Projektu planuojama spręsti problema - pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros, skirtos gyventojų mobilumui didinti, trūkumas Telšių mieste. Mieste esantys pėsčiųjų ir dviračių takai fragmentiški, nesusijungia į vientisą tinklą, daugelis takų remontuotini. Telšių regiono 2022-2030 m. plėtros plane (toliau - RPPl) pažymėta, kad regione trūksta pėsčiųjų ir dviračių takų (toliau - PDT) ir jų jungčių, palankių sąlygų darniam įvairiarūšiam judumui. RPPl yra išskiriama problema - netvari transporto sistema, nepakankamas eismo saugumas. Viena iš problemos priežasčių yra nepakankamas darnaus judumo priemonių diegimas miestuose, be kitų formų, pasireiškiantis nepakankama infrastruktūra ir sąlygomis naudotis bevariklėmis transporto priemonėmis (įskaitant neišvystytą integruotą PDT infrastruktūrą). Šiai problemai spręsti keliamas uždavinys - padidinti tvarų judumą regione, įgyvendinant darnaus judumo priemones miestuose. Didelis dėmesys problemos sprendimui skirtinas Telšių mieste. Telšiams būdinga transporto ir judumo sistemos neatitiktis šiandienos tendencijoms ir žaliojo kurso reikalavimams. Pvz., Telšių r. sav. 2023 m. pabaigoje buvo 8 km dviračių takų, t. y. 0,56 km/100 km², arba 2,06 km/10 tūkst. gyv. (jų ilgis Telšių r. sav. sudarė tik 0,4 proc. šalies dviračių takų ilgio ir tik 8,0 proc. apskrities dviračių takų ilgio; ilgis, tenkantis 100 km² Telšių r. sav. buvo 79,6 proc. mažesnis nei Lietuvoje ir 75,7 proc. mažesnis nei apskrityje; ilgis, tenkantis 10 tūkst. gyv. Telšių r. sav. buvo 66,5 proc. mažesnis nei Lietuvoje ir 72,9 proc. mažesnis nei apskrityje). Taip pat Telšių r. sav. būdingas didelis lengvųjų automobilių skaičius ir 2023 m. 1000 gyv. teko 568 automobiliai (10,1 proc. daugiau nei Lietuvoje ir 2,7 proc. daugiau nei apskrityje), be to, nuo 2019 m. šis skaičius išaugo daugiau nei 15 proc. Šie duomenys žymi problemą, aktualią Telšių miestui, kuris nėra didelis (per 15 min. dviračiu galima pasiekti miesto centrą iš beveik bet kurio miesto taško), dauguma gyventojų turi dviračius (59 proc. respondentų pažymėjo turį šią transporto priemonę), ir gali būti tinkama vieta darnaus judumo praktikoms įsišaknyti. Bet Telšių miesto darnaus judumo plano duomenimis, net 47 proc. kelionių yra atliekama automobiliu, bent kartą per dieną automobiliu naudojasi 67 proc. respondentų, palyginimui, dviračiu - 26 proc. Viena esminių to priežasčių - nepakankamai išvystyta infrastruktūra, pritaikyta pėsčiųjų ir dviračių judumui. Telšių rajono savivaldybė 2024 m. lapkričio 28 d. atnaujino Telšių miesto darnaus judumo planą (toliau - Planas), kuriame numatytas bevariklio, aplinką mažiau teršiančio transporto naudojimo ir keliavimo pėsčiomis skatinimas, bei pagal galimybes gerina PDT infrastruktūros būklę ir plėtoja darnaus judumo elementus, tačiau toks infrastruktūros vystymas traktuotinas kaip fragmentinis sprendimas ir nėra reikšmingas prielaidų darnaus judumo mieste užtikrinimui suformavimas. Planas patvirtintas 2018 m. gegužės 31 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-166 (nauja redakcija – 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T1-415). Plano pakeitimas buvo oficialiai suderintas su LR susisiekimo ministerija vadovaujantis Darnaus judumo planų rengimo rekomendacijų, patvirtintų LR susisiekimo ministro 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3-586, nuostatomis. Pažymėtina, kad numatomi įrengti PDT įtraukti į Plano sprendinius (4.2. skyrius, 61 pav. 14 lentelė (8 ir 9 eil.)). Įgyvendinant Projektą problema bus sprendžiama investuojant į PDT plėtrą pietinėje miesto dalyje ir įrengiant PDT Parko g. ir Malūno g. atkarpose, kuriose šiandien nėra susisiekimo