Pagrindinė problema, kurią siekiama spręsti Jungtiniu projektu – maži atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumai, didelis importuojamos elektros energijos suvartojimo kiekis, aukšta atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių technologijų kaina. Laikotarpyje iki 2030 m., kurį apima pažangos priemonė “Didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį, užtikrinant atsinaujinančių išteklių integraciją į elektros tinklus”, numatyta siekti 50 proc. Elektros energijos gamybos apimčių iš atsinaujinančių energijos išteklių didinimas yra svarbus šalies indėlis siekiant Europos tikslo tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu iki 2050 metų. Viena pagrindinių ir prioritetinių problemos priežasčių yra mažas gyventojų aktyvumas elektros energijos rinkoje. Lietuvoje šiuo metu jau yra daugiau kaip 124 000 vnt. elektros energiją gaminančių vartotojų, o laikotarpyje iki 2030 m., numatyta siekti 500 000 vnt. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra tiesiogiai susijusi su gaminančių vartotojų skaičiaus augimu. Svarbu išskirti ir dideles investicijas į atsinaujinančių išteklių energiją gaminančius įrenginius, kuriems įsigyti gyventojai privalo skirti didelę savo pajamų dalį. Šio Jungtinio projekto įgyvendinimas užtikrins, kad būtų siekiama užsibrėžtų pažangos plano strateginių tikslų pasiekimo. Aukščiau įvardytai problemai spręsti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės “Naujos kartos Lietuva” plane numatyta reforma „Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos“ (toliau – Reforma), kurios tikslas - skatinanti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą, perdavimą ir vartojimą naudojant ekonomiškai efektyviausias technologijas, atitinka Jungtinio projekto tikslą, t.y. padidinti vietinės elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių gamybos pajėgumus ir naudojimą. Didelė dalis gyventojų neturi galimybių savo namų ūkiuose įsirengti saulės elektrines (pvz.: gyvena butuose, negali įsirengti saulės elektrinių dėl nepalankių įrengimo sąlygų ir pan.). Todėl būtina, skiriant dotaciją, skatinti naudoti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių ir sudaryti sąlygas įsigyti saulės elektrinę arba jos dalį iš nutolusio saulės elektrinių parko savo elektros energijos poreikiams tenkinti. Planuojama, kad iki 2025 m. III ketvirčio namų ūkiuose papildomai bus naudojama 18,57 MW mažos iki 10 kW galios energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių, skirtų elektros energijos gamybai namų ūkių reikmėms. Elektros gamybos iš taršaus kuro sumažėjimas ten, kur ji yra gaminama, sąlygos geresnę gyventojų sveikatą. Gavus Europos Sąjungos fondų paramą ir įgyvendinus Jungtinį projektą, bus užtikrintas jo tęstinumas, prisidėta prie Europos Sąjungos ir nacionalinių strateginių dokumentų bei kitų teisės aktų nuostatų įgyvendinimo, Energetikos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros veiklos tikslų bei užtikrinta ilgalaikė Jungtinio projekto nauda. Taip bus didinama atsinaujinančių energijos išteklių dalis, užtikrinant atsinaujinančių išteklių integraciją į elektros tinklus. Papildomai 18,57 MW padidinus atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumus, padidės vietinės elektros energijos gamyba ir sistemos patikimumas, vartotojai energiją gamins savarankiškai ir efektyviai (sumažės elektros energijos gamybos nuostoliai), neteršdami aplinkos. Jungtinio projekto lėšomis numatoma kompensuoti dalį namų ūkių išlaidų, patirtų įsigyjant saulės elektrinę arba jos dalį iš nutolusio saulės elektrinių parko savo elektros energijos poreikiams tenkinti. Socialinė-ekonominė nauda, kurios tikimasi įgyvendinus Jungtinį projektą: elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių naudos mažiausiai 1 857 namų ūkių (viso 18,57 MW instaliuotos galios), kas leistų ženkliai padidinti elektros energiją gaminančių vartotojų skaičių. Įgyvendinant Jungtinį projektą bus užtikrintas ir Aplinkos projektų valdymo agentūros administruojamų nacionalinių programų tęstinumas, dvigubo finansavimo rizikos valdymas. Jungtinio projekto veikla – gaminančių vartotojų investicijos į naujų AEI naudojančių elektros energijos gamybos pajėgumų sukūrimą įsigyjant saulės elektrines arba jų dalis iš nutolusių saulės elektrinių parkų. Atsižvelgiant į aukščiau įvardytus Jungtinio projekto tikslus, veiklas ir planuojamus rezultatus, JP ir JP projektai neturės neigiamo poveikio horizontaliesiems principams: · Klimato kaitos švelninimas ir Prisitaikymas prie klimato kaitos – investicijomis bus skatinamas gaminančių vartotojų skaičiaus didinimas, investuojant į saulės elektrinių arba jų dalių įsigijimą iš nutolusių saulės elektrinių parkų namų ūkių elektros energijos poreikiams tenkinti. JP veiklos prisidės prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo (žmonėms, gamtai ar turtui), todėl laikoma, kad tokiu būdų bus prisidedama prie horizontaliųjų principų įgyvendinimo; · Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga – planuojamos įgyvendinti JP veiklos neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jų poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad veiklos atitinka Tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslą; · Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą – fotovoltinės plokštės, kurios naudojamos saulės elektrinių parkuose, laikomos buitine elektros ir elektronine įranga. Be to, jungtinių projektų projektų pareiškėjai ne įsigys ir įsirengs saulės elektrines savo namų ūkiuose, o įsigys saulės elektrinių įrengtąją galią iš nutolusių saulės elektrinių parkų. Atliekų prevenciją užtikrins bendrieji atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, atsižvelgiant į aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos ir ekonominius aspektus. Todėl šios veiklos atitinka žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, tikslą; · Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė – planuojamos įgyvendinti JP veiklos neturės jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jų poveikis bus nereikšmingas, t. y. nedarys tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą. Todėl laikoma, kad veiklos atitinka oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės tikslą; · Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas – JP projekto vykdytojas nevykdys saulės elektrinės statybos, o įsigys saulės elektrinę arba jos dalį iš nutolusio saulės elektrinių parko. Todėl laikoma, kad planuojamos įgyvendinti JP veiklos neturės jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui.