Cirko meno ir kultūrinių veiklų taikymas integruojant į visuomenę socialinę atskirtį patiriančius asmenis II Įgyvendinama

Cirko meno asociacijos projektas prisidės prie Šakių miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijos uždavinio: didinti socialinę įtrauktį teikiant paslaugas socialiai pažeidžiamiems asmenims. Atliks „Užimtumo veiklų organizavimas, didinant socialiai pažeidžiamų asmenų integraciją į visuomenę“ veiksmą. Šakių r. sav. gyventojų socialinių paslaugų poreikius sąlygoja tokie veiksniai kaip visuomenės senėjimas, negalia, nedarbas, socialinių įgūdžių stoka ir negebėjimas tinkamai pasirūpinti vaikais ir pan. Kaip rodo susiklosčiusios socialinės – demografinės tendencijos, didelis kaime gyvenančių gyventojų skaičius didina socialinę atskirtį ir skurdo riziką, ir laikytinas ribojančiu veiksniu socialinių paslaugų prieinamumui. 2024 m. sausio 1 d. Šakių r. sav. teritorijoje gyveno 25 609 nuolatiniai gyventojai, iš kurių 31,8 proc. gyveno mieste. Augantį socialinės priežiūros paslaugų poreikį Šakių r. sav. atspindi vaikų dienos centruose socialines paslaugas gavusių vaikų iš socialinę riziką patiriančių šeimų skaičiaus dinamika. Jei 2019 m. Šakių r. sav. vaikų dienos centruose socialines paslaugas gavo 76 vaikai ir socialinę riziką patiriančių šeimų, tai 2023 m. tokių paslaugų gavėjų jau buvo 253 asmenys, arba 3,33 karto daugiau. Per 2023 m. socialinės priežiūros ir pagalbos paslaugos buvo teikiamos 148 socialinę riziką patiriančioms šeimoms, kuriose gyveno 307 vaikai. Nedarbas siejamas su asmens (šeimos) mažomis pajamomis, negebėjimu apsirūpinti pirmos būtinybės ir kitomis prekėmis, apmokėti mokesčių, sveikatos draudimo nebuvimu. VDA duomenimis, visą 2019–2023 m. laikotarpiu Šakių r. sav. vidutiniai metiniai registruoto nedarbo rodikliai buvo žemesni nei Marijampolės apskrities bei šalies nedarbo rodikliai. Per paskutinius penkerius metus stebimas žymus vaikų, galimai patyrusių smurtą, skaičiaus mažėjimas, kuris siejamas su naujo vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo priėmimu, įtraukiant nuostatą, jog draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes. 2023 m. Šakių r. sav. buvo 88 vaikai, galimai patyrę smurtą (seksualinį, fizinį, psichologinį, vaikų nepriežiūrą). Jeigu 2019–2023 m. laikotarpiu vaikų, galimai patyrusių smurtą, skaičius šalyje sumažėjo 30,0 proc., tai Šakių r. sav. šis mažėjimas sudarė 66,0 proc. Panašios vaikų, galimai patyrusių smurtą, skaičiaus mažėjimo tendencijos stebimos ir Marijampolės apskrityje – 58,0 proc. Šakių r. savivaldybės gyventojų apklausos, atliktos rengiant Šakių rajono savivaldybės 2025–2035 metų strateginį plėtros planą, duomenimis, 75,3 proc. respondentų kaip pagrindinę socialinę–ekonominę problemą Šakių rajone nurodė gyventojų senėjimą, gimstamumo mažėjimą. Pastaruoju metu kultūra Lietuvoje siekia įsitvirtinti ne vien kaip specifinė viešosios politikos sritis, bet taip pat kaip strateginė, su kitais viešosios politikos sektoriais bendradarbiaujanti valstybės raidos kryptis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl Lietuvos kultūros politikos strategijos patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos kultūros politikos strategijoje numatytas