infrastruktūros, pritaikytos dviračių ir pėsčiųjų judėjimui. Projekto įgyvendinimo metu numatoma, kad Parko g. tako atkarpa bus nutiesta dešinėje gatvės pusėje, ilgis sieks apie 494 m (nuo sodų bendrijos ribos iki Parko g. vietos, kurios apytikslės koordinatės X:6205119.5, Y:390243.1), o Malūno g. tako atkarpa bus nutiesta dešinėje gatvės pusėje apie 225 m (nuo sklypo Malūno g. 2 iki sklypo Malūno g. 5), bendras ilgis sieks apie 0,72 km. Šios infrastruktūros įrengimas leis pagerinti darnaus susisiekimo sąlygas Telšių mieste, sudarys prielaidas kelionių dviračiais dalies padidėjimui, leis efektyviai sujungti gyvenamąsias, darbo, paslaugų vietas ir mažinti transporto sistemos sukeliamą neigiamą poveikį gyvenamosios aplinkos kokybei. Neįgyvendinant Projekto veiklų ir neinvestuojant į PDT infrastruktūrą Telšių gyventojai ir svečiai numatomoje Projekto teritorijoje ir toliau naudos variklines transporto priemones kaip vienintelį galimą susisiekimo būdą, atitinkamai, nemažindami neigiamo poveikio aplinkai, t. y. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD). Neįgyvendinus projekto dėl Telšių rajono savivaldybės ribotų išteklių nebus formuojamos pakankamos prielaidos tvaraus susisiekimo būdų naudojimui Telšių mieste, nebus prisidėta prie iškeltos problemos sprendimo, o darniam Telšių vystymui reikalingų infrastruktūrinių prielaidų sistema išliks nepakankamai išvystyta. Projektas, skatindamas ir sudarydamas prielaidas naudotis netaršiomis transporto priemonėmis ir tvaresnį judumą, prisidės prie 2024-2029 m. Telšių miesto tvarios plėtros strategijos, patvirtintos 2024 m. gegužės 30 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-214, (https://telsiai.lt/administracija/administracine-informacija/planavimo-dokumentai) uždavinio „Padidinti viešųjų erdvių patrauklumą ir prieinamumą miesto gyventojams“ (1.2) įgyvendinimo, taip pat prie 2009 m. spalio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis Nr. 15265/09 patvirtintos Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos, atnaujintos Europos Komisijos 2012 m. kovo 23 d. komunikatu Nr. COM (2012) 128, tikslo „Sujungti regioną“ ir Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plane, patvirtintame Europos Komisijos 2021 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. SWD (2021) 24, numatytos politikos srities „Transportas“ tikslų, kuriais siekiama mažinti išmetamų ŠESD kiekį ir paskatinti perėjimą prie mažiau taršių transporto rūšių, įgyvendinimo. Įgyvendinant projektą bus laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų. Taip pat projektu nebus daroma reikšmingos žalos 6 aplinkos tikslams. Bus kuriama kokybiška, tvari ir atspari bevariklio transporto infrastruktūra, skirta žmonių gerovei didinti. Projekto vykdytojas užtikrins lygių galimybių ir nediskriminavimo užtikrinimą, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą. Įgyvendinant projektą, bus laikomasi produktų (gaminių, paslaugų, transporto, fizinės ar e. aplinkos, infrastruktūros), kuriais gali naudotis visi žmonės kuo platesniu mastu, universalaus dizaino reikalavimų. Ypatingai bus atsižvelgiama į prieinamumo užtikrinimą negalią turintiems asmenims Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje nurodytomis priemonėmis. Įgyvendinant projektą bus vadovaujamasi galiojančiais techniniais reglamentais ir bus sukurta bevariklio transporto infrastruktūra, kuri bus vienodai prieinama visiems asmenims. Projektas nepažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau - Chartija) pagrindinių teisių. Įgyvendinant projektą nebus pažeista Chartijoje įtvirtinta teisė į nuosavybę (žemę, kilnojamąjį turtą, materialųjį ir nematerialųjį turtą).