Su teikiamu projektu tiesiogiai susijęs ir Regionų plėtros programoje (toliau-RPP) nurodytas Nacionalinio pažangos plano (toliau - NPP 7) strateginio tikslo 7.2 uždavinys: Didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems. Šiuo uždaviniu ir rengiamu projektu siekiama, kad kiekviename regione mažėtų žmonių, patiriančių socialinę atskirtį ir (ar) skurdą, o projekte siekiama, kad pagrindinei projekto tikslinei grupei, viešojo transporto keleiviams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietovės ir fizinės ne(galios). Siekiant socialinės sanglaudos ir įgyvendinant NPP 7.2 uždavinį, RPP numatomos investicijos į viešųjų paslaugų prieinamumo ir gyvenimo kokybės gerinimą. Todėl Utenos regiono plėtros tarybai priėmus sprendimą, Utenos rajono savivaldybei sudaryta galimybė pasinaudoti galimybe ir 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės Nr. 10-001-06- 01-03 (RE) „Skatinti darnų judumą miestuose“ lėšomis įgyvendinti projektą, kuris prisidės prie veiklos „Darnaus judumo miestų planuose numatytų priemonių, prisidedančių prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo“ įgyvendinimo ir rodiklio „Įgyvendintos darnaus judumo priemonės“ pasiekimo, bus skatinamas darnesnis judėjimas mieste. Projektas prisidės ir prie šių regiono problemų sprendimo: 1 problemos „Skirtingas regionų ekonominio augimo potencialas ir netolygi ekonomikos plėtra“ 5.3 uždavinio „Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su ES valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą“; 2 problemos „Atskiriems regionams būdinga didesnė skurdo rizika ir socialinė atskirtis pašalinimo“, 7.2 uždavinio „Didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems“ 3 problemos „Nepakankamai tvari aplinka, daranti neigiamą įtaką regionų patrauklumui“ 6.11 uždavinio „Stiprinti neigiamo poveikio aplinkai prevenciją, aplinkos monitoringą ir aplinkos apsaugos kontrolę“ ir 6.1 uždavinio „Didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyvių degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą“. Projektas prisidės prie 2021–2027 m. Europos Sąjungos investicijų programos uždavinio "8.1 Skatinti tvarų daugiarūšį judumą miestuose kaip vieną iš perėjimo prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos dalių", nes bus skatinamas darnesnis judėjimas mieste. Utenos miesto darnaus judumo planas, patvirtintas Utenos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. TS-278 „Dėl Utenos miesto darnaus judumo plano patvirtinimo“. Vienas iš numatytų plano veiksmų – skatinti gyventojus naudotis Utenos miesto viešuoju transportu. Šiam veiksmui numatytas sprendimas - Elektroninio bilieto sistemos viešajame transporte diegimas. Viešojo transporto Utenos m. važiavimo dažnis ir maršrutų tinklas per paskutinius 20 metų mažėjo – bendra rida Utenos m. sumažėjo nuo apie 380 tūkst. km per metus 2003 m. iki 188 tūkst. km per metus 2022 m. Keleivių skaičius taip pat mažėjo, tačiau su didesniu pagreičiu – nuo apytiksliai 900 tūkst. keleivių per metus 2003 m. iki 137 tūkst. keleivių 2022 m. Nors gyventojų skaičius per tą laikotarpį taip pat sumažėjo ketvirtadaliu, viešojo transporto keleivių skaičius sumažėjo 6,6 kartus. Keleivių skaičius mažėjo greičiau nei mažėjo rida – nuo 2,4 keleivio, tenkančio 1 km ridos, 2003 m. iki 0,6–0,7. Pažymėtina, kad 2022–2023 m. fiksuojamas keleivių skaičiaus didėjimas – palyginus su 2019 m. (117 tūkst. keleivių), 2022 m. keleivių skaičius didėjo 17 proc. (137 tūkst. keleivių), 2023 m. keleivių skaičius padidėjo 43 proc. (168 tūkst.). Atitinkamai, atsižvelgiant į istoriškai didesnius keleivių skaičius (iki 6,6 kartų) ir ypatingai nepalankų viešajam transportui modalinį kelionių pasiskirstymą (viešojo transporto kelionės sudaro nuo 5 iki 10 proc. visų kelionių ir prilygsta kelionių skaičiui bevarikliu transportu), vertinama, kad didinant viešojo transporto patrauklumą galima pasiekti modalinio kelionių pasiskirstymo pokyčio. Analizuojant išskirtos 3 probleminės vietos: a) mažas reisų skaičius; b) ne visur užtikrinta viešojo transporto stotelių infrastruktūra; c) nepatogi mokėjimų sistema (negalima atsiskaityti kortele, nėra el. bilieto). Per 2023-2024 metus įsigyti nauji elektra varomi autobusai, 4 vnt., atnaujintas maršrutų