strateginis tikslas – darnios visuomenės ir gerovės kūrimui įtrauki kultūra, numatant šio tikslo įgyvendinimo kryptis: subalansuota ir integrali kultūros politika, kūrybinga asmenybė ir tvirtos tapatybės visuomenė, vertę kurianti kultūra. Atsižvelgiant į šias kryptis, joms iškelti tikslai bei uždaviniai šių tikslų pasiekimui. Pažymėtina, kad šiame strateginiame dokumente išskirti uždaviniai: užtikrinti lyderystę ir funkcijų proporcingumą kultūros įstaigų tinkle, užtikrinti kultūros politikos vaidmenį formuojant ir įgyvendinant nacionalinius prioritetus, skatinti tolygų vertės ir įvairių raiškos formų kultūros prieinamumą ir pan. minėtų uždavinių įgyvendinimui yra akcentuojamas skirtingų kultūros sričių nepakankamo integralumo mažinimas per kitas valstybės valdymo sritis. Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ koncepcijos pagrindas – kultūra. Todėl projekto pagrindu būtų sukurtos prielaidos sėkmingiau realizuoti „Lietuva 2050“ vizijoje numatytas ambicijas. Visgi Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2021-2024 metų prioritetų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. XIV-517, konstatuota, kad esminės pažangos kultūros srityje iki šiol nepasiekta – kultūra išlieka nepakankamai valstybės remiama sritimi. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos užsakymu 2023 metais atliktas tyrimas „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ parodė, kad pandemija ilgalaikio neigiamo poveikio kultūros vartojimui neturėjo, priešingai – pastebimai padaugėjo architektūros, vizualiųjų menų ir amatų renginius lankančių žmonių. Tyrimo metu nebuvo renkama informacija apie kultūros paslaugų vartojimo padidėjimo priežastis, tačiau, vertinant bendrą socialinę – ekonominę situaciją Lietuvoje ir atsižvelgiant į susijusią viešą visuomenės opiniją žiniasklaidoje, galima kelti prielaidą, kad viena iš pagrindinių kultūros paslaugų vartojimo augimo priežasčių – gyventojų perkamosios galios augimas. Visgi tyrimas vis dar rodo egzistuojančią socialinę skirtį tarp aktyviau ir mažiau aktyviai į kultūrą įsitraukusių žmonių. Viena svarbiausių priežasčių, kurias respondentai nurodė kaip ribojančias įsilieti į kultūrinį gyvenimą – per didelė kaina bei fizinis nepasiekiamumas, kuris savo ruožtu susijęs su pasiūlos trūkumais: trečdalis tų, kuriems sudėtinga nuvykti iki kultūrinės veiklos vietos, taip pat susiduria su ribotu pasirinkimu arba prastos kokybės kultūros įstaigų veikla vietovėje. Aktyvesni kultūrinio gyvenimo dalyviai turi aukštąjį išsilavinimą, gauna didesnes pajamas, dirba biuruose, dažniau yra ir didžiųjų miestų gyventojai. Taip pat matyti, kad didinant kultūros pasiūlą, ja yra linkusios pasinaudoti ir taip kultūrą aktyviau vartojančios, joje aktyviau dalyvaujančios grupės. Tai rodo nemokamo muziejų lankymo pavyzdys – socialiai pažeidžiamos ir mažiau kultūrą vartojančios grupės šia galimybe pasinaudojo rečiau nei tie, kurie ir taip labiau linkę įsitraukti į kultūros veiklas. Vadinasi, neužtenka didinti kultūros prieinamumą – reikia tikslinių pastangų pasiekti mažiau kultūra besidominčias, mažiau į ją įsitraukusias gyventojų grupes. Dar viena aktualus tyrimo pastebėjimas – kad įsitraukimo į kultūrą aktyvumas priklauso nuo pažinties su