Projektu planuojama spręsti problema – netolygiai išvystyta bevariklio transporto sistema Panevėžio mieste. Mieste esantys dviračių takai fragmentiški, trūksta bevariklio transporto sistemos vientisumo. Tai patvirtina ir Panevėžio miesto darnaus judumo plano rengimo metu atlikta analizė, parodžiusi, kad dviračių-pėsčiųjų takų infrastruktūros sujungimas nėra vientisas, atskirose jos dalyse trūksta tam tikrų atkarpų. Esama bevariklio transporto sistema neatitinka vartotojų poreikių, nes nėra užtikrinamas atskirų miesto rajonų pasiekiamumas netaršiu transportu, neužtikrinamos saugios dviračių eismo sąlygos. Tai riboja susisiekimo galimybes tarp gyvenamųjų vietovių ir darbo, viešųjų paslaugų teikimo vietų, atgraso žmones rinktis dviračius vietoj automobilio, o didesnis automobilių naudojimas neišvengiamai lemia su tuo susijusią taršą. Problemos priežastis – kokybiškų dviračių takų trūkumas nesudaro galimybių naudotis bevariklėmis transporto priemonėmis. Šis dviračių infrastruktūros tinklo jungčių trūkumas neleidžia pasiekti tinkamo bevariklio transporto sistemos integruotumo, kuris leistų gyventojams rinktis skirtingus judėjimo būdus, prioritetą teikiant kelionei bevarikliu transportu. Dviračių takų ilgis Panevėžyje 2023 m. pabaigoje siekė 91 km. Savivaldybės administracijos duomenimis, iki 2023 m. buvo atnaujinta apie 34 km dviračių takų, taigi, beveik 2/3 infrastruktūros vis dar nėra sutvarkyta. Poreikį investuoti į dviračių ir pėsčiųjų takus rodo ir miestiečių apklausos. Rengiant Panevėžio miesto darnaus judumo planą atlikta gyventojų apklausa parodė, kad gyventojai nesirenka dviračio kaip susisiekimo priemonės, nes jaučiasi nesaugūs eismo sraute, trūksta pritaikytos infrastruktūros. Apklausos metu didelė dalis gyventojų (atitinkamai 60,0 proc. ir 58,0 proc.) įvardijo užtikrintą dviračių eismo saugumą ir suformuotą vientisą takų tinklą kaip veiksnius, galinčius paskatinti naudotis dviračiu. 2021 m. pabaigoje, rengiant galimybių studiją „Tvarios Panevėžio miesto plėtros strategija“ atlikta apklausa parodė, kad 45,6 proc. panevėžiečių dviračių takų infrastruktūrą vertina kaip vidutinišką, kaip gerą – tik 27,2 proc. Tuo tarpu automobilizacijos lygis mieste didėja – 2022 m., lyginant su 2017 m., 1 000–iui gyventojų tenkantis individualių lengvųjų automobilių skaičius Panevėžyje padidėjo 17,1 proc., nors nuolatinių gyventojų skaičius, vertinant tą patį laikotarpį, sumažėjo 4,1 proc. Taigi esama situacija neatitinka šiuolaikinės visuomenės poreikių, mažina dviračių naudojimo patrauklumą ir neigiamai veikia gyvenamosios aplinkos kokybę. Dėl palankaus reljefo (vyrauja lygumos), gamtinės aplinkos, nedidelio atstumo iki miesto centro, optimalaus miesto dydžio (didelė miesto dalis telpa į 4 km skersmens, t. y. 15 minučių mynimo dviračiu zoną) Panevėžio mieste dviračiai galėtų tapti puikia alternatyva automobiliams, tačiau dėl netolygiai išvystytos bevariklio transporto infrastruktūros nėra sudarytos sąlygos pasirinkti kitokius susisiekimo būdus nei automobiliai. Nesant galimybės patogiai ir saugiai judėti dviračiais kasdieniais tikslais, esminio dviračius kasdieniam susisiekimui naudojančių asmenų augimo tikėtis nerealu. Toliau bus naudojamas variklinis transportas, generuojami eksploatacijos ir taršos kaštai. Šiuo metu susisiekimas Smėlynės g. bevarikliu transportu nėra užtikrintas. Nors atkarpa nuo geležinkelio pervažos iki miesto ribos buvo atnaujinta 2024 m. rugpjūtį, tačiau dalis nuo J. Basanavičiaus g. iki S. Kerbedžio g. vis dar nesutvarkyta, šios jungties trūkumas neleidžia pasiekti infrastruktūros vientisumo tiek pačioje Smėlynės g., tiek bendrai miesto centre. Problemai spręsti ir prisidėti prie jos priežasties šalinimo inicijuotas projektas „Dviračių arba pėsčiųjų ir / ar dviračių tako Smėlynės g. (nuo J. Basanavičiaus g. iki S. Kerbedžio g.) modernizavimas integruojant į bendrą bevariklio transporto tinklą“. Projektu siekiama integruoti taką į bendrą bevariklio transporto tinklą ir taip didinti miesto gyventojų ir jame besilankančių asmenų galimybes rinktis alternatyvius judėjimo būdus, didinant bevariklio transporto naudotojų skaičių, mažinant gyventojų naudojimąsi automobiliais ir jų sukeliamą taršą bei dviratininkų sužeidimų ir žūčių skaičių. Projekto įgyvendinimas tiesiogiai prisidėtų prie regiono plėtros problemos „Nedarni judumo sistema“ bei giluminės jos priežasties „Nesudarytos galimybės naudotis elektromobiliais ir bevariklėmis transporto priemonėmis“ pašalinimo. Įgyvendinus projektą bus sutvarkyta 1,3 km dviračiams skirtos infrastruktūros. Statybos darbų rūšis – kapitalinis remontas. Pagrindinės planuojamų darbų grupės: pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas, mažosios architektūros elementų įrengimas. Šiuo metu esamas takas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, yra fiziškai susidėvėjęs, prastos kokybės, nėra pritaikytas naudotis asmenims su negalia. Įgyvendinus šį projektą, naujasis takas susijungs su Smėlynės g. atkarpa nuo geležinkelio pervažos iki miesto ribos, taip pat ties Kerbedžio