Pagal Aplinkos apsaugos agentūros skelbiamus Nacionalinės oro teršalų apskaitos1 duomenis nustatyta, kad 3 didžiausi į aplinkos orą išmestų teršalų šaltiniai 2020 m., įtakojantys oro taršą smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis KD2,5 yra statyba ir pramonė, transportas, kuro deginimas namų ūkiuose, o NOx (azoto oksidų) taršą labiausiai įtakoja viešoji elektros ir šilumos gamyba, kuro deginimas pramonėje ir statyboje, pramonės procesai ir kelių transportas. Utenos regione didėjanti oro tarša kietosiomis medžiagomis ir anglies monoksidu siejama ir su menku netaršių automobilių kiekiu (pagal RPP – tik 1 proc. Lietuvoje), vienu didžiausių ir sparčiai augančiu automobilizacijos lygiu Lietuvoje ir 5 kartus mažesniu už šalies vidurkį elektromobilių, tenkančių 1 000 gyventojui, skaičiumi Regione. Tokia situacija leidžia identifikuoti pagrindinę problemą – Nepakankama aplinkos kokybė, kuri siejasi su RPP nustatyta 3 problema „Nepakankamai tvari aplinka, daranti neigiamą įtaką regionų patrauklumui“. Regiono plėtros problemos giluminės priežastys: - Didėjanti oro ir vandens tarša (nustatyta, kad nuo 2014 iki 2020 metų 13,6 proc. padidėjo teršalų, išmestų į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių kiekis tonomis, tame skaičiuje kietosios medžiagos padidėjo net 71,1 proc., anglies monoksido kiekis padidėjo 15,7 proc.; - Nepatraukli dėl praeityje užterštų teritorijų aplinka (didžiausią skaičių kurortinių teritorijų turinčiame regione yra vienas iš didžiausių potencialių taršos židinių tankumas (vnt./km2) 300 gyv./km2 ir didesnio tankumo bei aplinkinėje teritorijoje (iki 2 km.)). Teikiamas projektas tiesiogiai neprisidės prie identifikuotos problemos sprendimo, o prisidės prie oro užterštumo kontrolės, vertinimo, analizavimo ir atitinkamų sprendimų priėmimo. Aplinkos monitoringas pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos monitoringo įstatymą yra apibrėžiamas kaip sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė. Vykdant aplinkos monitoringą yra stebima, vertinama ir prognozuojama oro būklė. Savivaldybės, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 6 straipsnį, kuriame nurodoma, kad savivaldybių institucijos yra aplinkos monitoringo subjektai, ir siekdamos įgyvendinti šio įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, privalo pasitvirtinti aplinkos monitoringo programas. Savivaldybių aplinkos monitoringo programose analizuojami aplinkos (oras, triukšmas), vandens (paviršinis, požeminis), dirvožemio, želdynų ir želdinių, gyvosios gamtos, kraštovaizdžio komponentai. Analizuojant aplinkos oro monitoringo komponentą, numatomi jo tikslai, uždaviniai, aprašomi stebimi parametrai, nustatomos stebėjimo vietos, metodai, procedūros, vertinimo kriterijai. Savivaldybių oro kokybės matavimų duomenys yra svarbūs siekiant papildyti matavimų duomenis, gaunamus iš valstybinio monitoringo oro kokybės tyrimo stočių. Visagino savivaldybėje 2019 m. buvo patvirtinta aplinkos monitoringo 2019 – 2023 m. programa, kurios tikslas savivaldybės lygiu jai priskirtose teritorijose vykdyti sistemingus gamtinės aplinkos bei jos komponentų būklės ir jų tarpusavio sąveikos stebėjimus, antropogeninio poveikio aplinkai vertinimą ir prognozes. Parengta aplinkos monitoringo 2024 – 2029 m. programa. Pagal minėtą programą buvo numatyta ir buvo vykdoma tokių aplinkos komponentų stebėsena: aplinkos oro; vandens; triukšmo. Visagino savivaldybėje aplinkos oro monitoringas vykdomas nuo 2020 m. aplinkos oro kokybės matavimai vykdomi gyvenamojoje, rekreacinėje ir pramoninėje teritorijoje 4 kartus per metus (skirtingais metų sezonais: žiemą, pavasarį, vasarą ir rudenį). Oro kokybės vertinimui Visagino savivaldybėje buvo atliekami šių teršalų matavimai: • sieros dioksido (SO2), azoto dioksido (NO2) bei lakiųjų organinių junginių (LOJ) (benzeno, tolueno, etilbenzeno ir orta-, meta-, paraksileno (BTEX)). Šie teršalai nustatomi pasyviuoju metodu (difuziniais ėmikliais); • kietųjų dalelių (KD10). Šie teršalai nustatomi gravimetriniu metodu; • ozonas. Šie teršalai nustatomi ultravioletinių spindulių absorbciniu metodu; • anglies monoksido. Šie teršalai nustatomi nesdispersinės infraraudonosios spektroskopijos metodu. Projekto metu planuojama įsigyti ir įrengti stacionarią įrangą - kietųjų dalelių analizatorių, kuris vienu metu matuos KD1, KD2.5, KD4, KD10, KD pasiskirstymą.