Atviros ekosistemos atsiskaitymams negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigų valgyklose kūrimas Įgyvendinama

Projektu siekiama formuoti ir ugdyti praktinį būsimų mokesčių mokėtojų finansinį ir skaitmeninį raštingumą bei sąmoningumą, paskatinti atsiskaitymus negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigose (toliau - BUĮ) diegiant ir atnaujinant tam pritaikytą infrastruktūrą. Projekto įgyvendinimu prisidedama prie Nacionalinio pažangos plano 8 tikslo „Didinti teisinės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumą“ 8.5 uždavinio - didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą. Projektas įgyvendina dalį 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – FM) tvarių viešųjų finansų plėtros programos pažangos priemonės 04-001-08-05-02 „Didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą“ apraše suplanuotų veiksmų ir prisideda prie programos 2 problemos „Mokestinis atotrūkis (mokestinių prievolių vengimas)“ 2.2.2 priežasties „Nepakankamas mokesčių mokėtojų sąmoningumo ugdymas“ sprendimo. Taip pat projektas yra viena iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ reformos „Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas“ krypties „Finansiškai raštingi, atsiskaitantys negrynaisiais būsimi mokesčių mokėtojai“ investicijos veiklų, susijusių su praktinių mokinių atsiskaitymo negrynaisiais pinigais įgūdžių tobulinimu dalių. Projekte bus įgyvendinamos 2 pagrindinės veiklos: 1. Atsiskaitymo negrynaisiais pinigais infrastruktūros diegimas/atnaujinimas BUĮ su skyriais (kasos aparatai, kortelių skaitytuvai, savitarnos terminalai), kad būtų sudaryta galimybė atsiskaityti ne tik grynaisiais, bet ir negrynaisiais pinigais. 2. Mokinių aprūpinimas elektroniniais mokinio pažymėjimais (toliau – EMP) su veikiančia mokėjimo funkcija, kad moksleiviai turėtų priemones atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Kartu bus sudaromos galimybės į EMP pagal savivaldybių poreikius diegti papildomus funkcionalumus, tokius kaip NVŠ lankomumo apskaita, nemokamo maitinimo apskaita, pavėžėjimo, praėjimo kontrolės, bibliotekos ir pan.) Projekto aktualumą patvirtina ir Mokėjimų tarybos Atvirąją ekosistemą atsiskaitymams negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigose skatinančių priemonių kūrimo užduoties grupės (toliau – Grupė) analizės duomenys , kur išskiriamos 3 probleminės sritys: 1. Atsiskaitymo negrynaisiais pinigais BUĮ valgyklose infrastruktūros trūkumas: 91 proc. apklaustų tėvų (4 715 resp.) ir 65 proc. apklaustų mokinių (2 181 resp.) turi atsiskaitymo negrynaisiais priemonių ir grynųjų poreikis jiems yra gerokai sumažėjęs. Net 70 proc. apklaustų tėvų vaikams atliktų negrynųjų pavedimus, tačiau dauguma to nedaro, nes vaikai negrynaisiais neturi galimybių atsiskaityti dėl infrastruktūros trūkumo BUĮ valgyklose. Galimybė atsiskaityti negrynaisiais valgyklose sudaryta tik 12 proc. BUĮ (124 BUĮ). Atsiskaitymai negrynaisiais įvardijami, kaip saugesni, patogesni mokiniams ir tėvams bei labiau atitinkantys bendrą paslaugų skaitmeninimo tendenciją ir grynųjų operacijų mažėjimą. Mokinių atsiskaitymas grynaisiais sukelia papildomų sunkumų tėvams, nes tenka ieškoti bankomatų pinigams išgryninti, o dažnu atveju dar papildomai vykti į prekybos vietas, kur juos galima išsikeisti į smulkesnes monetas. Taip pat mažesniuose miesteliuose