Profesinis mokymas vis dar nėra patrauklus gimnazistų, jų tėvų ir mokytojų tarpe. Šiuo metu dar gajus iš sovietinių laikų likęs stereotipas, kad profesinio mokymo programas turėtų rinktis tie mokiniai, kuriems yra sunku mokytis gimnazijoje, kurie turi elgesio ir emocijų sutrikimų bei yra nepažangūs. Kita problema – I-II gimnazijos klasių (9-10 pagrindinio ugdymo klasių) mokiniai profesinėse mokyklose mokosi pagrindinio ugdymo II dalies programą, kuri labai panaši į bendrojo lavinimo mokyklose teikiamas bendrojo ugdymo programas. Tačiau bendrojo lavinimo mokyklose nebuvo galimybės rinktis profesinio mokymo programos, nes nebuvo numatyta bendruose ugdymo planuose. Šiuo metu atsirado galimybė mokytis IV lygio profesinio mokymo programų eksperimento sąlygomis (kitas kvietimas PĮP‘ui). Trečia problema – trečdalis įstojusiųjų dėl įvairių priežasčių nebaigia visos profesinio mokymo programos, o tie, kurie baigia – tik apie 40 proc. įsidarbina pagal turimą kvalifikaciją. Tai rodo, kad nėra pilnai užtikrinami darbo rinkos poreikiai. Ketvirta problema – profesinis orientavimas: bendrojo ugdymo mokyklos mokiniai turi mažai žinių apie profesinio mokymo galimybes ir darbinės veiklos sąlygas. Nuo 2020/2021 m. m. atsirado galimybė I-II gimnazijos klasių (9-10 pagrindinio ugdymo klasių) mokiniams pasirinkti profesinio mokymo II ar III lygio kvalifikacijų programų modulius. Tai numato Bendrieji ugdymo planai, patvirtinti Švietimo, mokslo ir sporto ministro ( 2022/2023 m.m. 84 p.). I-II gimnazijos klasių (9-10 pagrindinio ugdymo klasių) mokiniai gali rinktis 5 kreditų profesinio mokymo programų modulius, o III-IV gimnazijos klasių mokiniams – 10 kreditų. Baigus modulių programą asmenims išduodamas kompetencijų pažymėjimas. Tikėtina, kad vis daugiau gimnazistų pasirinktų tokį mokymosi kelią. Todėl mokiniai, baigę II gimnazijos klases palaipsniui rinktųsi profesinę mokyklą, o įgiję kvalifikaciją galėtų pasirinkti inžinerines aukštojo mokslo studijas. Penkta problema- profesinių mokyklų I-II gimnazijos klasių (9-10 pagrindinio ugdymo klasių) mokiniai gali rinktis II ir III kvalifikacinio lygmens profesinio mokymo programų modulius, tačiau tokių programų vos 14. Palyginimui IV lygio kvalifikacinių programų yra apie 200, tačiau šių programų įeities sąlygos reikalauja, kad profesinio mokymo programa būtų vykdoma kartu su bendrojo ugdymo programa. Dėl šios priežasties Švietimo mokslo ir sporto ministerijos 2020 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.V-1038 "Dėl IV kvalifikacijos lygiui įgyti formaliojo profesinio mokymo programų pritaikymo, baigusiems pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, eksperimentinio tvarkos aprašo patvirtinimo ( toliau - Eksperimento tvarkos aprašas) buvo patvirtintas „ Eksperimentinių profesinio mokymo programų plėtojimo aprašas“, kuris leidžia profesinių mokyklų I-II gimnazijos klasių (9-10 pagrindinio ugdymo klasių) mokiniams rinktis ir nuosekliai mokytis IV lygio 60-110 kreditų kvalifikacinę programą ir, per 4 metus baigus bendrąją ugdymo programą, įgyti profesinę kvalifikaciją. Įgyvendinant projektą bus nepažeisti horizontalieji principai ir Chartijos, prieš vykdant mokymus buvo atlikta žodinė tikslinės grupės apklausa, siekiant nustatyti, ar jos nariai turi specialiųjų poreikių.