gatve atsiras jungtis su didžiuoju žiedu – pagrindine miesto centro trasa, ties Maironio taku – su trasa Berčiūnai-Centras-Venslaviškis, taip sudarant vientisą, rišlų ir saugų bevariklio transporto tinklą. Suremontuotas takas bus skirtas susisiekimui ir jungs pagrindines kasdienes funkcines zonas – bus pagerintas gyvenamosios, darbo, paslaugų ir mokymosi vietų pasiekiamumas (Smėlynės g. ir šalia jos veikia tokios įmonės, sveikatos priežiūros įstaigos ir žmonių traukos vietos kaip: AB „Linas Agro“, Respublikinė Panevėžio ligoninė, Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, daug privačių sveikatos priežiūros ir medicinos centrų (pvz., Panevėžio Affidea klinika), Panevėžio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, švietimo įstaigos (Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija, lopšelis/darželis Sigutė, Panevėžio sporto centras, Panevėžio futbolo akademija), paslaugų įmonės, viešbučiai „Smėlynė“ ir „Verslo klasė“, gyvenamieji kvartalai, Skaistakalnio parkas ir t.t.. Takas bus pritaikytas naudotis visų visuomenės grupių atstovams. Įgyvendinus projektą, pagerės Panevėžio miesto gyventojų susisiekimo galimybės, sumažės besinaudojančiųjų automobiliais skaičius, CO2 emisijos, taip prisidedant prie taršos mažinimo, aplinkos tausojimo ir jos kokybės gerinimo apskritai. Įgyvendinant projektą nebus pažeidžiami horizontalieji principai: Darnaus vystymosi. Įgyvendinant projektą bus laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų. Taip pat projektu nebus daroma reikšmingos žalos 6 aplinkos tikslams. Bus kuriama kokybiška, tvari ir atspari bevariklio transporto infrastruktūra, skirta žmonių gerovei didinti. Lygių galimybių ir nediskriminavimo, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą. Įgyvendinant projektą, bus laikomasi universalaus produktų (gaminių, paslaugų, transporto, fizinės ar e. aplinkos, infrastruktūros), kuriais gali naudotis visi žmonės kuo platesniu mastu, dizaino reikalavimų. Ypač bus atsižvelgiama į prieinamumo užtikrinimą negalią turintiems asmenims Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje nurodytomis priemonėmis. Įgyvendinant projektą bus vadovaujamasi galiojančiais techniniais reglamentais ir bus sukurta bevariklio transporto infrastruktūra, kuri bus vienodai prieinama visiems asmenims. Siekiant užtikrinti geriausius ir patogiausius sprendimus, skirtus judėjimo, regos, klausos ar kitą negalią turintiems asmenims, visi įgyvendinami sprendimai, diegiant universalaus dizaino ir kitas inžinerines priemones, rengiant statinio projektą bus suderinti su asmenų su negalia organizacijomis Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas nepažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) pagrindinių teisių. Įgyvendinant projektą nebus pažeista Chartijoje įtvirtinta teisė į nuosavybę (žemę, kilnojamąjį turtą, materialųjį ir nematerialųjį turtą). Projektas atitinka Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Panevėžio miesto darnaus judumo planą (toliau – Planas), kurio parengimas finansuotas 2014–2020 m. ES fondų lėšomis. Projektas yra detalizuotas Plano IV tome „Veiksmų plano“ 1 uždavinio „Bevariklio transporto skatinimas“ priemonių aprašyme (1.1.1 priemonė „Įrengti ir/ ar atnaujinti dviračių takai pagrindinėse miesto gatvėse“ ir 1.4.4 priemonė „Jungiamųjų dviračių takų tarp miesto ir priemiesčių tinklo sukūrimas, saugumo priemonių diegimas“) bei „Veiksmų plano“ Prieduose esančioje uždavinių įgyvendinimo priemonių lentelėje. Planas patvirtintas 2018 m. liepos 23 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-248 (nauja redakcija patvirtinta 2023 m. spalio 19 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TSP-365). Plano pakeitimai buvo oficialiai suderinti su LR susisiekimo ministerija vadovaujantis Darnaus judumo planų rengimo rekomendacijų, patvirtintų LR susisiekimo ministro 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3-586, nuostatomis. Projektas prisideda prie 2009 m. spalio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis Nr. 15265/09 patvirtintos Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos, atnaujintos Europos Komisijos 2012 m. kovo 23 d. komunikatu Nr. COM (2012) 128, tikslo „Sujungti regioną“ ir Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plane, patvirtintame Europos Komisijos 2021 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. SWD (2021) 24, numatytos politikos srities „Transportas“ tikslų, kuriais siekiama mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį ir paskatinti perėjimą prie mažiau taršių transporto rūšių, įgyvendinimo. Projektu taip pat prisidedama prie 2023–2029 m. Panevėžio miesto tvarios plėtros strategijos, patvirtintos 2023 m. lapkričio 30 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-340 (toliau – Strategija), įgyvendinimo. Projektu įgyvendinamas Planuojamų Strategijos įgyvendinimo veiksmų plane numatytas 1.1.2 veiksmas (veiksmo pavadinimas sutampa su projekto pavadinimu) (https://www.panevezys.lt/lt/veiklos-sritys/investicijos.html (Priedas Nr. 5)).