Pastaraisiais metais vykstantys milžiniški pokyčiai dirbtinio intelekto srityje visame pasaulyje vadinami ketvirtąja industrine revoliucija (Industry 4.0), kai vis daugiau gamybos ir paslaugų teikimo procesų automatizuojama, o darbuotojus keičia robotai. Šie procesai vertinami kaip esminė priemonė siekiant išvengti žmogiškųjų klaidų, mažinti broką ir rutininių veiklų efektyvumą bei didinti darbo našumą. Naudojant automatizuotus procesus paprasčiau planuoti gamybos procesus, užtikrinti jų efektyvumą bei sumažinti sąnaudas. Lietuvos inovacijų centro išleistame leidinyje “Suminis pramonės skaitmeninimo indeksas 2022 m.” nurodoma, kad Pagal Pramonės skaitmeninimo indeksą Lietuva užima 16 vietą iš 27 ES valstybių, (31,8 balai iš 100), o pagal technologijų naudojimą įmonėse Lietuva yra 14 vietoje (21 balas iš 60). Šalis pagal visas šias kategorijas atsilieka nuo ES vidurkio ir yra priskiriama vidutinius pramonės skaitmeninimo rrezultatus pasiekusių valstybių grupei. 2019 metais patvirtintame Lietuvos pramonės skaitmeninimo kelrodyje 2019-2030 m. apibrėžtos regioninės ambicijos tapti pramonės skaitmeninimo lydere geografinėje teritorijoje, apimančioje: Lietuvą, Latviją, Estiją, Baltarusiją, Šiaurės Lenkiją, taip pat turint tikslą pavyti Suomiją, Švediją, Daniją. Siekiant šią ambiciją įgyvendinti iki 2030 metų būtina skatinti pramonės įmones diegti skaitmeninius sprendimus, kurie padėtų generuoti didesnę pridėtinę vertę. Pareiškėjo ir įmonių, kurioms teikiamos paslaugos, veikloje pirkimų, užsakymų vykdymo bei gamybos projektų planavimo procesai apima daugybę pasikartojančių ir nemažų laiko sąnaudų reikalaujančių užduočių: rinkos, klientų poreikių analizę, potencialių tiekėjų paiešką, komunikaciją, medžiagų ir paslaugų užsakymą užsakymų ir projektų vykdymo kontrolę ir kt. Įdiegus automatizuotas sistemas šiuos procesus būtų galima racionalizuoti, gerokai sumažinant investicijas į žmogiškuosius išteklius, kurių reikia jiems atlikti. Automatizavimas gali ne tik pagreitinti minėtų procesų vykdymo procedūras, bet ir padidinti veiklos efektyvumą, sumažinti klaidų tikimybę, padėti standartizuoti procesus ir suteikti galimybę darbuotojams orientuotis į strategiškai svarbesnes, pridėtinę vertę kuriančias veiklas. Automatizavus rutininius procesus organizacijos gali ženkliai padidinti našumą ir sumažinti išlaidas, technologijų pritaikymas versle leidžia įmonėms įgyti konkurencinį pranašumą rinkoje. Įgyvendinant projektą numatoma siekiama įsigyti ir įmonių grupės poreikiams pritaikyti DI valdomus sprendimus, skirtus automatizuoti pirkimų, užsakymų vykdymo ir gamybos projektų valdymo procesus. Įdiegus planuojamus sprendinius būtų optimizuojamas jų įgyvendinimo laikas, sumažėtų klaidų tikimybė ir padidėtų už šių procesų vykdymą atsakingų darbuotojų produktyvumas, o tai pagerintų verslo centro įmonių veiklos efektyvumą. Projekto siekiamas rezultatas – įdiegus automatizuotas / robotizuotas sistemas padidėjęs darbo efektyvumas. Projektas atitinka: 1) reikšmingos žalos nedarymo principą: projekto poveikis neutralus; 2) lygių galimybių ir nediskriminavimo principą – sukurtas produktas bus prieinamas visiems, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kt. 3) inovatyvumo (kūrybingumo) – projektu bus kuriamas nauja technologija (DI) paremtas produktas. Projekto veikla tiesiogiai prisideda prie inovatyvumo (kūrybingumo) horizontaliojo principo, nes projekto apimtyje taikant RPA ir DI technologijas pareiškėjo procesuose ir pareiškėjo darbuotojų atliekamose funkcijose diegiami inovatyvūs sprendimai.