Projektu nagrinėjama investicijų kryptis apima viešąsias gėrybes – susisiekimo infrastruktūrą. 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane siekiant 6 strateginio tikslo „užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui“ tikimasi mažinti didėjantį neigiamą transporto sektoriaus poveikį aplinkai ir klimatui, kurį lemia mažas energijos vartojimo efektyvumas, maža alternatyvių degalų naudojimo apimtis, technologiškai pasenęs transporto priemonių parkas. Įgyvendinant uždavinį siekiama plėtoti ekologiško viešojo ir krovinių pervežimo transporto infrastruktūrą, plėsti elektrifikuoto geležinkelių tinklo, elektromobilių įkrovimo tinklo bei dviračių ir pėsčiųjų takų ir / ar trasų infrastruktūras, kurti viešojo ir privataus transporto sąveikos ir darnaus judumo sistemas, gerinti judumo (mobilumo) sąlygas ir efektyviau valdyti judumo paklausą, mažinti transporto sukeliamą triukšmą. 2022–2030 m. Kauno regiono plėtros plano viena sprendžiamų problemų – „Poveikis klimato kaitai ir nepakankamas atsparumas klimato kaitos poveikiui“ ir giluminė priežastis – „Netvari susisiekimo sistema“. Darnaus judumo infrastruktūra plėtojama nepakankamai, neužtikrinant susisiekimo netaršiu viešuoju transportu, patogaus bevariklio transporto ir pėsčiųjų takų tinklo bei galimybių integraliai naudotis viešojo transporto sistema. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. pradžioje Birštono savivaldybėje gyveno 4 101 gyventojas arba 0,7 proc. mažiau nei 2021 m. pradžioje. Naujausiais Birštono savivaldybės administracijos duomenimis kairiojoje Nemuno pusėje gyvena apie 92 gyventojai ir 589 gyventojai už A16 magistralinio kelio. 2024 m. pabaigoje Birštono savivaldybėje dviračių takų ilgis sudarė 24,3 km ir buvo 8,5 proc. ilgesnis nei 2020 m. pabaigoje, kai šalyje 2020–2024 m. dviračių takų ilgis augo 35,8 proc. Dviračių takų tinklą yra būtina plėtoti apjungiant Birštono savivaldybės ir gretimų savivaldybių teritorijų trasas į vientisą dviračių takų sistemą, kuri jungs svarbiausius darbo, poilsio ir rekreacijos, buities ir kultūros paslaugų objektus. Nepaisant to, kad Birštono savivaldybėje gyvena apie keturis tūkstančius gyventojų, per metus apsilanko apie du šimtus tūkstančių lankytojų, todėl judumas mieste didžia dalimi yra nulemtas miesto svečių (vienam gyventojui per metus tenka apie penkiasdešimt miesto svečių). Birštonas atlieka kurortinio miesto funkciją: mieste yra SPA centrų, sanatorijų, gydyklų ir kitų sveikatinimo įstaigų. Didžiausia dviračių transporto problema Birštono mieste yra sudėtingas ir nesaugus pasiekiamumas tarp kairėje ir dešinėje Nemuno pusėse esančių Birštono miesto dalių. Kairiajame Nemuno krante yra kelios Birštono miesto gatvės – Turistų ir Kampiškių, kurios yra tąsa rajoninio kelio Nr. 3306 Prienai – Birštonas. Šiuo metu vietos gyventojams norint pasiekti kairiajame Nemuno upės krante esančią Birštono miesto dalį, kurioje yra išsidėstę visi traukos objektai, reikia važiuoti per kaimyninėje savivaldybėje esantį Prienų miestą, A16 (Vilnius–Prienai–Marijampolė) magistraliniu keliu, įveikiant apie 17 km atstumą. Tai mažina šiaurinėje miesto dalyje išsidėsčiusios teritorijos patrauklumą gyvenimui ar verslo vystymui. Birštono kurorto bendrajame plane yra įvertintas kairioje Nemuno upės pusėje esančios Birštono miesto dalies galimas urbanistinis potencialas: gyvenamosios paskirties objektų galima plėtra iki 10 000 m2, tai yra apie 200 gyventojų bei esant tiltui kasdieniniam susisiekimui juo galėtų naudotis apie 2400 pėsčiųjų bei dviratininkų. Kitoje Birštono miesto dalyje su 600 gyventojų, kuri yra atskirta nuo pagrindinės miesto dalies A16 magistraliniu keliu, vadovaujantis Birštono kurorto bendruoju planu, galima mažaaukščių daugiabučių statybos plėtra. Tai turės įtakos gyventojų skaičiaus augimui šioje miesto dalyje. 2022 m. šią miesto dalį su pagrindine miesto teritorija sujungė dviračių ir pėsčiųjų viadukas, tačiau planuojant urbanistinę plėtrą ir gyventojų lygio augimą, darnūs, saugūs ir nepertraukiami susisiekimo infrastruktūros sprendiniai taps ypač aktualūs vietos gyventojams ir kurorto lankytojams. Šią ekologiško susisiekimo trūkstamos grandies problemą padėtų išspręsti veiklos „Dviračių – pėsčiųjų tako jungties įrengimas nuo viaduko per A16 magistralinį kelią iki Lakštingalų tako“ įgyvendinimas. Minėtas ruožas yra aktualus ir miesto lankytojams, kadangi patenka į per Birštono savivaldybę einančio Šv. Jokūbo kelio piligriminio maršruto atkarpą. Projekto problema – pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros, skirtos gyventojų ir svečių mobilumui didinti, trūkumas. Problemos sprendimo būdas – susisiekimo infrastruktūros plėtra pėstiesiems ir bevarikliui transportui. Projekto rezultatai – pagerintas transporto sistemos integralumas į esamą tinklą. Įgyvendinus projektą tiesioginį poveikį pajus Birštono gyventojai ir svečiai padidėjusiu mobilumu pėsčiomis ir