ir kaimuose bankomatų net nėra. Atsiskaitymas negrynaisiais leidžia stebėti vaikų išlaidas, jie taip mokosi finansinio raštingumo. Tėvų nuomone, atsiskaitymo negrynaisiais pinigais apimties didėjimas yra bendra tendencija visame pasaulyje, todėl vaikai tokio atsiskaitymo turėtų būti mokomi nuo mokyklinio amžiaus. Pagal Pasaulio mokėjimų ataskaitą – operacijos negrynaisiais pinigais pasauliniu mastu 2016 – 2017 m. augo 12 proc. – daugiausiai per paskutinius 2 dešimtmečius . Grupės atlikta Europos valstybių praktikos analizė parodė, kad dalyje valstybių – Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Estijoje ir Jungtinėje Karalystėje – mokiniams yra sudarytos galimybės valgyklose atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Kitose, būtent Latvijoje, Čekijoje, Vengrijoje, kaip ir Lietuvoje, atsiskaitymų valgyklose pagrindą vis dar sudaro grynieji pinigai. Daugelis tėvų pabrėžė ir patyčių problemą – vyresniųjų klasių mokiniai kai kuriose mokyklose atima iš jaunesnių klasių mokinių pinigus, taigi negrynųjų pinigų naudojimu galėtų būti prisidedama prie šios problemos mažinimo. Mažesni vaikai dažnai rizikuoja pamesti jiems duotus pinigus, o pamestą ar pavogtą kortelę nesunku greitai užblokuoti. Taip pat esant COVID-19 pandemijai rekomenduojama atsiskaityti negrynaisiais pinigais, kad būtų išvengta artimo kontakto atsiskaitant. Projekte diegiant arba atnaujinat BUĮ valgyklose išmaniąją kasos techninę ir programinę įrangą su galimybėmis atsiskaityti negrynaisiais pinigais, būtų labai ženkliai prisidedama prie šios problemos sprendimo. Daugumoje BUĮ maitinimo paslaugas teikia privatūs maisto tiekėjai. Skaitmenizavus BUĮ valgyklų apskaitą, sumažėtų personalo klaidų tikimybė, apskaita taptų paprastesnė ir skaidresnė, paskatintų maisto atsargų sutaupymus, prisidėtų prie šešėlio mažinimo ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldos institucijų biudžetai, ypač mažesnių savivaldybių, nėra labai dideli, o būtent iš jų finansuojamos savivaldybės mokyklos, joms pačioms aprūpinti savo BUĮ valgyklas reikiama įranga nėra paprasta ir tai visą procesą labai sulėtintų, o dažnu atveju net ir nebūtų pradėta tą daryti dėl pinigų trūkumo. Finansavus reikiamą įrangą projekto lėšomis, savivaldybėms beliktų susimokėti tik įrangos palaikymo mokesčius, kurie nėra dideli, lyginant su pačios įrangos kaina, o pats skaitmenizavimo procesas įvyktų labai greitai. 2. Nepilnamečiams sudėtingiau įsigyti mokėjimo negrynaisiais pinigais priemonių: kadangi nepilnamečių civilinis veiksnumas yra dalinis, jiems įsigyti mokėjimo priemonių yra sudėtingiau: už asmenį iki 14 metų sutartį su mokėjimo paslaugų teikėju gali sudaryti tėvai, asmuo nuo 14 metų sutartį gali sudaryti pats, bet reikalingas asmens dokumentas, tėvų (įtėvių, globėjų) sutikimas, sutikimą teikiančių tėvų (įtėvių, globėjų) asmens dokumentas ir dokumentas, patvirtinantis giminystės ryšius, įtėvius ar globėjo paskyrimą. Grupės nuomone, daugiau mokinių įsigytų ir naudotų atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemones, jeigu būtų sudaryta galimybė sutartį su mokėjimo paslaugų teikėju sudaryti nuotoliniu būdu. Aktuali ir mokėjimo priemonių kaina galutiniam vartotojui, ji galėtų sumažėti teikiant nuolaidas nepilnamečiams ir finansuojant EMP įsigijimą. Taip pat šių laikų opi problema, kad tėvai duodami grynųjų vaikams arba pervesdami juos