Rengiamas projektas atitinka Utenos miesto 2023-2029 m. vietos plėtros strategijos tikslą - „Skatinti Utenos miesto gyventojų socialinę įtrauktį, įgyvendinant socialines ir ekonomines iniciatyvas“ bei 1.1. Uždavinį „Organizuoti socialinės integracijos veiklas ir kompleksinių-prevencinių pagalbos priemonių teikimą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims siekiant socialinių iniciatyvų įgyvendinimo“ ir veiksmą „Kompleksinių prevencinių pagalbos priemonių teikimas socialinę riziką patiriantiems Utenos miesto gyventojams, tame tarpe mažiau galimybių turinčiam jaunimui, stiprinant jų savivertę ir pasitikėjimą“ Projekto veiklos tiesiogiai prisidės prie Utenos miesto 2023–2029 m. vietos plėtros strategijos tikslų įgyvendinimo, ypač siekiant mažinti socialinę atskirtį ir skatinti socialinę įtrauktį. Įgyvendinus projektą, tikimasi pagerinti socialinę ir ekonominę padėtį socialinę riziką patiriančių gyventojų, prisidedant prie tvaresnės ir įtraukesnės miesto plėtros. Utenos miesto 2023-2029 m. vietos plėtros strategijoje atlikta analizė parodė socialinių problemų visumą tikslinėje teritorijoje: tai socialinę atskirtį patiriančių asmenų socialinės integracijos problemos apimančios įvairias tikslines grupes. Nepasiturinčių asmenų ir šeimų, smurto artimoje aplinkoje, priklausomybę turinčių asmenų bei daugiavaikių šeimų situacija dažnai būna ypač sudėtinga, nes susiduriama ne su viena, o su keliomis tarpusavyje persidengiančiomis problemomis. Be finansinio nepritekliaus, šiems žmonėms gali trūkti socialinių įgūdžių, jie gali patirti emocinių sunkumų, smurtą ar nesaugumą namų aplinkoje, o tuo pačiu laiku jie neretai susiduria ir su sveikatos bei priklausomybių problemomis. Dėl to sunku integruotis į darbo rinką ar mokymosi įstaigas, sudėtinga rūpintis vaikais, o visa tai dar labiau didina socialinę atskirtį ir formuoja „uždarą ratą“, kurio prasti padariniai gali persekioti ištisas šeimas bei bendruomenes. Projekto veiklos (konsultacijos, mokymai, terapijos, informacijos sklaida, bendruomeninės iniciatyvos) gali konkrečiai fokusuotis į šias problemas ir jas mažinti, stiprindamos tikslinei grupei svarbius įgūdžius bei suteikdamos reikiamas paslaugas. Taip užtikrinamas kompleksinis požiūris, leidžiantis spręsti ne vieną, o kelias susijusias problemas, kuriant tvaresnę ir saugesnę bendruomenės aplinką, pagerinti pažeidžiamų grupių gyvenimo kokybę ir mažinti socialinę atskirtį. Remiantis Valstybinės duomenų agentūros bei Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus skelbiamais duomenimis, Utenos mieste ir rajone yra pastebimas tiek vienišų mamų (ar tėvų) augimas, tiek bendras nepasiturinčių asmenų, gaunančių socialinę paramą, skaičiaus svyravimas. Pagal VDA rodiklių duomenis, kurie išskiria namų ūkius pagal šeimos sudėtį, 2023 m. (ar naujausiais turimais duomenimis) Utenos rajone fiksuota apie 800–1 000 vienišų tėvų namų ūkių (iš jų didžioji dalis – vienišos mamos). Tai gali sudaryti apie 15–20 proc. visų šeimų, auginančių. 2023 m. pradžioje Utenos rajone (apimančiame ir Utenos miestą) socialinę paramą (socialinės pašalpos, kompensacijų už šildymą ir kt.) gaunančių asmenų skaičius sudarė apie 1 500–1 700 tuo tarpu Utenos mieste 2024 m. gyveno 27 175, o kaime 11 832 asmenys, todėl darytina prielaida, kad ir socialinę riziką patiriančių asmenų yra daugiau mieste). Šie skaičiai rodo, kad socialinės pagalbos ir prevencijos priemonės, skirtos vienišiems tėvams, nepasiturintiems asmenims bei priklausomybę turintiems žmonėms, yra būtinos ir turėtų būti nuolat stiprinamos bei tobulinamos, siekiant mažinti socialinę atskirtį ir suteikti galimybes šioms tikslinėms grupėms sėkmingai integruotis į visuomenės gyvenimą. Utenos moterų centras (UMC) jau penkis metus veikianti nevyriausybinė organizacija Utenos mieste, kurios veikla nukreipta į pagalbą asmenims patyrusiems smurtą artimoje aplinkoje, esantiems krizinėje situacijoje, susidūrusiems su priklausomybėmis ar ekonominiu neaktyvumu, kitokiomis problemomis, kurios įtakoja asmens socialinę atskirti, nenorą dalyvauti bendruomenėje, o kartais net visišką izoliaciją. Šiuo metu organizacijos veiklos yra finansuojamos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, apibrėžiant paslaugą ir jau skiriamą tam tikrą finansavimo sumą vienam asmeniui. Dažnai toks finansavimas nėra pakankamas, o suteikta pagalba dėl jos intensyvumo ir ribotumo nėra efektyvi. Rengimas projektas leistų pasiūlyti kompleksiškesnių ir inovatyvių paslaugų, tokių kaip mentorystė, edukaciniai meno ir šokio užsiėmimai, grupinės terapinės intervencijos, saviugdos stovyklos. Šios paslaugos būtų prieinamos visai tikslinei projekto grupei ir padėtų spręsti tokias problemas, kaip nepakankamas įsitraukimas į bendruomenės gyvenimą, menki socialiniai ryšiai, menkos galimybės bendrauti ir dalyvauti visuomenėje, padidėjęs streso, nerimo, depresijos lygis dėl nuolatinių finansinių ar šeimyninių iššūkių. Planuojama, kad projekto veiklose dalyvaus ne mažiau kaip 50 projekto dalyvių, dirbs ne mažiau, kaip 10 savanorių ir 2 mentroriai. Prie projekto prisidės projekto partneriai: senjorės iš Lietuvos Pensininkų sąjungos „Bočiai“ Utenos bendrijos dirbs savanorėmis (4 asmenys) ir padės prižiūrint vaikus, kai vienišos mamos ar tėveliai dalyvaus konsultacijose, savitarpio pagalbos grupėse ar kituose užsiėmimuose. Tam planuojama įrengti atskirą kambarį, įsigyti baldų, žaislų, kanceliarinių prekių. Partnerio Utenos rajono neįgaliųjų draugijos nariai bus savanoriais (6 asmenys), kurie prisidės prie veiklų organizavimo ir pravedimo, projekto viešinimo, šios organizacijos savanoriai talkins veiklose, padės viešinti projektą dalindami lankstinukus Utenos mieste. Projektas tiesiogiai prisidės prie visų paminėtų horizontaliųjų principų užtikrinimo: darnaus vystymosi (tiek socialinio, tiek aplinkosauginio), lygių galimybių ir nediskriminavimo (visiems sudaromos vienodos galimybės naudotis projekto paslaugomis ir veiklomis), inovatyvumo (naudojamos naujos technologijos, modernūs mokymo metodai, inovatyvūs sprendimai), taip pat užtikrina atitiktį ES pagrindinių teisių chartijos nuostatoms, PFSA reikalavimams. Projekto veikloms organizuoti bus naudojami aplinkai draugiški sprendimai, visos projekto veiklos (mokymai, renginiai, bendruomeniniai užsiėmimai) bus prieinamos be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo dalyvių lyties, amžiaus, religijos, tautybės, kalbos, negalios ar kitos asmens savybės. Vykdant veiklas bus siekiama užtikrinti, kad patalpos, kuriose vyks veiklos, būtų pritaikytos žmonėms su judėjimo ar kitomis negaliomis, mokymų ir seminarų metu bus naudojami ne tik tradiciniai paskaitų, bet ir naujoviškesni dirbtuvių, mentorystės ir savipagalbos grupių metodai, kurie skatina dalyvių įsitraukimą bei kūrybišką problemų sprendimą. Projekto vykdytojai sieks, kad pirkimai užtikrintų galimybę pasirinkti pažangius ir tvarius sprendimus. Projektu siekiama mažinti tikslinės grupės socialinę atskirtį – tai prisideda prie lygių galimybių principo, kadangi orientuojamasi į socialinę riziką patiriančių asmenų įtraukimą ir savarankiškumo didinimą. Projekto veiklos atitinka projektų finansavimo sąlygų 2.1.1. veiklą bendruomenės inicijuojamos veiklos, skirtos gyventojų esamai socialinei atskirčiai mažinti poveikles: 2.1.1.1. bendrųjų socialinių paslaugų (pvz.: maitinimo, transporto, asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimo, sociokultūrinių, savipagalbos grupių), 2.1.1.2. socialinę atskirtį patiriančių gyventojų informavimas apie įvairiose organizacijose prieinamas socialines ir kitas reikalingas paslaugas, ir (arba) tarpininkavimas ir atstovavimas šias paslaugas gaunant, ir (arba) konsultavimas; šiame papunktyje vartojamos informavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo bei konsultavimo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Socialinių paslaugų kataloge. 2.1.1.3. socialinę atskirtį patiriančių gyventojų socialinių ryšių bendruomenėje stiprinimas (renginių, užsiėmimų organizavimas, vykdymas ir (ar) kita). 2.1.5. veikla – savanoriškos veiklos skatinimas (taip pat savanoriškoje veikloje ketinančių dalyvauti asmenų ir savanorius priimančių organizacijų konsultavimas, informavimas), atlikimo organizavimas ir savanorių mokymas,