Mažas profesinės kvalifikacijos įgijimo rodiklis: nemaža dalis mokinių, baigusių bendrojo ugdymo programas, neįgyja profesinės kvalifikacijos, nes nusprendžia stoti į aukštesnio lygio studijas arba įsidarbinti. Tai rodo, kad jiems trūksta aiškių karjeros perspektyvų ir privalumų, susijusių su profesiniu mokymu. Nepakankamas mokymo programų pritaikymas: dabartinės profesinio mokymo programos ne visada atitinka šiuolaikinės darbo rinkos poreikius. Dėl to mokiniai gali įgyti nepakankamų ar pasenusios informacijos ir įgūdžių, kurie neleidžia jiems konkuruoti darbo rinkoje. Prieš įgyvendinant projekto veiklas buvo atlikta žodinė apklausa, kurios metu specialiųjų poreikių nenustatyta. Mokiniai pristatė 086a formos medicinines pažymas, kuriose nurodyta, jog mokytis profesijos gali. Mokinių motyvacijos stoka: dėl nepakankamų praktikos galimybių ir neįtraukiančio mokymo, mokiniai gali prarasti susidomėjimą profesiniu mokymu. Tai ypač aktualu, jei mokiniai nemato realios naudos iš įgyjamų žinių ir įgūdžių. Mokytojų kompetencijos: mokytojams trūksta žinių ir įgūdžių, reikalingų šiuolaikiniams mokymo metodams taikyti, o tradiciniai dėstymo metodai gali nebeatitikti mokinių lūkesčių ir mokymosi poreikių. Be to, gali nebūti tinkamų kvalifikacijų ugdymo galimybių. Neužtikrinamos praktikos galimybės: mokiniai dažnai neturi pakankamai galimybių praktikuotis realiose darbo sąlygose, o tai sumažina jų pasitikėjimą įgūdžiais ir visumą kvalifikacijos lygį. Praktikos organizavimas gali būti sudėtingas ir nepakankamai išvystytas, o tai trukdo mokiniams sėkmingai įgyti reikiamą patirtį. Silpna bendradarbiavimo su verslu infrastruktūra: nepakankamas ryšių su vietos verslu ir organizacijomis užtikrinimas trukdo kurti darbo erdves, kuriose mokiniai galėtų taikyti savo teorines žinias praktikoje. Tai gali lemti mokslo programų atotrūkį nuo praktinių poreikių bei sumažinti įsidarbinimo galimybes po studijų. Individualizuoto mokymo trūkumas: mokinio poreikiai ir interesai dažnai nėra pakankamai atsižvelgiama, todėl mokymo procesas gali būti neefektyvus. Individualizuoto mokymo trūkumas apsunkina mokinių įsitraukimą ir riboja galimybes jiems išnaudoti savo potencialą. Neužtikrintas mokinių karjeros planavimas: mokiniai dažnai nesiekia aiškių karjeros tikslų ir gali neturėti informacijos apie galimas karjeros kryptis, todėl jiems trūksta orientacijos, kaip sėkmingai pereiti iš mokymo į darbo rinką. Šios problemos sukuria pagrindą projekto iniciatyvoms, kurios siekia pagerinti profesinio mokymo sistemą ir padėti mokiniams sėkmingai įgyti profesinę kvalifikaciją, dalyvaujant aktyviam mokymosi procese. Prieš pradedant projekto veiklas atlikus žodinę apklausą mokinių specialiųjų poreikių nenustatyta. Remiantis mokinių pateiktomis 086a formos medicinines pažymomis mokiniai mokytis profesijos gali. Planuojamų įgyvendinti projekto veiklų išlaidos nefinansuojamos pagal kitus Kauno taikomosios dailės mokykloje įgyvendintus ir (arba) įgyvendinamus projektus.