2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas dėl Europos Žaliojo kurso (toliau – Europos žaliasis kursas) yra Europos augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Perėjimas nuo iškastinio kuro naudojimo transporto priemonių degalams prie elektromobilumo yra viena iš būtinų sąlygų norint pasiekti tikslą iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Šios transformacijos aktualumą numato ir Lietuvos Respublikos 2022–2030 m. „Ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programa“, kurioje numatyti konkretūs „Nacionalinio pažangos plano“ (NPP) uždaviniai ir spręstinos problemos. NPP 1.4 uždavinys „Perorientuoti pramonę link klimatui neutralios ekonomikos“ numato „Lietuvos antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) indeksą“ atitinkantį ES vidurkį, o „Pramonės sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytį“ 2030-aisiais net 19% mažesnį už 2005-ųjų vidurkį. Kaip esminę problemą (Nr.1) šiems tikslams pasiekti, NPP įvardina „neišnaudojamą neutralios klimatui ekonomikos potencialą pramonėje“, sąlygotą „Žemu išteklių panaudojimo efektyvumų“ , nes „pirmenybė teikiama pirminių žaliavų panaudojimui“, o industrijoje „dominuoja taršios ir neefektyviai išteklius naudojančios technologijos“. Baterijos yra svarbus energijos šaltinis ir viena svarbiausių darnų vystymąsi, žaliąjį judumą, švarią energiją ir poveikio klimatui neutralumą įgalinančių priemonių. Numatoma, kad baterijų, ypač elektrinių kelių transporto priemonių ir mažųjų transporto priemonių traukos baterijų, paklausa ateinančiais metais sparčiai didės, todėl didės baterijų rinkos strateginė reikšmė pasauliniu lygmeniu. 2020 m. ES šalių bendra baterijų gamybos apimtis siekė apie 44 GWh, o naujos arba besikuriančios megagamyklos, tokios kaip Northvolt (Švedija), planuoja pasiekti iki 60 GWh metinį pajėgumą. Analitikai prognozuoja, kad 2025 m. baterijų rinkos vertė gali pasiekti net 250 milijardų eurų. Suprantama, augančios baterijų gamybos ir importo apimtys sąlygoja ir jų atliekų kaupimąsi. 2020 m. apie 35 000 tonų panaudotų ličio jonų baterijų (iš elektromobilių) pasiekė galiojimo pabaigą ES. Prognozuojama, kad iki 2025 m. šis skaičius išaugs iki 73 000, o iki 2030 m. - beveik 300 000 tonų. Vien dviračių ir paspirtukų baterijų atliekų kiekis iki 2030 m. gali pasiekti 18 000 tonų. 2023-ųjų liepą buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2023/1542 [4] „dėl baterijų ir baterijų atliekų“ (toliau – „Reglamentas“). Reglamentu turėtų būti užkirstas kelias neigiamam baterijų poveikiui aplinkai ir jis turėtų būti sumažintas, taip pat užtikrinta saugi ir tvari visų baterijų vertės grandinė, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į baterijų fizinės gamybos anglies pėdsaką, žaliavų tiekimo šaltinių pasirinkimo etiškumą ir tiekimo saugumą, taip pat palengvinant pakartotinį naudojimą, paskirties keitimą ir perdirbimą. Pateikus bateriją rinkai arba pradėjus ją naudoti pirmą kartą Sąjungoje, ji gali būti pakartotinai naudojama, gali būti keičiama jos paskirtis, ji gali būti perdaroma, paruošiama pakartotiniam naudojimui arba paruošiama paskirties keitimui. Reglamentas aiškiai apibrėžia, kad perdarymas apima įvairias technines operacijas, kurios gali būti atliekamos su baterijomis arba baterijų atliekomis. Šiandien, iki 80% baterijų perdirbimo kaštų dengia subsidijos, o pats procesas balansuoja ties 5% pelningumo riba. Iš 20 baterijų perdirbimo įmonių esančių Europoje, visos naudoja laiko patikrintus mechaninės dezintegracijos, hidrolizės ir (arba) pirolizės metodus. Vidutiniškai, šių procesų energetinės sąnaudos svyruoja tar 8.4-12.5kWh vienam kilogramui baterijų perdirbti. Populiariausias, hidrometalurginis 1 tonos baterijų perdirbimas į atmosferą išmeta nuo 0.5 iki 1 tonos anglies dvideginio. Panašus kiekis (20) startuolių užsiima elektros energijos kaupiklių (EEK) perdarymu ir pakartotiniu jų įdarbinimu atsinaujinančios energetikos pramonėje. Deja, EEK sub-komponentų (baterijų celių) ekstrakcija ir jų pernaudojimas šiandien yra įmanomas tik prizmatinėms, LFP tipo baterijų celėms. Ekonomiškai vertingesnių NMC ir NCA tipo cilindrinių baterijų pernaudojimas šiandien laikomas neįmanomu, nes gamybos proceso metu jos suvirinamos ir suklijuojamos nedegiomis ir mechaniniam poveikiui atspariomis dervomis, į vieną pakuotę sutalpinant iki 13.000 piršto dydžio baterijų celių. Taigi, projektas akcentuoja ne vieną problemą, bet tarpusavyje susijusių problemų kaskadą. Pirma - pasaulyje neegzistuoja technologija įgalinanti rinkoje pažangiausių (talpiausių ir lengviausių) cilindrinio-tipo baterijų celių ekstrakciją iš baterijų modulių ir pakuočių. Antra - rinkoje neegzistuoja technologija leidžianti realiu laiku (konvejerine sparta) nustatyti tokių baterijų celių antrinio gyvavimo kryptį (pernaudoti ar perdirbti). Trečia, rinkoje neegzistuoja tiesioginio atskyrimo (nesmulkinimo-pagrindu) veikiantys katodo ir anodo juodosios masės ekstrakcijos procesai. Ketvirta, dėl visų šių priežasčių esamų ir šiuo metu statomų baterijų perdirbimo gamyklų pelningumas yra nykstamai mažas, o energetinės sąnaudos ir tarša – ženkli. Tokiu būdu pareiškėjas imasi spręsti aukščiau išvardintas problemas siekdamas išvystyti, įdiegti ir išbandyti cilindrinėmis baterijų celėmis pagristų elektros energijos kaupiklių pernaudojimo ir perdirbimo procesą, pasitelkiant pažangias baterijų būklės diagnostikos technologijas bei energetiškai efektyvius ir aplinką tausojančius mechaninio, akustinio ir cheminio medžiagų dezintegravimo procesus. Pačiai bendrovei būtų per daug rizikinga investuoti apyvartines lėšas į šių technologinių inovacijų kūrimą bei diegimą, todėl šiuo metu paskelbta ES paramos priemonė "Inopažanga" pasitarnaus sumažinant finansinę tokio projekto įgyvendinimo riziką. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami horizontalūs principai: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos, transporto prieinamumo ir pan.); inovatyvumo (kūrybingumo) (bus diegiami e. pardavimo sandorių sprendimai, kurie leistų MVĮ persiorientuoti į produktų (jos gaminamų gaminių ir (ar) teikiamų paslaugų) skaitmeninimą, produktų elektroninę prekybą ir pristatymą, tokiu būdu ieškant inovatyvių ir veiksmingiausių MVĮ veikimo būdų ir juos taikyti, siekiant produktų ar procesų inovacijų bei kelti MVĮ skaitmeninio intensyvumo lygį). Projekte nėra numatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį įgyvendinant horizontaliuosius principus. Projektas nepažeis Chartijos pagrindinių teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos.