Pagrindinė problema – asmenims, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto nėra užtikrinamos vienodos prieigos prie informacijos, kultūros turinio ir paslaugų galimybės, tokiu būdu šie asmenys atsiduria informacinėje, kultūrinėje ir socialinėje atskirtyje, atsižvelgiant į tai, kad šiuolaikinėje visuomenėje prieiga prie žinių ir informacijos yra svarbi įvairiose kasdienio gyvenimo srityse. Neturėjimas gebėjimų, įgūdžių arba galimybių studijuoti bei naudotis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis mažina gyventojų galimybes dalyvauti darbo rinkoje, trukdo naudotis skaitmeninės rinkos paslaugomis, visavertiškai dalyvauti kultūriniame ir socialiniame gyvenime. Taigi šiuolaikinėje visuomenėje pagrindiniais integracijos į visuomenę veiksniais tampa gebėjimai priimti, suprasti ir valdyti žinias bei informaciją, o mokymas ir mokymasis įgyja tokių gebėjimų ugdymo subjektų statusą. Lietuvos higienos instituto duomenimis Lietuvoje daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų turi įvairių sutrikimų, dėl kurių šie asmenys negali skaityti įprasto spausdinto teksto. Nors Lietuvos teisės aktai užtikrina informacinės aplinkos pritaikymą neįgaliųjų socialinei integracijai naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis didinti, tačiau šie asmenys sunkiau įsitraukia į informacinę visuomenę. Viena iš esminių priežasčių – ribota prieiga prie informacijos šaltinių: tik 15 proc. visų Lietuvoje išleidžiamų knygų yra pritaikyta asmenims, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto. Lietuvos aklųjų biblioteka (toliau – LAB) – pagrindinė ir bene vienintelė leidinių pritaikytais formatais leidėja Lietuvoje, kuri valdo Elektroninių leidinių valdymo informacinę sistemą (toliau – ELVIS) kaip vieningą pritaikytos informacijos šaltinių prieigos platformą. LAB yra sukaupusi didelę patirtį leidinių pritaikytais formatais leidybos srityje, tačiau kaip rodo užsienio šalių analogiškų bibliotekų patirtis, pritaikyto formato leidinių leidybos procesus būtina automatizuoti, tokiu būdu sudarant sąlygas didinti pritaikytų leidinių pavadinimų apimtis. Besikeičianti Europos Sąjungos (toliau – ES) teisinė aplinka taip pat įtakoja teigiamus pokyčius informacijos prieinamumo srityje ES ir nacionaliniu mastu: 2019 m. balandžio 17 d. priimta Europos parlamento ir tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (toliau – Europos prieinamumo aktas), kurioje numatyta prievolė nuo 2025 metų ES rinkoje užtikrinti žmonėms su negalia prieinamus gaminius ir paslaugas. Europos prieinamumo aktas tiesiogiai įtakos Lietuvos informacinių paslaugų sektorių, o ypač leidybos sektorių, kadangi el. būdu išleisti leidiniai turės būti pritaikyti negalią turintiems asmenims. ES mastu vykstančios diskusijoms su leidėjais rodo, kad šis sektorius nėra pasirengęs numatytiems pokyčiams pirmiausiai dėl žinių ir kompetencijų informacijos pritaikomumo srityje stokos. Siekiant, kad Lietuvoje visos suinteresuotos pusės pasirengtų tinkamam Europos prieinamumo akto įgyvendinimui nuo 2025 m., būtinas procesų koordinavimas ir minėtų kompetencijų didinimas tarp Lietuvos leidėjų. Šių iššūkių sprendimui racionalu panaudoti viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą, kuris leistų pasidalinti LAB žiniomis ir kompetencijomis informacijos prieinamais formatais rengimo srityje su leidybos verslo atstovais, siekiant panaudoti tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus pajėgumus didinant informacijos prieinamumą visiems galimybes. Projektu siekiama modernizuoti LAB pritaikyto formato leidinių leidybos procesus, pasitelkiant šiuolaikines technologijas, kurios leistų mažesnėmis sąnaudomis ir greičiau pritaikyti skaitmeninę informaciją, įgalinti šalies leidybos sektorių leisti skaitmeninius leidinius pritaikytais formatais bei užtikrinti pritaikyto formato leidinių kokybę, sukuriant skaitmeninių leidinių atitikimo prieinamumo reikalavimams sertifikavimo mechanizmą, dėl ko įgyvendinus projektą didėtų asmenims, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, pritaikytų informacijos išteklių apimtys iki 20 proc. Nesprendžiant aukščiau minėtų problemų, didės kultūrinė, informacinė ir socialinė atskirtis asmenų, kurie negali skaityti įprasto spausdinto teksto. Taip pat šalies leidybos sektoriaus perėjimas prie veiklos, grįstos įtraukios leidybos principais, vyks fragmentiškai, nebus užtikrinama sukurtų skaitmeninių pritaikytų leidinių kokybė, neužtikrinama visų leidybos sistemos grandžių (nuo leidinio sukūrimo iki prieigos užtikrinimo) įsitraukimas, dėl leidybos sektoriaus žinių ir kompetencijų leidinių prieinamumo užtikrinimo srityje stokos sumažės šalies skaitmeninių leidinių leidybos apimtys. Projektu siekiama prisidėti prie 2021 –2030 Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos įgyvendinimo. Šioje programoje įvardinta viena iš problemų – neaktyvus gyventojų dalyvavimas kultūroje ir netolygus jos vartojimas nesutelkia kultūros potencialo sąmoningai visuomenei ugdyti, kurios atsiradimą lemia tokios priežastys kaip neužtikrintas kokybiškų, profesionalių, įvairių kultūros paslaugų ir produktų tolygus prieinamumas, jo sąlygotas gyventojų įtraukties į kultūrinį gyvenimą ir kultūros turinio raiškos formos ir sklaidos priemonių ribotumas, kuris neatitinka individualių vartotojų bei socialinių grupių poreikių ir lūkesčių. Sprendžiant šią problemą numatoma didinti kultūros išteklių prieinamumą visuomenei: plėtoti modernią, šiuolaikinėmis technologijomis grįstą prieigą prie pritaikyto kultūros turinio ir informacijos išteklių, gerinti sąlygas gyventojams, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, naudotis skaitmeniniais pritaikytais informacijos ištekliais. Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiami Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 08-001-04-01-03 „Investicijos į kultūros išteklių skaitmeninimą ir prieinamumą“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 1 priede nustatyti horizontalieji principai (toliau – HP) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos pagrindinės teisės. Pažymėtina, kad Projektas reikšmingai prisidės prie kultūros paslaugų ir produktų prieinamumo visiems horizontaliojo principo taikymo bei Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų efektyvesnio įgyvendinimo: šios Konvencijos 9 straipsnyje prieinamumas apibrėžtas kaip išankstinė sąlyga, kad neįgalieji galėtų aktyviai naudotis žmogaus teisėmis, visapusiškai ir lygiai su kitais dalyvauti visuomenėje ir įnešti savo indėlį ir gyventi savarankiškai. Viena iš prioritetinių Konvencijos įgyvendinimo uždavinių vis dar išlieka informacinės aplinkos prieinamumas, kurį padidinti galėtų prieigos prie įtraukaus kultūros turinio individualių poreikių turintiems vartotojams plėtra.