ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ nacionalinių kontaktinių asmenų tinklo plėtra ir veiklų stiprinimas, mokslo ir inovacijų patarėjų tinklo Vyriausybės institucijose sukūrimas ir įveiklinimas Įgyvendinama

Projektu siekiama prisidėti prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) aukšto tarptautinio lygio rezultatų gerinimo, dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose potencialo didinimo bei mokslinių tyrimų ir inovacijų įtraukimo į viešąją politiką. Tai daroma, įgyvendinant dalį 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ apraše (toliau – PP) suplanuotų veiksmų. PP ir šiuo projektu planuojama prisidėti prie Nacionalinio pažangos plano 1 strateginio tikslo („Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą“) įgyvendinimo bei prie dviejų XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų plano iniciatyvų (priemonių), veiksmų: 1.5.1. „Sukurti ir įgyvendinti misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų modelį, skatinant tarpinstitucinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą“; 1.5.3. „Parengti ir įgyvendinti Lietuvos dalyvavimo ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ akceleravimo veiksmų planą, sukurti ir įveiklinti mokslo ir inovacijų pareigūnų tinklą Vyriausybės institucijose“. Projektu prisidedama prie šių LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintoje 2021–2030 m. mokslo plėtros programoje iškeltų problemų sprendimo: nepanaudotas dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose potencialas; stinga aukšto tarptautinio lygio MTEP rezultatų; aukšto tarptautinio lygio tyrėjų trūkumas Lietuvos mokslo sistemoje; neišplėtoti MSI „trečiosios misijos“ (verslumo, žinių ir technologijų perdavimo) pajėgumai; žemas verslo sektoriaus MTEP ir absorbcinis MTEP potencialas; neišnaudojamas Lietuvos mokslo potencialas sprendžiant valstybei bei visuomenei kylančius iššūkius. Projekte planuojama įgyvendinti dvi veiklas: Mokslo ir inovacijų patarėjų (toliau – MIP) tinklo Vyriausybės institucijose sukūrimas ir įveiklinimas; ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ,,Europos horizontas“ nacionalinių kontaktinių asmenų (toliau – NCP) tinklo plėtra ir veiklos stiprinimas. Naujojo laikotarpio EH programos tikslas – užtikrinti Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų lyderystę pasaulyje. Įvertinus programos „Horizontas 2020“ patirtį, būtina imtis priemonių, kad Lietuvos mokslininkai aktyviau dalyvautų EH programoje. Vienoje iš šio projekto veiklų planuojama sukurti 15 NCP/programų koordinatorių darbo vietų. Kiekvienas iš 15 šioje veikloje įdarbintų NCP/programų koordinatorių bus atsakingas už tam tikrą programos sritį. NCP pozicijų reikalavimai yra numatyti EK dokumente dėl „Minimalių standartų ir pagrindinių nacionalinių kontaktinių asmenų veikimo sistemos principų“ ir privalomi kiekvienai dalyvaujančioje programoje šaliai – narei, o NCP struktūros modelio pasirinkimas ir jos funkcijų įgyvendinimas yra patikėtas spręsti nacionaliniu lygmeniu. Nuosekliai mokslo ir verslo dalyvavimo Europos ir tarptautinėse MTEPI programose skatinimo sistemai užtikrinti planuojama LMT sutelkti visą EH programos nacionalinių kontaktinių asmenų tinklą. Kadangi Lietuvos tyrėjai vis dar stokoja tarptautinių projektų, orientuotų į globalių iššūkių sprendimą, patirties, žinių apie reikalavimus jiems ir jų taisykles, todėl bus sukurta visu etatu dirbančių NCP/programų koordinatorių darbuotojų komanda, kurios pagrindinė veikla – informuoti Lietuvos mokslo ir verslo atstovus apie EH programos kvietimus, padėti potencialiems pareiškėjams rengiant paraiškas, susirasti projektų tarptautinius partnerius ir pan. Nacionalinis Lietuvos įsitraukimas į mokslinius tyrimus, padedančius Europos ir globalių problemų sprendimui, reikalauja nuolatinių strateginio planavimo, konsultavimo, informavimo bei tyrėjų bendruomenės integravimo į Europos mokslinių tyrimų erdvę. Būtinas nuolatinis ir artimas kontaktas su potencialiais pareiškėjais, jų informavimas ir skatinimas. Tai yra neįmanoma be glaudžių ryšių su EK bei dalinimusi gerąja praktika su kitų šalių NCP. NCP tinklo funkcionavimas – tai viena iš priemonių, skatinančių Lietuvos mokslininkų sėkmingą dalyvavimą tarptautinėse MTEPI finansuojančiose programose šalia kitų tikslinių priemonių, kaip nacionalinės mokslo vadybos stiprinimas ir papildomos paramos priemonės mokslininkams, struktūriniai pokyčiai institucijose ir nacionalinės mokslo finansavimo priemonės. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsakymu, Vyriausybės strateginės analizės centras (toliau – STRATA) atliko studiją „Mokslo ir inovacijų pareigūnų tinko sukūrimo Lietuvoje alternatyvos ir įgyvendinimo sėkmės prielaidos“, kuri leido parengti Lietuvos kontekstui tinkamas MIP bei jų tinklo modelių alternatyvas bei identifikuoti jų įgyvendinimo sėkmės prielaidas. Studijoje nurodyti 9 užsienio šalių MIP modeliai ir pateikti alternatyvių MIP modelių Lietuvoje siūlymai. MIP tinklo Vyriausybės institucijose sukūrimas ir įveiklinimas yra viena iš kertinių 2021-2030 metų Nacionalinio pažangos plano priemonių, skirtų realiam horizontalaus inovatyvumo principo taikymui užtikrinti visose valdymo srityse ir inovacijų paklausai didinti. Projektu planuojama sukurti 15 MIP darbo vietų bei 1 MIP tinklo vadovo darbo vieta. MIP tinklo įsteigimui ir koordinavimui užtikrinti pasirinkta LMT, kuri vykdo ekspertinę ir patariamąją funkciją valstybės mokslo ir studijų politikos klausimais. LMT bus įkurtos MIP pareigybės, kurioms numatoma pavesti vykdyti patarėjų mokslo ir inovacijų klausimais funkcijas to pageidaujančiose Lietuvos Respublikos ministerijose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje. MIP tinklo sukūrimo poreikis kyla iš siekio stiprinti įrodymais grįstą viešąją politiką Lietuvoje, inicijuoti, koordinuoti ir įgyvendinti strategines MTEPI politikos priemones, identifikuoti visuomenei aktualius MTEPI uždavinius, formuoti MTEPI užsakymus, nustatyti tarptautinio bendradarbiavimo MTEPI srityje kryptis, vykdyti tarpsektorinį bendradarbiavimą ir horizontalų veiklų koordinavimą MTEPI srityje viešajame sektoriuje. MIP pagrindinė veikla vyriausybės institucijose apims įrodymais grįsto valdymo praktikų stiprinimą per MTEPI aspekto ir rezultatų integraciją į atitinkamų sektorių politikas ir veiklas; MTEPI klausimų institucijoje koordinavimą; atstovavimą MTEPI klausimais ES ir trečiųjų šalių darbo grupėse / iniciatyvose / renginiuose; bendradarbiavimą su mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenėmis.