų vertė labiausiai atsiskleidžia per patį žmogų ir jo pasirengimą.
„Tai yra labai didelę pridėtinę vertę turinčios investicijos. Jos pirmiausia gerina mokymo proceso kokybę ir padeda parengti specialistą, kuris būtų tinkamai pasiruošęs įsilieti į darbo rinką“, – sako ji.
Profesinio mokymo stiprinimui Lietuvoje skiriamos reikšmingos Europos Sąjungos investicijos – tiek mokymo turinio ir programų plėtrai, tiek infrastruktūros modernizavimui.
„Būk PRO“ – Centrinės projektų valdymo agentūros kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Finansų ministerija inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama paskatinti mokinius, jų tėvus ir mokytojus, suaugusius žmones domėtis profesinio mokymosi galimybėmis ir dalyvauti atvirų durų dienose visose Lietuvos profesinio mokymo įstaigose balandžio 16-17 d. Daugiau informacijos igykprofesija.lt.