Vilniaus rajonas auga ir keičiasi, o Europos Sąjungos (ES) investicijos tampa svarbia atrama šiems pokyčiams. Jos nukreipiamos į socialinių paslaugų plėtrą, švietimo infrastruktūros gerinimą, kultūros paveldo atgaivinimą ir patrauklesnės aplinkos kūrimą įvairiose seniūnijose. Įgyvendinami projektai atliepia bendruomenių poreikius ir padeda formuoti tvarią rajono ateitį.
Socialinio būsto plėtra – svarbus žingsnis mažinant laukiančiųjų eilę
Vilniaus rajone įgyvendinamas vienas reikšmingiausių socialinės infrastruktūros projektų – socialinio būsto fondo plėtra, kuriai skirta daugiau nei 3 mln. eurų. Nemėžio seniūnijoje, Skaidiškių kaime, planuojama pastatyti naują 40 butų namą, iš kurių 30 bus skirti socialiai pažeidžiamoms grupėms: žmonėms su negalia, gausioms šeimoms ir asmenims, sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis.
Šis projektas padės sumažinti vieną didžiausių šalyje socialinio būsto trūkumų ir pagerins sąlygas gyventojams, kuriems šios pagalbos reikia labiausiai.
Statomi nauji centrai ir globos namai
Svarbu ir tai, kad plečiamas visas socialinių paslaugų tinklas – Pagirių seniūnijoje statomas naujas dienos užimtumo centras žmonėms su intelekto ar psichikos negalia, kuris sustiprins specializuotų paslaugų pasiūlą ir pagerins pagalbos prieinamumą.
Siekiant didinti ilgalaikės socialinės globos pasiūlą senyvo amžiaus gyventojams, Rukainių seniūnijos Senasalio kaime, adresu Senasalio g. 79, planuojama įrengti 40 vietų socialinės globos namus. Šio projekto vertė siekia 3,7 mln. eurų: 1,1 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos lėšos, 0,77 mln. eurų skiriama iš valstybės biudžeto, o likusi 1,8 mln. eurų dalis finansuojama savivaldybės.
„Vilniaus rajone ilgalaikės socialinės globos senyvo amžiaus asmenims paslaugų poreikis nuolat didėja, todėl naujos įstaigos įrengimas Senasalio kaime – reikšmingas žingsnis siekiant plėtoti teikiamas socialines paslaugas ir gerinti jų kokybę. Šiuo projektu norima užtikrinti, kad vyresnio amžiaus asmenys gautų reikiamą pagalbą bei palaikymą, galėtų išlaikyti savarankiškumą, plėtoti asmeninius įgūdžius ir toliau dalyvauti bendruomenės gyvenime“, – sako Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.
Svarbus dėmesys sveikatai
Kartu su socialinės infrastruktūros projektais Vilniaus rajone gerinama ir sveikatos priežiūros sistema. Šiuo tikslu įgyvendinamas projektas „Vilniaus rajono savivaldybės sveikatos centro veiklos modelio diegimas“, kurio vertė viršija 835 tūkst. eurų. Jo tikslas – taikyti inovatyvų, holistinį požiūrį į pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, priežiūrą.
Numatoma, kad Nemenčinės ir Vilniaus rajono poliklinikose bus diegiami integruoti paslaugų modeliai, įsigyjama nauja medicinos įranga, organizuojami mokymai pacientams ir specialistams. Tai leis geriau valdyti lėtines ligas ir užtikrinti geresnę pacientų gyvenimo kokybę.
Daugiau mokymosi vietų sparčiai augančiai bendruomenei
Šiuo metu Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje mokosi 647 mokiniai, tačiau ugdymui trūksta per 200 vietų. Todėl, vadovaujantis Vilniaus miesto tvarios plėtros strategija, planuojama rekonstruoti esamą pastatą ir pastatyti 3 tūkst. kv. m priestatą. Jame būtų įrengtos trys priešmokyklinio ugdymo ir dvylika pradinio ugdymo klasių, kurios užtikrintų reikalingas vietas tiek dabartiniams, tiek būsimiems mokiniams.
Projekto vertė – 4 mln. eurų, iš kurių 2 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, 1,4 mln. eurų skiriama iš valstybės biudžeto, o 0,6 mln. eurų finansuos savivaldybė.
„Nemėžio seniūnija yra viena sparčiausiai gyventojų skaičiumi augančių vietovių Vilniaus rajone. Čia atvyksta gyventi vis daugiau naujakurių. Atsižvelgiant į tai, šiuo sprendimu norime padidinti ugdymo vietų skaičių vaikams, užtikrinti prieinamą šiuolaikinę ugdymo aplinką ir ugdymo turinį šios seniūnijos gyventojams“, – teigia R. Duchnevič.
