Elektroninė sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (toliau - ESPBI IS), tai yra pagrindinė Lietuvos e. sveikatos sistemos įgyvendinimo priemonė; sveikatos priežiūros įstaigų informacinės sistemos (toliau – SPĮ IS arba HIS); Vaistinių informacinės sistemos (toliau – Vaistinių IS); Sveikatos priežiūros sektoriaus registrai ir informacinės sistemos; Kitų sektorių registrai ir informacinės sistemos. ESPBI IS yra skirta centralizuotai kaupti, saugoti ir administruoti informaciją, susijusią su Lietuvos Respublikoje teikiamomis sveikatinimo paslaugomis. Pagrindinė Projektu siekiama spręsti problema – ESPBI IS architektūrinių sprendimų sąlygotas apribotas ESPBI IS vystymas ir netenkinanti greitaveika, prieinamumas, klinikinių duomenų apimtis, kokybė ir savalaikiškumas, duomenų įvedimo greitis. Išvardintas problemas pagrinde lemia ESPBI IS architektūriniai sprendimai, kurie nėra pritaikyti nei sparčiai didėjančiam duomenų kiekiui, didėjančiam naudotojų kiekiui ir naudojimo apimčiai, nei sparčiai didėjančiam poreikiui vystyti ESPBI IS. Šiuo metu ESPBI IS greitaveika yra didinama vykdant ekstensyviąją plėtrą, t. y. skiriant papildomus techninius resursus. Tačiau esama duomenų kiekio didėjimo dinamika ir planuojamos plėtros numatoma dinamika rodo, jog tokios ekstensyvios plėtros jau nepakanka ir yra būtinas intensyvusis vystymas, t. y. architektūrinių ir programinių sprendimų, didinančių duomenų apdorojimo efektyvumą, realizavimas. Kitos problemos, kurios lėmė šio Projekto inicijavimą: • ESPBI IS kaupiami ne visi paciento elektroniniai sveikatos istorijos (toliau – ESI) įrašai, duomenys (įskaitant klinikinius), dokumentai, kurie yra arba galėtų būti kaupiami SPĮ IS ir kuriuos reikėtų kaupti siekiant teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. ESPBI IS apribota duomenų mainų plėtra priimant naujus duomenų rinkinius, dokumentus. • ESPBI IS portalų (paciento, specialisto, farmacininko, išankstinės pacientų registracijos informacinė sistema (toliau – IPR IS), laboratorijų, administratoriaus) formos ir dokumentų ir duomenų rinkinių (toliau - D&DR) bei SPĮ IS duomenų mainų sąsaja neatitiks naujos Sveikatos priežiūros srities interoperabilumo standarto (angl. Fast Healthcare Interoperability Resources) (toliau – FHIR) versijos resursų (kitoms problemoms spręsti numatytų veiklų sąlygota problema). • ESPBI IS kaupiami D&DR duomenys neatitinka teisės aktuose apibrėžtos dokumentų pildymo koncepcijos - viename dokumente skirtingų vizitų metu kaupti duomenis apie vieną epizodą, todėl tokie sukaupti duomenys netinkami analizei ir išvadoms suformuoti (ESPBI IS tokie dokumentai pildomi pakartotinai kiekvieno apsilankymo/vizito metu). • Sudėtingas, brangus naujų standartizuotų SPĮ IS sistemų diegimas ir esamų SPĮ IS modernizavimas (integracijos su ESPBI IS sukūrimas). • Sveikatos priežiūros specialistai per ilgai užtrunka kasdieninėms, dažnai besikartojančioms operacijoms atlikti naudojant specialistų portalą ir SPĮ IS. • ESPBI IS kaupiami pertekliniai įvykiai, resursai, kurie neturi medicininės reikšmės. • ESPBI IS vykdomi procesai ir komponentai neatitinka ES patvirtintų IHE (Angl. Integrating the Healthcare Enterprise) profilių principų. • ESPBI IS registruojama labai daug užsienio pacientų dublių. • Nepakankamos priemonės ypatingų asmens duomenų apie sveikatą konfidencialumo pažeidimų rizikos valdymui. • Medicinos specialistų ir personalo registre nėra saugomi medicinos įstaigų darbuotojai be licencijų, todėl nėra galimybės juos nurodyti atitinkamuose resursuose. • Nelankstus, išskaidytas prieigos teisių prie ESI įrašų valdymas. • Nesaugus, nepakankamas ESPBI IS veiksmų auditavimas ir prieiga prie auditavimo duomenų. • Nepakankamos funkcijos ESPBI IS kaupiamų duomenų analizei, kokybei, tobulinimui, kontrolei. Kaupiamų medicinos duomenų apimtys didėja milžiniškais tempais (nuo 2019 m. 33 TB, 2021 m. 160 TB iki 2023 m. 245 TB, tendencijos išlieka panašios ir toliau), tad apdoroti tokius duomenų kiekius bei palaikyti stabiliai veikiančias paslaugų posistemes tampa dideliu iššūkiu net su moderniomis techninėmis priemonėmis, kurios prie esamos ESPBI IS monolitinės architektūros negali būti plečiamos neribotai ir jau beveik pasiekė maksimalią technologinę ribą. ESPBI IS registruota daugiau nei 3 mln. pacientų (2022 m.). Bendras ESPBI IS registruotų unikalių pacientų skaičius 2018 m. – 2021 m. didėjo 12 – 19 proc. per metus (2 035 446 – 2018 m., 2 677 145 – 2020 m., 3 069 047 – 2022 m). 