Remiantis Valstybės strateginės analizės centro 2019 m. atlikto tyrimo „Universitetas, kolegija ar profesinio mokymo įstaiga?“ duomenimis, Lietuvoje išryškėja sisteminė problema – nepakankamas profesinio mokymo patrauklumas mokiniams, ypač tiems, kurie yra baigę pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį. Viena pagrindinių šios problemos priežasčių – ribota profesinio mokymo programų pasiūla šiai mokinių grupei, taip pat nepakankamai lanksčios mokymosi galimybės, leidžiančios derinti bendrąjį ugdymą su profesinės kvalifikacijos įgijimu. Dėl to dalis mokinių neturi realių alternatyvų ankstyvam profesiniam orientavimuisi, o profesinis mokymas dažnai suvokiamas kaip mažiau patrauklus ar ribojantis tolimesnes karjeros galimybes pasirinkimas. Įgyvendinamo projekto veiklos – eksperimentinių profesinio mokymo programų vykdymas ir plėtojimas – tiesiogiai prisideda prie šios problemos sprendimo. Projektu siekiama sudaryti sąlygas mokiniams ankstyvame ugdymo etape susipažinti su profesinio mokymo turiniu, praktiniu mokymusi ir realiomis įsidarbinimo galimybėmis. Tokiu būdu didinamas profesinio mokymo patrauklumas mokinių tarpe, stiprinamas jų sąmoningas ugdymo krypties pasirinkimas bei skatinamas profesinio mokymo kaip lygiaverčio ir perspektyvaus švietimo kelio vertinimas. Projektu įgyvendinama pažangos priemonės Nr. 12-003-03-04-03 „Sukurti rinkos poreikius atliepiančią profesinio ugdymo sistemą“ poveiklė Nr. 12-003-03-04-03-03-02 „Eksperimentinių profesinio mokymo programų plėtojimas“, prisidedama prie NPP uždavinio Nr. 3.4. "Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų“ įgyvendinimo, bei prie plano „Naujos kartos Lietuva“ 4 komponento „Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui“. Projektas taip pat prisideda prie „Naujos kartos Lietuva“ plano komponento „Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui“ reformos ir investicijos tikslo, kuris yra stiprinti švietimo sistemos kokybę, prieinamumą ir kompetencijų ugdymą visose švietimo pakopose, įskaitant profesinį mokymą, bei skatinti mokinių gebėjimų ir darbo rinkos poreikių atitikimą. Įgyvendinant šiame projekte numatytas eksperimentines profesinio mokymo programas, didinamas profesinio mokymo programų patrauklumas, plečiamos mokymo galimybės pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį baigusiems mokiniams, taip prisidedant prie plano siekiamo rezultato – geresnio švietimo rezultatų užtikrinimo ir švietimo sistemos lankstumo didinimo. Projekto veiklos suteikia galimybę bendrojo ugdymo mokiniams, baigusiems pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, lygiagrečiai siekti pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo bei įgyti IV lygio profesinę kvalifikaciją – padavėjo ir barmeno (kodas P42101308, 10 kreditų, 20 mokinių). Toks integruotas mokymosi modelis didina mokinių motyvaciją, mažina ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos riziką ir prisideda prie darbo rinkos poreikius atitinkančių specialistų rengimo. Prieš įgyvendinant projekto veiklas buvo atlikta tikslinės grupės apklausa, siekiant nustatyti, ar jos nariai turi specialiųjų ugdymosi poreikių, į kuriuos mokykla turėtų ir galėtų atsižvelgti organizuodama ir vykdydama veiklas.