Dėl nenumatytų ar nesuderintų trečiųjų šalių veiksmų/neveikimo gali būti sutrikdytas elektros energijos perdavimas BRELL (Baltarusija-Rusija-Estija-Lietuva-Latvija) žiedu, dėl ko Baltijos šalių elektros energetikos sistemoje gali kilti totalios elektros energetikos sistemos avarijos (angl. blackout) grėsmė (problema egzistuojanti dabar). Problema kyla dėl neprognozuojamų kitų BRELL šalių veiksmų desinchronizacijos nuo UPS/IPS , Antiastravinio įstatymo (BPĮ) įgyvendinimo kontekste (neplanuoti nutraukimai, galimi tyčiniai pralaidumų ribojimai, procesų vilkinimai, nepagrįsti teisiniai ginčai ir kt. veiksmai, neigiamai veikiantys Lietuvos elektros energetikos sistemos (EES) saugumą, patikimumą, sinchronizacijos programos su kontinentinės Europos tinklu (toliau - KET) įgyvendinimo procesus. Vertinant šią aplinkybę, kyla grėsmė, kad Rusija gali sutrikdyti Baltijos valstybių elektros sistemų veikimą ribodama pirminio dažnio valdymo rezervo perdavimą, todėl tikėtinas dažnio valdymo rezervų trūkumas, kuris reikštų, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema iki jos sinchroninio veikimo su KET pradžios dirbtų nuolatos veikiama „blackout“ grėsmės. Atitinkamai, susidaręs pirminio dažnio valdymo rezervo stygius privalo būti užtikrintas kitomis saugiomis ir šalies atžvilgiu autonominėmis techninėmis priemonėmis, suderinamoms su valstybės energetinio ir nacionalinio saugumo tikslais. Po Lietuvos elektros energijos sistemos sinchronizacijos su KET, Lietuvoje reikšmingai augant šalyje pagaminamos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių apimtims ir didėjant elektros energiją gaminančių vartotojų skaičiui, EEK įrenginiai padės integruoti elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, į elektros energijos perdavimo sistemą ir skirstymo tinklus. Konkrečiai, EEK įrenginiai bus naudojami balansuoti tinklą dėl kintančių elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos apimčių bei teiks papildomas su dažnio valdymu susijusias paslaugas. Esama elektros energijos generavimo priemonių ir kaupiklių (Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (toliau – Kruonio HAE)) sistema nėra pajėgi užtikrinti tinkamo izoliuoto darbo rezervo (elektros energijos) paslaugos tiekimo. Modeliuojant galimas grėsmes, vertinamas izoliuotas Baltijos EES režimas ,kai Baltijos izoliuoto veikimo dažnio valdymo priemonėmis (nuolatinės srovės jungtimi NordBalt, LitPol Link ir EstLink) suvaldomas pirminis dažnio kitimas, tačiau pilnai neatkūrus pirminio dažnio rezervo (15 min intervale) atsijungia viena iš pirminio valdymo priemonių ir sukelia pakartotinę avariją jau izoliuoto darbo režime. Kruonio HAE, nors ir gali greitai pasileisti, nėra tinkama pirminio dažnio valdymui dėl didelio aukščių skirtumo tarp viršutinio ir apatinio vandens rezervuarų bei labai ilgų vamzdžių. Dėl vandens laiko pastoviosios, staiga atidarius kreipratį didinti Kruonio HAE agregato galią, ši galia iš pradžių stipriai (du kartus) sumažėja, o pradinę generuotą galią pasiekia per 4-5 s. Galia padidėja daugiau nei agregatas generavo tik po 8-10 s. Toks Kruonio HAE veikimo ypatumas labai neigiamai paveikia dažnį (vietoje atsistatymo jis dar labiau sumažėja), todėl Kruonio HAE nenaudojama pirminio dažnio valdyme. Panašius reakcijos laikus, kaip ir baterijų energijos kaupimo sistemos turi (ar turės) nuolatinės srovės jungčių keitikliai su Lenkijos (Harmony Link), Švedijos (NordBalt) ir Suomijos (tik EstLink1) elektros energetikos sistemomis. Šios jungtys taip pat bus naudojamos užtikrinant Baltijos EES dažnio stabilumą, tačiau pagrindiniai nuolatinės srovės keitiklių trūkumai, lyginant su baterijų energijos kaupimo sistema yra: 1. Jungčių laisvos galios prieinamumas po prekybos elektros energijos rinkoje; 2. Prekybos elektros energijos rinkoje ribojimai dėl jungties galios prieinamumo (normaliu režimu neplanuojamas jungčių galios ribojimas rinkai); 3. Negalimas keitiklių perkrovimas (NordBalt ir EstLink 1 neprojektuotas); 4. Jungties neprieinamumas dėl remontų ar galių ribojimas dėl kitų elektros sistemų poreikių (Suomijos, Lenkijos ar Švedijos sistemos darbo režimo); 5. Vienetinė sukoncentruota galia t. y. atsijungus nuolatinės srovės jungčiai prarandama didelė avarinės pagalbos galia per jungtį. Sprendžiant minėtas problemas: Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos totalios elektros energetikos sistemos avarijos grėsmės eliminavimą, būtina įsigyti 200 MW galios, 200 MWh talpos elektros energijos kaupimo (toliau – EEK) sistemą, susidedančią iš 4 ličio jonų baterijų parkų (kiekvieno galia 50 MW ir talpa 50 MWh), kuri leistų ne ilgiau nei per 1 sekundę sureaguoti ir į elektros sistemą pateikti aktyviosios galios rezervą, padedantį suvaldyti sistemos dažnio kitimą bei užtikrinti stabilų Lietuvos elektros energijos sistemos veikimą, elektros energijos vartotojų poreikių tenkinimą. Projekto įtaka ir atitiktis horizontaliesiems principams: Projekto rezultatai (Lietuvos Respublikos elektros energijos sistemos stabilumo ir patikimumo užtikrinimas) skirti visų elektros energijos vartotojų poreikiams tenkinti, neišskiriant elektros energijos vartotojų pagal tam tikrus bruožus. Atsižvelgiant į tai, projektas atitinka lygių galimybių, nediskriminavimo, prieinamumo visiems principus.