Siekiant skatinti darnų judumą, padidinti gyventojų mobilumą ir prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo bei visuomenės sveikatos gerinimo, numatoma įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus Aukštaičių ir V. Kudirkos g. Utenoje, kurie būtini dviračių tinklui sukurti. Projektas prisideda prie 6 strateginio tikslo „Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui“ 6.1 uždavinio „Didinti atsinaujinančių ir alternatyvių degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą“ 6.1.5. poveikio rodiklio „Kelionių dviračiais ir kitomis bemotorėmis transporto priemonėmis dalis bendroje kelionių struktūroje“. Su teikiamu projektu tiesiogiai susiję Regionų plėtros programoje (toliau – RPP) Regiono plėtros tikslai ir uždaviniai „Padidinti tvarų judumą regione“, kuriems numatytas stebėsenos rodiklis „Dviračiams skirtos infrastruktūros naudotojų skaičius per metus/ Naudotojų skaičius per metus". Projektas prisidės prie šio rodiklio (numatoma 2820 naudotojų per metus). Projektas prisideda prie Regiono plėtros problemos 4. „Nepatraukli judumo sistema ir nepakankama gyvenamosios aplinkos kokybė“ sprendimo, kuri susijusi su RPP nurodytos 3 problemos „Nepakankamai tvari aplinka, daranti neigiamą įtaką regionų patrauklumui“ sprendimu. RPP ir regiono problemos sprendimas prisidės prie regioninės politikos siekių pagerinti gyvenamąją aplinką, o per ją ir gyvenimo kokybę, taip didinant regionų patrauklumą, užtikrinant darnų ir tvarų gyvenamųjų vietovių, darbo vietų ir viešųjų paslaugų junglumą. Tiek RPP, tiek Regiono nustatyta problema tiesiogiai siejasi su šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) išmetimais dėl gyventojų kelionių (RPP pateikiami vieni iš didžiausių ŠESD išmetimų rodiklių yra Utenos regione (1,9 t CO2e/gyv.)), kurios plačiai išsidėsčiusiame ir užimtumo netolygumais pasižyminčiame regione susijusios su darbo vietų ir paslaugų pasiekiamumu. Regiono problemos atsiradimą sąlygoja nepakankamai išvystyti dviračių takai ar kiti aplinkai nedraugiški keliavimo būdai. Nurodytos Regiono problemos giluminių priežasčių šalinimas, kaip ir numatoma RPP, kartu spręs ir klimato kaitos problemas. Projektas prisidėtų prie žaliosios infrastruktūros vystymo atliepiant nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) iškeltą klimato kaitos ir aplinkos būklės sisteminį iššūkį ir NPP nustatytą darnaus vystymosi horizontalųjį principą. Projektas prisidės prie 2021–2027 m. Europos Sąjungos investicijų programos uždavinio "8.1 Skatinti tvarų daugiarūšį judumą miestuose kaip vieną iš perėjimo prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos dalių", nes bus skatinamas darnesnis judėjimas mieste. Bevariklio transporto infrastruktūra Utenoje vertinama kaip nepakankama. Tinklas nėra vientisas, nors nuo 2017 m. Utenos Darnaus judumo plano gyvendinimo buvo pasiekta pažanga, įrengiant dviračių juostas Aušros g., jungiančias dalį daugiabučių rajonų miesto šiaurėje ir pagrindinę J. Basanavičiaus g. (A6) Apie puse tinklo sudaro siauri bendro eismo pėsčiųjų ir dviračių takai, kai kurių jų asfalto būklė prasta. Vertinama, kad Utenos m. yra aukštas potencialas skatinti daugiau kelionių atlikti bevarikliu transportu. Tai sąlygoja bent dvi aplinkybės: a) miestas santykinai nėra didelis, judant vidutinio dviratininko greičiu, miestą galima kirsti per 15-25 min. (priklausomai nuo pasirinktų kelionės pradžios ir pabaigos taškų); b) 2023 m. atliktos analizės duomenimis , didelė dalis gyventojų turi dviratį – 48 proc. respondentų nurodė turintys dviratį, tačiau tik nedidelė dalis kelionių atliekama šia transporto priemone. Bendrai Utenos m. yra apie 26,5 km skirtingos būklės dviračių takų ir pėsčiųjų ir dviračių takų. 56 proc. Utenos m. bevariklio transporto infrastruktūros sudaro pėsčiųjų ir dviračių takai su bendru pėsčiųjų ir dviračių srautu. Tinklas nėra sujungtas – šiuo metu yra bent 5 skirtingos nepertraukiamos takų sistemos. Tiek 