Dėl ribotos tarptautinės tinklaveikos ir neįgytos tarptautinių projektų įgyvendinimo patirties Lietuvos mokslas negali pasinaudoti tarptautiniu finansavimu MTEP veikloms vykdyti. Europos Sąjungos (toliau – ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (toliau – programa ,,Horizontas 2020) projektuose Lietuvos subjektams EK skirtos lėšos yra 45,6 % didesnės nei ES 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos (2007–2013 m.), tačiau pagal gautas lėšas MTEP iš programos „Horizontas 2020“ (95,5 mln. Eur) Lietuva užima priešpaskutinę vietą ir tarp visų 27 ES valstybių lenkia tik Maltą. Palyginimui – Estija 2014–2020 m. laikotarpiu iš programos „Horizontas 2020“ gavo 273,9 mln. Eur (arba beveik trigubai daugiau nei Lietuva). Pagal programos „Horizontas 2020“ projektų koordinatoriams skirtas lėšas Estija Lietuvą lenkia net penkiskart (atitinkamai 126,9 mln. Eur ir 22 mln. Eur), o ir dalyvių skaičiumi dvigubai mažesnė Estija gali pasigirti didesniu (Estija – 892 dalyviai, Lietuva – 611). Be to, vienas Lietuvos investuotas euras į programą „Horizontas 2020“ grįžta tik kaip 0,4 Eur, o Estijos 1 investuoto euro grąža siekia net 2,7 Eur. Esminės problemos, sąlygojusios Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 poreikį yra gebėjimų ir paskatų rengti tarptautines MTEP paraiškas trūkumas bei nepanaudotas dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose potencialas. Priežastys sąlygojančios šias problemas slypi išteklių trūkume - universiteto mokslininkai, turėdami ribotą, nepakankamai atnaujintą mokslo bazę (tame skaičiuje laboratorinės įrangos trūkumą), stokodami priemonių turi ribotas aukštesnių kompetencijų, reikalingų tarptautinio lygio projektinių MTEP veiklų (ypač didelės apimties) inicijavimui, ugdymo galimybes. Tai nulemia, kad neretai tarptautinėms MTEP programoms Lietuvos mokslininkų rengtos paraiškoms pritrūksta visai nedaug iki finansavimo gavimo. Nepakankama mokslinė infrastruktūra (įranga) ir dėl to ribotos tyrimų vykdymo galimybės, yra viena iš galimų priežasčių, nulėmusių, kad pateikta paraiška A novel approach for brain treatments based on non-invasive pulsed electrical fields Europos horizonto programai, nors ir buvo teigiamai įvertinta, bet negavo finansavimo dėl lėšų trūkumo. Šiuo, įvardintą pažangos priemonę atitinkančiu, projektu būtų prisidedama prie minėtų problemų sprendimo – būtų įsigyta įranga, kuri leistų Vilniaus Gedimino technikos universitete plėtoti MTEPI veiklas, kurioms buvo siekiama gauti finansavimą teikiant susietojo projekto paraišką pagal kvietimą HORIZON-EIC-2021-PATHFINDEROPEN-01, paraiškos Nr. 101046593, akronimas: eBRAIN, pavadinimas: A novel approach for brain treatments based on non-invasive pulsed electrical fields (pagrindimas dėl susietojo projekto PĮP 10 priedas). Teiktoje Horizon paraiškoje buvo planuota vertinti stiprių elektromagnetinių laukų poveikį smegenų hematoencefaliniam barjerui. Projekte planuojama įsigyti violetinį lazerį ir integruoti jį į esamą citometrą, kas ženkliai praplės galimų fluoroforų (fluorescuojančių medžiagų) detektavimą. Atitinkamai, galima naudoti ženkliai platesnį fluoroforų skaičių ir vykdyti sudėtingesnius dažymus (įskaitant imunologinius) vertinant elektromagnetinės spinduliuotės poveikį ląstelėms. Toks sprendimas vienareikšmiškai praplečia biofizikinio charakterizavimo galimybes bei leidžia nagrinėti atskirų procesų mechanistinę prigimtį. Toks infrastruktūros gerinimas yra būtinas norint didinti konkurencingumą tarptautinėje erdvėje pagal vykdomų mokslinių tyrimų galimybių spektrą ir prisidedant prie paraiškų parengimo pagal Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, įskaitant Europos partnerysčių ir Europos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje (angl. European Cooperation in Science and Technology, COST) programos (dėl naujų COST veiklų inicijavimo), kvietimus. Įvykdžius infrastruktūros pagerinimą VILNIUS TECH SMLI kaip partnerio patrauklumas didėja, dar labiau išryškinamas tarpdiscipliniškumas, galima tikėtis didesnio indėlio ateities projektuose, dengiant sudėtingesnius darbo paketus. VILNIUS TECH ne vėliau kaip per 3 metus po projekto įgyvendinimo pabaigos pateiks ne mažiau kaip vieną paraišką pagal Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, įskaitant Europos partnerysčių ir Europos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje (angl. European Cooperation in Science and Technology, COST) programos, kvietimus. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą (įrangos MTEP vystymui įsigijimą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi. Numatyta projekto atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui, planuojama įsigyti įranga šiuolaikiškai laboratorijai privalės atitikti (tai bus numatoma įrangos įsigijimo dokumentuose) efektyvumo, tvarumo, ilgaamžiškumo reikalavimus pagal Direktyvą 2009/125/EC ir Direktyvą 2011/65/EU.