Darni susisiekimo sistema suprantama kaip efektyvi socialinių, kultūrinių, ekonominių ir ekologinių aspektų sąveika, kuri užtikrina glaudžius kultūrinius ir socialinius saitus, didina gyventojų judumą, gerina verslo sąlygas ir skatina jo plėtrą, nekenkdama aplinkai ir žmogui. Europos Komisijos 2021 m. „Tvaraus ir išmanaus judumo strategijoje“ numatyta, kad iki 2030 m. visos Europos miestų teritorijos turi užtikrinti sąlygas nulinių emisijų transportui ir aktyvaus judumo formų – vaikščiojimo bei važiavimo dviračiu – plėtrai. Strategijoje pabrėžiama saugios pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros plėtros svarba, siekiant mažinti spūstis, oro taršą ir skatinti sveiką gyvenseną. Šie tikslai atitinka Vilniaus miesto siekį stiprinti darnaus judumo sistemą, didinant pėsčiųjų ir dviračių takų junglumą bei patrauklumą. Iki 2018 m. Vilniaus miesto savivaldybėje, kol nebuvo patvirtintas Vilniaus miesto darnaus judumo planas, dviračių ir pėsčiųjų takų plėtra vyko nenuosekliai – trūko ilgalaikio veiksmų plano, koordinacijos tarp institucijų ir aiškių prioritetų. Nors buvo parengtas darnaus judumo planas ir įvairios rekomendacijos, jų įgyvendinimas buvo fragmentiškas: takai dažnai nesudarė vientiso tinklo, trūko jungčių tarp gyvenamųjų rajonų, darbo vietų ir paslaugų centrų. Dalis takų baigdavosi staiga arba buvo nesaugūs dėl netinkamo pločio, dangos, atskyrimo nuo eismo, o periferiniai rajonai išvis neturėjo patogios infrastruktūros. Projektai dažnai nebuvo derinami su kitais gatvių pertvarkymo darbais, stigo finansavimo ir administracinio nuoseklumo, todėl plėtra vyko lėtai, netolygiai. Vilniaus miesto savivaldybė remdamasi patvirtintu darnaus judumo planu (patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-1859) aktyviai plėtojo ir vystė dviračių takus. Vienas iš tikslų – paskatinti žmones rinktis dviračius kaip aplinkai draugišką ir sveiką transporto priemonę. Taip siekiama kurti draugiškesnę aplinkai transporto sistemą ir skatinti tvarų miesto vystymą. Daug dėmesio skirta ne tik naujų dviračių takų tiesimui, bet ir dviračių takų modernizacijai, siekiant pagerinti jų kokybę, saugumą ir prieinamumą. 2020–2024 m. Vilniuje kasmet buvo tiesiami nauji dviračių takai, tačiau darbų apimtys svyravo. Daugiausia takų nutiesta 2020 m. – 18,1 km, vėliau tempas sumažėjo. Tai rodo, kad dviračių takų tinklas plėtėsi nuosekliai, tačiau be aiškios didėjimo tendencijos. 2024 m. pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybėje dviračių takų ilgis sudarė 218,9 km, palyginus 33,4 proc. daugiau nei 2020 m. pabaigoje. Vilniaus apskrityje dviračių takų ilgis išaugo 38,4 proc., kai tuo tarpu visoje šalyje dviračių takų ilgis išaugo iki 1908,9 km arba 35,9 proc. Stabiliai augantis dviračių srautas Vilniuje prognozuojama ir toliau augs, o iki 2030 m. pagal Vilniaus darnaus judumo mieste planą, kelionės dviračiu turėtų sudaryti net 7,5 proc. visų kelionių mieste. Šiame projekte analizuojama Goštauto gatvės atkarpa nuo Baltojo iki Žaliojo tilto , esanti Vilniaus miesto centrinėje dalyje, kuri jungia svarbias viešąsias erdves, tiltus ir pagrindinius judumo koridorius, tačiau esami dviračių bei pėsčiųjų takų sprendiniai yra fragmentuoti, nėra vientisi ir neužtikrina patogaus bei saugaus maršruto pėstiesiems ir dviratininkams. Vientisos pėsčiųjų ir dviračių jungties nebuvimas riboja galimybes patogiai ir saugiai pasiekti svarbias miesto funkcines zonas – darbo vietas, viešąsias erdves, rekreacines teritorijas ir viešojo transporto mazgus. Dėl šios priežasties dalis gyventojų renkasi individualų motorinį transportą, o tai didina transporto apkrovas, oro taršą ir neigiamą poveikį gyvenimo kokybei, todėl Goštauto gatvės atkarpoje būtina sukurti vientisą, nuoseklią ir tarpusavyje suderintą pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros jungtį, kuri integruotųsi į bendrą Vilniaus miesto darnaus judumo tinklą, skatintų aktyvų judėjimą ir prisidėtų prie tvarios miesto plėtros tikslų įgyvendinimo. Projekto problema – dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros vientisumo ir rišlumo tarp pagrindinių gyvenamųjų, darbo bei paslaugų zonų Vilniuje neužtikrinimas ir nepakankamas dviračių bei pėsčiųjų takų pritaikymas gyventojų naudojimui. Problemos sprendimo būdas – įrengti naujus ir rekonstruoti esamus dviračių bei pėsčiųjų takus, plečiant takų tinklą ir sudarant vientisą, rišlų bei saugų susisiekimo tinklą, pritaikytą gyventojų kasdieniam naudojimui. Sprendžiant nurodytas problemas, A. Goštauto gatvės atkarpoje nuo Baltojo tilto iki Žaliojo tilto numatomas pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas, formuojant atskirus pėsčiųjų ir dviračių judėjimo srautus