2014–2020 m. ES fondų investicijų, tiek savivaldybės pastangomis atliktų investicijų nepakako užtikrinti tinkamo transporto sistemos integralumo, kad gyventojai turėtų galimybę Utenoje rinktis jiems priimtinas susisiekimo priemones. Nesukurti vientisi pėsčiųjų ir dviračių takai neskatina gyventojų persėsti į bemotorį transportą ar reikiamas paslaugas, darbo vietas, švietimo įstaigas, namus pasiekti pėsčiomis. Darnaus judumo priemonės lėšomis savivaldybė numato įgyvendinti septynis projektus, sujungiant dviračių ir pėsčiųjų takus į vientisą, rišlų ir saugų savarankiškos infrastruktūros tinklą mieste, sukuriant ir kitą jiems reikalingą infrastruktūrą. Dviračių takų sistema bus formuojama taip, kad gyventojai galėtų patogiai pasiekti miesto gyvenamuosius rajonus, darbo vietas, prekybos, pramogų, švietimo objektus. Šios regioninės priemonės lėšomis numatomos įgyvendinti numatytos priemonės skatins naudojimąsi dviračiais ir kitu bemotoriu transportu, taip mažinant automobilių naudojimą. Problema - Vientisos pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros, skirtos gyventojų mobilumui didinti Utenos mieste, trūkumas. Problemos sprendimo būdas – skatinti gyventojų mobilumą tarp miesto centro, miegamųjų ir pramoninių rajonų (darbo vietų) vystant vientisą dviračių ir dviračių pėsčiųjų infrastruktūrą Utenos mieste. Vientisos pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros negalima sukurti nesutvarkius infrastruktūros Utenos mieste Aukštaičių ir V. Kudirkos gatvių atkarpose, kuri dviračiams nepritaikyta. Projekte numatomi Utenos Aukštaičių ir V. Kudirkos gatvių dalių kapitalinio remonto darbai, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus, ir V. Kudirkos gatvės dalies pėsčiųjų ir dviračių tako naujos statybos darbai. Bus įrengti atskirų srautų takai pagal Gairių 2.11.1.2 papunktį. Nesutvarkius šios infrastruktūros, esamas bemotorio transporto tinklas netenkintų vientisumo ir junglumo reikalavimų. Projektas prisidės ir prie 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-03 (RE) „Skatinti darnų judumą miestuose“ fin. gairių rodiklio ir prie 2009 m. spalio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis Nr. 15265/09 patvirtintos Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos, atnaujintos Europos Komisijos 2012 m. kovo 23 d. komunikatu Nr. COM (2012) 128, tikslo „Sujungti regioną“ ir Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plane, patvirtintame Europos Komisijos 2021 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. SWD (2021) 24, numatytos politinės srities „Transportas“ tikslų įgyvendinimo. Įgyvendinant projektą nebus pažeidžiami horizontalieji principai: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kitų aspektų), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos, transporto prieinamumo ir pan.); bus laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą ir reikšmingos žalos nedarymo principą. Projekto veiklomis nebus daroma reikšmingos žalos 6 aplinkos tikslams (klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo), nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje. Projektas prisidės prie aplinkosauginių sąlygų regione gerinimo, mažės aplinkos tarša, bus sudarytos sąlygos naudotis ekologiškomis ir ekonomiškomis transporto priemonėmis Utenos mieste. Bus laikomasi lygių galimybių ir nediskriminavimo horizontaliojo principo ir užtikrinant prieinamumo visiems reikalavimą, įgyvendinant projektą, turi būti laikomasi universalaus produktų (gaminių, paslaugų, transporto, fizinės ir e. aplinkos, infrastruktūros), kuriais gali naudotis visi žmonės kuo platesniu mastu, dizaino, neatsižvelgiant į šių produktų funkcijas. Ypatingas dėmesys bus skiriamas prieinamumo užtikrinimui negalią turintiems asmenims Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje nurodytomis priemonėmis. Sutvarkyta infrastruktūra po projekto įgyvendinimo bus prižiūrima ir tvarkoma projekto vykdytojo biudžeto lėšomis.