Nauja erdvė mokslui Europos geografiniame centre
Įgyvendinant Vilniaus regiono funkcinės zonos projektus, Vilniaus rajone esančiame Europos geografiniame centre planuojama pastatyti formaliojo ir neformaliojo švietimo veikloms pritaikytą pastatą. Tai leis stiprinti tiksliųjų mokslų kompetencijas ir populiarinti šios krypties profesijas tarp mokinių ir suaugusiųjų, taip pat gerinti mokinių rezultatus laikant matematikos, informacinių technologijų ir geografijos egzaminus.
Projekto metu taip pat bus sutvarkyta aplinka: įrengta stovėjimo aikštelė, interaktyvieji pažintiniai takai, pritaikyti lankytojų edukacijai. Naujasis centras iš simbolinės vietos taps realios mokymosi, tyrinėjimų ir praktinės patirties erdve, kurioje susijungs mokslas, technologijos ir kūryba. Siekiama, kad jaunimas atrastų tiksliuosius mokslus kaip įdomią ir praktiškai pritaikomą sritį, o suaugusieji – kaip galimybę gilinti savo žinias ir kompetencijas.
Projekto įgyvendinimas truks iki 2029 m. pabaigos. Planuojama, kad per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį bus investuota virš 7,5 mln. eurų Europos sąjungos, Savivaldybės ir bendrojo finansavimo lėšų.
Išskirtinis dėmesys istoriniam paveldui
Be socialinių ir švietimo projektų, Vilniaus rajone stiprinama ir kultūrinė infrastruktūra – siekiama atgaivinti istorines vietas ir sudaryti geresnes sąlygas turizmui. Šiuo tikslu planuojama pritaikyti lankymui Nemenčinės bei Maišiagalos piliakalnius, sutvarkant jų aplinką, taip gerinant prieinamumą ir kuriant saugią, patogią erdvę lankytojams.
„Nemenčinės piliakalnis yra svarbi mūsų krašto istorinė, kultūrinė ir kraštovaizdžio vertybė, o Maišiagalos piliakalnis – reikšmingas vietos istorijos liudininkas, kurio potencialas dėl infrastruktūros spragų ilgą laiką buvo neišnaudotas. Pritaikydami šiuos objektus saugiam ir patogiam lankymui, mes ne tik apsaugosime unikalų paveldą, bet ir atversime jį visuomenei, sukurdami galimybę kiekvienam lankytojui pasimėgauti vietovės grožiu bei ramybe“, – kalba Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.
Puoselėjama gamta ir atnaujinamos teritorijos
Greta istorinio paveldo objektų tvarkymo Vilniaus rajone dėmesys skiriamas ir kitų gamtos teritorijų atnaujinimui. Sudervėje ketinama sutvarkyti ir įveiklinti Vilnojos ežero pietrytinę pakrantę, ją paverčiant patrauklia daugiafunkce poilsio erdve gyventojams ir svečiams.
„Šiuo metu pakrantė nėra pritaikyta rekreacijai – trūksta infrastruktūros, paplūdimys nėra tinkamas laisvalaikiui, o rytinė pakrantės teritorija bei paplūdimio prieigos išlieka apleistos. Išsaugodami natūralią gamtą, siekiame sukurti saugią, patrauklią ir tvarią viešąją erdvę, kurioje gyventojai jaustųsi laukiami“, – sako R. Duchnevič.
Svarbu pabrėžti, kad kuriant viešąją erdvę bus atsižvelgiama į aplinkosauginius, socialinius, ekonominius ir kultūrinius aspektus, siekiant užtikrinti jos prieinamumą ir darnų integravimą į aplinką. Didžiausias dėmesys būtų skiriamas natūralios gamtos išsaugojimui, saikingam gamtos išteklių naudojimui ir aktyviam visuomenės įtraukimui.
„Ši teritorija galėtų tapti vieta, kur šeimos leistų kokybišką laiką kartu – vaikai žaistų ir pažintų gamtą, o suaugusieji ilsėtųsi ir mėgautųsi natūralia aplinka. Tikime, kad ši erdvė harmoningai įsilietų į gamtą ir taptų traukos vieta tiek vietiniams gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.
Augant rajonui ir didėjant gyventojų poreikiams, savivaldybė taip pat planuoja naujus projektus pagal 2023–2028 m. vietos plėtros strategiją. Tarp numatytų investicijų – sporto aikštelės Zujūnuose, kultūros infrastruktūros atnaujinimas ir grupinio gyvenimo namų plėtra Didžiojoje Riešėje. Šie projektai rodo, kad ES investicijos neapsiriboja didmiesčiais – jos kuria realius pokyčius rajonuose, stiprina bendruomenes ir gerina vietos gyventojų gyvenimo kokybę.