2020-2021 m. Su elektroninėmis sveikatos informacinėmis sistemomis dirba ir elektroninius sveikatos įrašus kuria apie 53 345 sveikatos priežiūros specialistų ir 4054 vaistininkai. Iš viso su ESPBI dirba 5171 įstaiga (SPĮ ir vaistinės) (2022 m.). Unikalių pacientų prisijungimų per E. sveikatos portalą skaičius 2018-2022 m. didėjo (24 208 – 2018, 462 587 – 2020, 1317 945 – 2022). Didžiausias kiekis pateikiamas ambulatorinio apsilankymo aprašymų (E025) – apie 3 mln. per mėnesį, elektroninis receptas – apie 1,6 mln., (EREC01), vaisto išdavimas (EVA I01) - apie 1,4 mln., medicinos dokumentų išrašas / siuntimas (E027) – 0,7 mln. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964, nustato sveikatinimo veiklos pagrindinį tikslą: pasiekti, kad 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir pailgėtų jų gyvenimo trukmė, pagerėtų sveikata ir sumažėtų Lietuvos gyventojų sveikatos netolygumai. Joje numatyti 4 tikslai, tačiau tik vienas susijęs su sveikatos priežiūra: užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius. Šis Projektas priskirtinas infrastruktūriniams projektams, o tai reiškia, jog jo pasiekti rezultatai neturi tiesioginio ryšio su sveikatos priežiūros sistemos siektinais rezultatais. Yra tam tikra pokyčių rezultatų grandinė, kuri lemia galutinius sveikatos priežiūros siekiamus rezultatus. Tuo labiau, jog sėkmingam galutinių rezultatų pasiekimui, šioje rezultatų grandinėje yra reikalingi pokyčiai kituose e. sveikatos projektuose. Taigi šio Projekto rezultatai yra tarpiniai, padėsiantys kitiems projektams pasiekti savų rezultatų, kurie kartu įtakos sveikatos priežiūros sistemos siekiamus rezultatus. Sveikatos priežiūros sistemos teikiamų sveikatos paslaugų ir siekiamų pokyčio rezultatų galutinis vartotojas yra LR gyventojas ar užsienio pilietis, t. y. pacientas. Tačiau vertinant šio Projekto rezultatus, kurie yra susiję su ESPBI IS modernizavimu (dekomponavimu), vienu pagrindinių galutinių Projekto rezultatų vartotoju tampa sveikatos priežiūros specialistas, nes tik dėka savalaikių, kokybiškų klinikinių duomenų bus suteiktos kokybiškos ir savalaikės sveikatos priežiūros paslaugos. Planuojami projekto pokyčio rezultatai: 1. Atlikti ESPBI IS architektūriniai pokyčiai sudarys sąlygas ESPBI IS kaupti didesnę D&DR aibę, palengvins, atpigins ESPBI IS vystymą ateityje; palengvins ir atpigins SPĮ IS vystymą ateityje, ypatingai D&DR duomenų modeliavimo rezultatai ir duomenų mainų sąsajos vystymui sukurti įrankiai bei dokumentacija. 2. Sveikatos priežiūros specialistai sutaupys laiko, kurį šiuo metu skiria administraciniams ir pertekliniams veiksmams vykdant duomenų įvedimą. 3. Padidės ESPBI IS greitaveika ir prieinamumas. 4. Pagerės ESPBI IS gaunamų duomenų kokybė ir savalaikiškumas. 5. Gydytojų sprendimai bus paremti kokybiškesniais faktiniais duomenimis, o ne pacientų pateikiama informacija. 6. Bus sudarytos sąlygos klinikinių duomenų analizei ir statistinei duomenų analizei (tendencijoms, koreliacijoms). Pokyčių poreikį lėmė siekis užtikrinti tvarią nacionalinės skaitmeninės sveikatos ekosistemos eksploataciją, patikimumą, saugą, našumą bei jos tolesnį vystymą. Projektas atitinka horizontaliesiems principams ir yra atsižvelgta į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių (ypač moterų ekonominio įgalinimo), nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos prieinamumo ir pan.) užtikrinimą; inovatyvumo (kūrybingumo) (vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.).