bei sudarant vientisą bevariklio transporto jungtį Vilniaus miesto centrinėje dalyje. Projekto apimtyje nagrinėjamas pėsčiųjų ir dviračių takas, kurio bendras ilgis – 0,70 km (ilgis nustatytas pagal techniniame projekte apibrėžtos A. Goštauto g. atkarpos nuo Baltojo tilto iki Žaliojo tilto ilgį (BD, p. 20, S dalis, p. 12)). Įgyvendinus projektą, A. Goštauto gatvėje įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai taps integralia Vilniaus miesto dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros tinklo dalimi, užtikrinančia saugų, patogų ir nenutrūkstamą susisiekimą pėstiesiems ir dviratininkams miesto centrinėje dalyje bei palei Neries krantinę. Neįgyvendinus projekto, infrastruktūros būklės palaikymo išlaidos būtų patiriamos tik tiek, kiek leistų turimi finansiniai ištekliai, tačiau nebūtų pagerinta esamos infrastruktūros kokybė, plečiamas susisiekimo tinklas, nebūtų pritraukti nauji infrastruktūros naudotojų srautai, nepadidėtų dviračių naudojimas kasdieniam susisiekimui. Projektas atitinka Vilniaus miesto darnaus judumo plano (patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-1859) bevariklio transporto strateginį uždavinį „iki 2030 metų nutiesti (rekonstruoti) apie 320 km tarprajoninių dviračių trasų, kurios kartu su magistralinėmis trasomis sudarytų rišlų apie 390 km. ilgio pagrindinių dviračių trasų tinklą kasdieniam susisiekimui dviračiais visoje miesto teritorijoje“. Taip pat atitinka Vilniaus miesto savivaldybės darnaus judumo plano veiksmų plano iki 2027 m. 3 tikslo „Bevariklio transporto plėtra ir jo integracija“ 1 veiksmą „Įrengti dviračių trasų tinklą mieste“, kuriuo siekiama iki 2027 m. nutiesti iki 212 km dviračių trasų (t. y. 52 km per 2025-2027 m. laikotarpį). Projektas prisideda prie 2022–2030 m. Vilniaus regiono plėtros plano (patvirtinto Vilniaus regiono plėtros tarybos 2023 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. TS-9 „Dėl 2022–2030 m. Vilniaus regiono plėtros plano patvirtinimo“ (Vilniaus regiono plėtros tarybos 2026 m. sausio 14 d. sprendimo Nr.TS-1 redakcija)) 4 tikslo „Švelninti neigiamą poveikį aplinkai“ ir 4.3. uždavinio „Sudaryti palankias sąlygas darniam judumui“. Pasiekus tikslą bei uždavinius, bus nutiesta daugiau dviračių takų, padidės dviračių naudotojų skaičius. Taip pat projektas atitinka 2022–2030 m. Vilniaus regiono plėtros plano 2 veiklos „Darnaus judumo infrastruktūros plėtra“ 2.4. poveiklę „A. Goštauto g. (nuo Balto tilo iki Žaliojo tilto) dviračių ir pėsčiųjų tako įrengimas“. Projektas taip pat prisideda ir prie 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-03 (RE) „Skatinti darnų judumą miestuose“ finansavimo gairės. Siekiama, jog transporto sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų, būtų tolygiau išdėstyta bevariklio transporto infrastruktūra. Projekto veiklos atitinka Gairių 3. finansuojamą veiklą „Dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtra miestuose“, nes projekto metu bus įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai. Projekto veiklos prisidės prie Vilniaus miesto savivaldybės 2025–2027 metų strateginio veiklos plano (patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 2025-01-29 sprendimu Nr.1-878) tikslų, uždavinių ir sprendinių įgyvendinimo. Projektas prisidės prie šios strategijos 2 prioriteto „Subalansuoti judumo politiką Vilniuje ir pagerinti sąlygas susisiekimui pėsčiomis bei skirtingomis transporto priemonėmis. Atsižvelgiant į esamą judumo situaciją mieste ir siekiant darnaus judumo, numatoma ugdyti judumo kultūrą, naudoti išmaniąją eismo valdymo sistemą“. Taip pat atitinka ir įgyvendina 5.1.1. „Multimodalumas – neatsiejamas keliavimo Vilniaus mieste principas“ ir 5.1.2. „Dažniausiai pasirenkamas keliavimo būdas – sveikatingumą skatinantis judėjimas pėsčiomis ar bevariklėmis transporto priemonėmis“ tikslų uždavinius. Projektas prisidės prie 2009 m. spalio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis Nr. 15265/09 patvirtintos Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos, atnaujintos Europos Komisijos 2012 m. kovo 23 d. komunikatu Nr. COM (2012) 128, tikslo „Sujungti regioną“ ir Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plane, patvirtintame Europos Komisijos 2021 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. SWD (2021) 24, numatytos politinės srities „Transportas“ tikslų įgyvendinimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 1996-08-30, Nr. 82-1965 (2025-07-14 – 2025-10-31 suvestinė redakcija)), projektas nėra priskiriamas prie poveikio aplinkai ar vertinimo dėl poveikio aplinkai objekto, todėl nei poveikio aplinkai vertinimas, nei atranka dėl poveikio aplinkai atlikimo nėra atliekami.