Psichoaktyviųjų medžiagų (narkotikų, alkoholio ir kt.) vartojimas yra sudėtinga socialinė ir sveikatos problema tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Socialinių įgūdžių trūkumas, žemas išsilavinimas (ypač vyrų grupėje), didelis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, stigmatizavimas visuomenėje, nepakankamas dėmesys pažeidžiamų grupių psichikos sveikatai ir psichologinei gerovei, psichologinės socialinės reabilitacijos bei reintegracijos paslaugų priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenims trūkumas lemia asmenų socialinę atskirtį. Asmenys, sergantys priklausomybe, dažnai neigia problemą ir ne visada linkę kreiptis pagalbos, nepakankama specialistų kompetencija atpažinti priklausomybes ir kt. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas neigiamai veikia asmens fizinę, psichikos sveikatą, ugdymo, mokymosi pasiekimus, socialinius santykius ir gerovę, saugumą, neigiamai atsiliepia visų valstybės valdymo sričių pasiekimams ir darniam vystymuisi. Žalingas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas veikia ne tik patį asmenį, bet ir jo šeimos narius bei visuomenę. Nesprendžiant sveikatos, saugos ir gerovės klausimų, dėl neigiamų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmių gali sumažėti darbo jėgos produktyvumas ir išaugti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir baudžiamosios teisenos kaštai. Taip pat išlieka nepakankamas pagalbos prieinamumas – ES lėšomis finansuojama apie 60 proc. vietų, esamų licencijuotose psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaigose. Kasmet pagalbą minėtose įstaigose nemokamai gauna vidutiniškai apie 300 asmenų. Priklausomybės ligomis sergančio asmens (jo šeimos) finansinės galimybės, daugeliu atveju yra ribotos (asmuo nedalyvauja darbo rinkoje, neturi pajamų šaltinio, turi skolų ir pan.), taip pat socialiniai santykiai su šeimos nariais dažnai būna nutrūkę ar atšalę, o tai daro įtaką jo galimybėms kreiptis ir gauti reikiamas paslaugas. Asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, būtina suteikti galimybę gauti psichologinės ir socialinės reabilitacijos ir reintegracijos paslaugas tam, kad jie galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę. Nutraukus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą sumažėja tokių asmenų socialinė atskirtis, gerėja jų sveikata, mažėja pavojus kitų žmonių saugumui, materialiniai nuostoliai dėl nusikalstamumo, nedarbo, eismo įvykių ir pan. Siekiant sėkmingos reintegracijos būtina teikti paslaugas, orientuotas į individualius asmens ir jo šeimos poreikius, todėl numatomos konsultacijos šeimos nariams. Specialistai, dirbantys su nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomais asmenimis ir jų šeimos nariais, patiria didelius emocinius krūvius, todėl labai svarbu, kad susidūrus su sudėtingomis situacijomis darbe, kurios pačios savaime neišsisprendžia, gebėtų su jomis susitvarkyti. Taip pat, norint tobulinti savo veiklą, labai svarbus profesinis konsultavimas, darbo santykių higiena, konfliktinių situacijų sprendimo būdų išmanymas, mokėjimas padėti sau atsiribojant nuo darbinių situacijų. Šiuo tikslu projekte suplanuotos grupinės supervizijos paslaugas teikiantiems darbuotojams. Projekto įgyvendinimo metu bus vykdoma: priklausomybės ligomis sergančių asmenų psichologinė ir socialinė reabilitacija, teikiant trumpalaikės socialinės globos paslaugas, kaip tai nustatyta Socialinių paslaugų katalogo 2 papunktyje; reintegracijos veiklų organizavimas, siekiant skatinti asmens socialinio savarankiškumo ir darbingumo, profesinės kompetencijos ir pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimą ir didinimą; mokymų, kvalifikacijos kėlimo ir supervizijų organizavimas darbuotojams, teikiantiems socialinės reabilitacijos paslaugą; pagalbos priklausomybės ligomis sergančių asmenų artimiesiems organizavimas; pagalbos teikimo priklausomybės ligomis sergantiems asmenims viešinimo organizavimas. Projektu siekiama suteikti asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, galimybę gauti psichologinės ir socialinės reabilitacijos bei reintegracijos paslaugas tam, kad jie galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę. Šių paslaugų teikimą užtikrina Projekto partneriai – psichologinės socialinės reabilitacijos (trumpalaikės socialinės globos) įstaigos, kuriose vykdoma psichologinės ir socialinės reabilitacijos programa. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį įgyvendinant horizontaliuosius principus (toliau – HP). Įgyvendinant projektą nebus pažeisti HP: • darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; • lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ir (ar) informacinės aplinkos ir pan.); • inovatyvumo (kūrybingumo) (teikiant paslaugas naudojami inovatyvūs metodai). Projektas prisidės prie 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane numatytų HP įgyvendinimo: • projektas prisidės prie lygių galimybių principo įgyvendinimo, t. y. projekto veiklos ir rezultatai bus prieinami visiems dalyviams, taip pat ir turintiems individualių poreikių (judėjimo, klausos ar kitą negalią turintiems asmenims ir pan.); • projekte, įgyvendinant Aprašo 2.1.1.3 ir 2.1.2.3 papunkčiuose nurodytas veiklas, numatyti lyčių lygybės, pagarbos įvairovei, nediskriminavimo principų sklaidos ir asmeninių vertybių ugdymo mokymai; • projektas prisidės prie darnaus vystymosi principo įgyvendinimo, teikiant nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomiems asmenims psichologinės ir socialinės reabilitacijos bei reintegracijos paslaugas, taip prisidedant prie skurdo ar socialinės atskirties mažinimo. Projektas prisidės prie Europos Sąjungos pagrindinių teisių Chartijos (toliau – Chartija) reikalavimų, ypač tokių kaip nediskriminavimas, kultūrų, religijų ir kalbų įvairovė, moterų ir vyrų lygybė, neįgaliųjų integracija, teisė į asmens orumą, teisė į asmens neliečiamybę. Įgyvendinant projektą bus draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. Projektas užtikrins lyčių lygybę, vienodą požiūrį ir lygias galimybes, nediskriminavimą ir neįgaliųjų teises pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Projektas užtikrins tikslinės grupės asmenų ir jų šeimos narių informavimą apie finansavimo galimybes, teisę į asmens orumą. Projektas užtikrins asmens duomenų apsaugą. Asmens duomenys bus tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, nustatančiais asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą, ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik gavus atitinkamo asmens sutikimą ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais. Projektas užtikrins asmens teisę susipažinti su surinktais jo asmens duomenimis, teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ištaisytų netikslius su juo susijusius asmens duomenis, ir kitas Reglamente (ES) 2016/679 numatytas teises. Projekto vykdytojas užtikrins, kad ES fondais būtų naudojamasi laikantis Chartijos nuostatų tais atvejais, kai jos yra taikytinos, įskaitant atvejus, kai nutraukiami mokėjimų terminai, sustabdomi mokėjimai ir daromos finansinės pataisos, taip pat kai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį taikoma pažeidimo tyrimo procedūra.