tinklas, padidėjo reisų dažnis, sutvarkyta dalis viešojo transporto stotelių, įrengti paviljonai. Tvarkant miesto gatves, pagal galimybes sistemingai atnaujinama stotelių infrastruktūra. Problema, kad vis dar Utenos miesto viešajame transporte keleiviai turi atsiskaityti grynais pinigais, o tai labai apsunkina didelės miesto gyventojų dalies pasirinkimus kelionės tikslą pasiekti viešuoju transportu, nes ne visi žmonės nešiojasi banko korteles, pinigų išsigryninimo vietų taip pat mieste nėra daug. Atsiskaitymas grynaisiais apsunkina vairuotojų darbą, nes vairuotojai turi ne tik vairuoti, bet ir paimti iš keleivio pinigus, atiduoti grąžą, įteikti bilietą ir informuoti keleivį apie jo maršrutą. Šie veiksmai pailgina pavėžėjimo paslaugos laiką. Grynieji pinigai prailgina ir kitų darbuotojų vykdomų veiklų procesus, o taip pat „atima laiką“ iš keliaujančiojo. Siekiant trumpinti paslaugos gavimo laiką ir paskatinti gyventojus naudotis viešuoju transportu, numatoma įdiegti Elektroninio bilieto sistemą ir keleivių informavimo stotelėse sistemą. Viešojo transporto keleivių informavimo plėtros tikslas yra įdiegti skaitmenines priemones, kurios patobulintų keleivių informavimą autobusuose ir stotelėse. Tai apima įvairias priemones, tokias kaip skaitmeninės švieslentės, internetinės platformos ir mobiliosios aplikacijos. Šios inovacijos leidžia keleiviams gauti aktualią informaciją apie autobusų eismą, prognozuojamus išvykimo laikus ir kitus aktualius duomenis. Informacija pateikiama ne tik autobusų stotelėse, bet ir internete bei mobiliose aplikacijose, kad keleiviai galėtų gauti reikalingą informaciją net nesantys stotelėje. Be to, duomenys yra prieinami ir atviri kitoms platformoms, pavyzdžiui, Google Maps ir kt. Tai užtikrina bendradarbiavimą su kitomis transporto ir informacijos teikimo paslaugomis, suteikiant geresnę integruotą paslaugą keleiviams. Veiklų metu bus vykdomos integracijos su išmaniosiomis technologijomis, tokiomis kaip programa „Pikas“, kuri jau yra veikianti Utenos rajono savivaldybės keleivių patogumui, elektroninis mokinio pažymėjimas, atsiskaitymo kortelės, išmanūs telefonai. Siekiama: - užtikrinti, kad visi gyventojai galėtų naudotis viešuoju transportu patogiau, didinti viešojo transporto paslaugų kokybę, bei kelti miesto reprezentacinį įvaizdį, mažinant atskirtį tarp Lietuvos miestų; - Apskaityti pajamas ir keleivių vežimo apimtis, pervežtų keleivių skaičių, siekiant pritaikyti viešojo transporto infrastruktūrą pagal gyventojų poreikius, taupiai naudojant savivaldybės finansinius resursus; - Užtikrinti tinkamą maršrutų tinklo planavimą ir autobusų dydžius, tvarkaraščius, kurie patenkintų gyventojų poreikius ir darbo vietų pasiekiamumą; Įgyvendinant projektą nebus pažeidžiami horizontalieji principai: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kitų aspektų), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos, transporto prieinamumo ir pan.); bus laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą ir reikšmingos žalos nedarymo principą. Projekto veiklomis nebus daroma reikšmingos žalos 6 aplinkos tikslams (klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo), nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje. Bus laikomasi lygių galimybių ir nediskriminavimo horizontaliojo principo ir užtikrinant prieinamumo visiems reikalavimą, įgyvendinant projektą, turi būti laikomasi universalaus produktų (gaminių, paslaugų, transporto, fizinės ir e. aplinkos, infrastruktūros), kuriais gali naudotis visi žmonės kuo platesniu mastu, dizaino, neatsižvelgiant į šių produktų funkcijas. Ypatingas dėmesys bus skiriamas prieinamumo užtikrinimui, negalią turintiems asmenims Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje nurodytomis priemonėmis. Projektui įgyvendinti bus sudaryta administravimo komanda iš vadovo, koordinatoriaus ir finansininko, kurie turi patirtį sėkmingai įgyvendinant ES fondų lėšomis finansuojamus projektus. Bus numatyti ir komandos narius pavaduojantys asmenys. Visi asmenys bus patvirtinti administracijos direktoriaus įsakymu. Nariai vykdys ir sukurtų projekto rezultatų priežiūrą po projekto įgyvendinimo. Po projekto įgyvendinimo bus užtikrintas investicijų finansinis tęstinumas, skiriant savivaldybės biudžeto lėšas.