dviračiais. Įgyvendinant projektą planuojama pastatyti pėsčiųjų-dviratininkų tiltą per Nemuną bei įrengti dviračių-pėsčiųjų taką nuo viaduko per A16 magistralinį kelią iki Lakštingalų tako. Pėsčiųjų-dviratininkų tilto per Nemuną įrengimui Birštono mieste pradėtas rengti techninis projektas „Susisiekimo komunikacijų (kiti transporto statiniai) – pėsčiųjų ir dviračių tilto per Nemuną Birštono mieste, tarp A.S. Zenkevičiaus krant. ir Turistų g., naujo statinio statybos projektas“. Projektuojamo tilto ilgis sieks apie 309 metrus. Statinio kategorija – ypatingasis statinys, statybos rūšis – nauja statyba. Projektas įgyvendinamas žemės sklypuose (unik. Nr. 4400-3813-0308, 4400-3869-1260, 4400-5047-8689) ir laisvoje valstybinėje žemėje. Taip pat į tilto statybos apimtį patenka dalis susisiekimo komunikacijų statinio – Turistų g., Birštone (unik. Nr. 4400-1625-6192). Projekto teritorija patenka į Natura 2000 saugomą teritoriją (Nemuno kilpos), Nemuno kilpų regioninį parką, Birštono urbanistinį draustinį, Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografinį draustinį. Projektuojamo statinio darbų riba patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo objektą ir vizualinės apsaugos pozonį (kultūros paveldo objektas – Birštono miesto istorinė dalis, unikalus objekto kodas – 4072, objekto reikšmingumo lygmuo – regioninis). Kadangi sklypas, kuriame numatoma nauja statyba, patenka į NATURA 2000 teritoriją, techninio projekto įgyvendinimui turi būti gauti pritarimai projekto įgyvendinimui. Dviračių-pėsčiųjų tako jungties įrengimas nuo viaduko per A16 magistralinį kelią iki Lakštingalų tako planuojamas ilgis sieks apie 350 m. Statinio kategorija – neypatingas statinys, statybos rūšis – nauja statyba. Bus įrengiamas pėsčiųjų ir dviračių takas su atskirtais srautais. Projektas įgyvendinamas laisvoje valstybinėje žemėje. Projektas atitinka 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos konkretų uždavinį – 8.1. Tvarus judumas mieste. Skatinant bevariklio transporto integraciją, programos lėšomis numatoma dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtra miestuose. Projektas atitinka ir įgyvendina 2022–2030 m. Kauno regiono plėtros plano (patvirtinta Kauno regiono plėtros tarybos 2023 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 6KS-8) 1. tikslo „Švelninti įtaką klimato kaitai ir didinti atsparumą klimato kaitos poveikiui“ 1.4. uždavinį „Vystyti darnius keliavimo būdus“ Nr. LT022-01-04 bei prisideda prie rezultato stebėsenos rodiklio „Dviračiams skirtos infrastruktūros naudotojų skaičius per metus (naudotojai per metus)“ pasiekimo. Projektu įgyvendinama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos regioninės pažangos priemonės 10-001-06-01-03 (RE) „Skatinti darnų judumą miestuose“ finansavimo gairių veikla Nr. 3 „Dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtra miestuose“. Projektas atitinka „Darnaus judumo Birštono mieste planą“ (patvirtinta Birštono savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. TS-202 (aktuali redakcija 2024-02-08 Tarybos sprendimu Nr. TSE-013). Šio projekto apimtyje įgyvendinami plane numatyti veiksmai „Pėsčiųjų-dviratininkų tilto per Nemuną įrengimas Birštono mieste“ ir „Dviračių-pėsčiųjų tako jungties įrengimas nuo viaduko per A16 magistralinį kelią iki Lakštingalų tako“. Projektas atitinka 2024–2029 m. Kauno regiono funkcinės zonos strategijoje numatytą 1.1.13. veiksmą „Darnaus judumo infrastruktūros diegimas Birštono mieste“ bei susijusį neinvesticinį veiksmą 1.1.1 „Jungtinės veiklos sutarties dėl dalies turizmo informacijos centro funkcijų vykdymo Birštono, Kauno m., Kauno r., Kėdainių r., Kaišiadorių r., Jonavos r., Raseinių r. ir Prienų r. savivaldybėse“. Nuoroda į 2024–2029 m. Kauno regiono funkcinės zonos strategiją: https://kaunoregionas.lt/regiono-pletra/teritorines-strategijos/. Projektas prisidėti prie 2009 m. spalio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis Nr. 15265/09 patvirtintos Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos, atnaujintos Europos Komisijos 2012 m. kovo 23 d. komunikatu Nr. COM (2012) 128, tikslo „Sujungti regioną“ ir Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plane, patvirtintame Europos Komisijos 2021 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. SWD (2021) 24, numatytos politinės srities „Transportas“ tikslų įgyvendinimo. Nenumatyta projekto veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darniam vystymuisi, atsižvelgiant į SESV 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, kaip jis suprantamas pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, ar Projektas neturi neigiamo poveikio lygių galimybių ir nediskriminavimo HP, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimą, atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, ar įgyvendinant Projektą laikomasi atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi reikalavimų.