į bankinę kortelę pietums, nėra tikri, kur tie pinigai bus išleidžiami ar kas už juos bus įsigyjama. EMP su veikiančia e-piniginės funkcija yra uždara atsiskaitymo sistema, nes jais būtų galima atsiskaityti tik savo mokyklos valgykloje, o tėvai turėtų galimybę ir matyti, ką vaikai valgė. Tai paskatintų ir sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą, nes mokyklose tiekiamas maistas yra subalansuotas ir sveikesnis už parduodamą greitojo maisto kioskeliuose ar prekybos centruose šalia mokyklų, kuriuos ypač pamėgę vaikai. Į EMP integravus nemokamo maitinimo apskaitos funkcionalumą būtų prisidedama prie socialinės atskirties mažinimo ir patyčių prevencijos, nes vaikas, kuriam priklauso nemokamas maitinimas, atsiskaitytų tuo pačiu EMP ir niekas nežinotų ar jis moka už savo pietus pinigais ar ne, o integravus neformaliojo vaikų švietimo apskaitos funkcionalumą būtų efektyvesnis lėšų neformaliajam švietimui planavimas ir panaudojimas. Be to, mokiniui tektų nešiotis tik vieną kortelę, kurioje būtų ir mokinio pažymėjimas, ir atsiskaitymo priemonė, ir transporto bilietas ar pan. EMP išdavimas būtų paprastesnis nei bankinės kortelės, nes sietųsi su Mokinių registru ir mokykloje naudojamu dienynu (TAMO, Mano dienynas ir pan.). 3. Prasti mokinių finansinio raštingumo įgūdžiai. Grupės atliktos apklausos rodo, kad tiek mokiniams, tiek tėvams yra poreikis ugdyti mokinių finansinį raštingumą. Projektas turės tiesioginės įtakos mokinių finansinės elgsenos kaitai, susijusiai su praktiniais finansinio raštingumo įgūdžiais. Mokiniai praktiškai susipažins su finansinėmis paslaugomis, plėsis skaitmeninių paslaugų vartojimas BUĮ, kas yra ypač aktualu kuriant šiuolaikišką bei modernią mokyklą. Mokiniai ugdys įgūdžius saugoti savo turimas priemones, neatskleisti slaptažodžių, stebėti savo išlaidas, suprasti, kas yra finansinis sukčiavimas ir mokysis jį atpažinti. Tokiu būdu ilgainiui bus kuriama skaitmeninėms ir ypač finansinėms technologijoms imli rinka, kuri prisidės prie geresnio Lietuvos kaip investicijų krypties vertinimo, o tai, savo ruožtu, padės pritraukti daugiau privačių lėšų strateginėms sritims finansuoti. Įgyvendinant projektą bus laikomasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 (su vėlesniais pakeitimais) Horizontaliųjų principų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi reikalavimų Projektas neturės neigiamos įtakos darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, kadangi suplanuotos veiklos apima tik reikiamos įrangos diegimą arba atnaujinimą, apskaitos skaitmenizavimą BUĮ, moksleivių aprūpinimą EMP. Ūkinės veiklos vykdymas nenumatytas. Įrangą įsigiję subjektai įsipareigoja užtikrinti, kad projektui įgyvendinti įsigyta elektros ir elektroninė įranga, baigus jos gyvavimo ciklą, ir (arba) projekto įgyvendinimo metu susidariusios elektros ir elektroninės įrangos atliekos būtų perduotos sutvarkyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis. Projektas neturės neigiamos įtakos lygių galimybių ir nediskriminavimo principui, kadangi į veiklas siekiama įtraukti visas pagal PFSA galimas Lietuvos savivaldybes ir mokyklas neskirstant pagal regionus ar kitus kriterijus. Taip pat projekto rezultatai bus prieinami visiems dalyvaujančių BUĮ mokiniams (išduodami EMP su e-piniginės funkcija bei kitais funkcionalumais), nepaisant lyties ir kt. (detaliau žr. rinkmenose)