kultūra vaikystėje. Tie žmonės, kurie yra užaugę nepalankiame kultūriniame kontekste, pavyzdžiui, vaikystėje tėvai ar kiti suaugusieji jų nesivesdavo į koncertus, teatrus, muziejus, ir dabar yra labiau linkę pasyviau vartoti kultūrą bei mažiau įsitraukti į kultūrines veiklas. Pastebima, kad polinkis neįsitraukti į kultūrą perduodamas iš kartos į kartą. Beveik 40 proc. Šakių miesto gyventojų nedalyvauja ar pasyviai dalyvauja darbo rinkoje, visuomenės gyvenime, dažnai socialinę atskirtį patiriantiems asmenims reikalinga įvairi socialinė parama ar pagalba. Esamos situacijos priežasčių yra daug ir jos yra kompleksinės. Vaikų, suaugusių asmenų ir šeimų priskyrimą socialinės atskirties grupei lemia socialinių įgūdžių stoka, psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta. Populiari, tinkanti priemonė integracijai į visuomenę – vasaros stovyklos. Nors vasaros stovyklų veikla mokslinėje literatūroje nėra plačiai analizuota, tačiau iki šiol atlikti tyrimai rodo, jog vasaros stovyklos yra vienareikšmiškai naudingos vaikams ir jaunimui. Nustatyta, kad tie, kurie dalyvauja vasaros stovyklose daug geriau integruojasi į visuomenę, kadangi vasaros stovyklų metu akcentuojamas bendradarbiavimas, pasitikėjimas, ugdomi kūrybiniai gebėjimai, kiekvienas gali atskleisti savo gebėjimus. Kiekvienas dalyvavęs stovykloje, grįžta motyvuotas, džiaugiasi turiningai, prasmingai praleidęs laisvalaikį, kartu integruojasi į visuomenę. Svarbu paminėti, kad cirko meno užsiėmimai taip pat gali būti puikiai. tinkanti priemonė integracijai į visuomenę. Nustatyta, kad tie, kurie turi problemų dėl nesėkmių ir/ ar savigarbos problemų toleravimo, patiria teigiamą psichologinį poveikį dalyvaudami cirko meno veikloje (Hyttinen, et al., 2011a). Remiantis Kinnunen ir kt. (2013) atliktu tyrimu, cirko menas duoda apčiuopiamos socialinės, psichologinės ir fizinės naudos dalyviams, daugelis įgūdžių, kurie buvo išmokti cirko veiklų metu, gali būti pritaikomi kitose veiklose, o ir dalyvavimas cirko meno veiklose mažina socialinę atskirtį. Cirkas daro teigiamą poveikį savigarbai, moko kantrybės ir padeda dalyviams būti dėmesingesniems, kiekvienas prisilietęs prie cirko meno veiklų, nori ir toliau joje dalyvauti bei turiningai, prasmingai praleisti laisvalaikį. Pagrindinė problema, kurią sprendžia šis projektas - Šakių miesto socialinę atskirtį patiriančių asmenų nesugebėjimas integruotis į visuomenę. Sociologai nurodo jog pagrindinės priežastys, kad šeimų socialinę atskirtį Lietuvoje lemia visuomeninės priežastys: žemas gyvenimo lygis šalyje ir socialinės nelygybės lygis, ilgalaikis nedarbas, skurdas, nepakankamas dalyvavimas visuomenės gyvenime ir asmeninės priežastys: pasyvumas, naujovių baimė, nepasitikėjimas savimi, išsilavinimo, verslumo stoka ir kt. Todėl socialinę atskirtį patiriantys asmenys yra neaktyvūs, sunkiai geba integruotis į visuomenę. Problemų sprendimo būdai: - Vasaros stovyklos organizavimas; - Turiningas laisvalaikio praleidimas; - Cirko meno užsiėmimai; - Aktyvi kultūrinė veikla ir bendravimas. Cirko meno asociacija turi įgyvendinus jau ne vieną panašaus pobūdžio projektą, kuris sulaukė didelio tikslinės grupės susidomėjimos. Asociacijos patirtis pateikiama paraiškos prieduose.