Pagrindinė problema, kurią siekiama spręsti jungtiniu projektu (toliau – JP) – maži atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumai, didelis importuojamos elektros energijos suvartojimo kiekis, aukšta atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių technologijų kaina. Elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su Lietuvos bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, sudaro 18,79 proc. (2019 m.). Per laikotarpį iki 2030 m., kurį apima pažangos priemonė „Didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį, užtikrinant atsinaujinančių išteklių integraciją į elektros tinklus“, numatyta siekti 50 proc. Elektros energijos gamybos apimčių iš atsinaujinančių energijos išteklių didinimas yra svarbus šalies indėlis siekiant Europos tikslo tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu iki 2050 metų. Viena pagrindinių ir prioritetinių problemos priežasčių yra mažas gyventojų aktyvumas elektros energijos rinkoje. 2021 m. liepos mėnesio pradžios duomenimis, elektros energiją gaminančių vartotojų skaičius sudarė 11 410 vnt., o per laikotarpį iki 2030 m., numatyta siekti 500 000 vnt. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra tiesiogiai susijusi su gaminančių vartotojų skaičiaus augimu. Svarbu išskirti ir dideles investicijas į atsinaujinančių išteklių energiją gaminančius įrenginius, kuriems įsigyti gyventojai privalo skirti vis didesnę pajamų dalį. Lietuvoje per 2022 m. vidutinė saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo kaina išaugo apie 18 proc., o įrangos kaina apie 23 proc. Šio JP įgyvendinimas užtikrins, kad būtų siekiama užsibrėžtų pažangos plano strateginių tikslų. Planuojama, kad iki 2026 m. pabaigos Sostinės regiono namų ūkiuose papildomai bus įrengta mažiausiai 18,88 MW mažos iki 10 kW galios energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių, skirtų elektros energijos gamybai namų ūkių reikmėms, taip sumažinant mažiausiai 7926,6 tonų CO2 ekvivalentu per metus. Taip pat planuojama, kad iki 2026 m. pabaigos Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono namų ūkiuose papildomai bus įrengta mažiausiai 44,05 MW mažos iki 10 kW galios energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių, skirtų elektros energijos gamybai namų ūkių reikmėms, taip sumažinant mažiausiai 18,5 tūkst. tonų CO2 ekvivalentu per metus. Elektros gamybos iš taršaus kuro sumažėjimas ten, kur ji yra gaminama, sąlygos geresnę gyventojų sveikatą. Gavus Europos Sąjungos fondų paramą ir įgyvendinus JP, bus užtikrintas jo tęstinumas, prisidėta prie Europos Sąjungos ir nacionalinių strateginių dokumentų bei kitų teisės aktų nuostatų įgyvendinimo, Energetikos ministerijos ir jungtinio projekto vykdytojo veiklos tikslų bei užtikrinta ilgalaikė JP nauda. Taip bus didinama atsinaujinančių energijos išteklių dalis, užtikrinant atsinaujinančių išteklių integraciją į elektros tinklus. Papildomai 18,88 MW Sostinės regione ir 44,05 MW Vidurio ir vakarų Lietuvos regione padidinus atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumus, padidės vietinės elektros energijos gamyba ir sistemos patikimumas, vartotojai energiją gamins savarankiškai ir efektyviai (sumažės elektros energijos gamybos nuostoliai), neteršdami aplinkos. JP lėšomis numatoma kompensuoti dalį namų ūkių išlaidų, patirtų įsirengiant saulės šviesos elektrinę savo elektros energijos poreikiams tenkinti. Socialinė-ekonominė nauda, kurios tikimasi įgyvendinus JP: elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių naudos mažiausiai 1888 Sostinės regiono ūkių (viso apie 18,88 MW instaliuotos galios) ir 4405 Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono namų ūkių (viso apie 44,05 MW instaliuotos galios), kas leistų kasmet po JP pabaigos ženkliai padidinti elektros energiją gaminančių vartotojų skaičių. Įgyvendinant JP, bus užtikrintas ir projekto vykdytojo administruojamų nacionalinių programų tęstinumas, dvigubo finansavimo rizikos valdymas. JP veikla - mažų iki 10 kW galios atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių technologijų, skirtų elektros energijos gamybai namų ūkių reikmėms, įrengimas: 1) elektros energijos vartojimo vietoje; 2) geografiškai nutolAukščiau įvardytai problemai spręsti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės “Naujos kartos Lietuva” plane numatyta reforma „Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos“ (toliau – Reforma), kurios tikslas - skatinanti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą, perdavimą ir vartojimą naudojant ekonomiškai efektyviausias technologijas, atitinka Jungtinio projekto tikslą, t.y. padidinti vietinės elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių gamybos pajėgumus ir naudojimą. Planuojama, kad iki 2026 m. pabaigos Sostinės regiono namų ūkiuose papildomai bus įrengta mažiausiai 18,88 MW mažos iki 10 kW galios energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių, skirtų elektros energijos gamybai namų ūkių reikmėms, taip sumažinant mažiausiai 7926,6 tonų CO2 kvivalentu per metus. Taip pat planuojama, kad iki 2026 m. pabaigos Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono namų ūkiuose papildomai bus įrengta mažiausiai 44,05 MW mažos iki 10 kW galios energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių, skirtų elektros energijos gamybai namų ūkių reikmėms, taip sumažinant mažiausiai 18,5 tūkst. tonų CO2 ekvivalentu per metus. Elektros gamybos iš taršaus kuro sumažėjimas ten, kur ji yra gaminama, sąlygos geresnę gyventojų sveikatą. Gavus Europos Sąjungos fondų paramą ir įgyvendinus Jungtinį projektą, bus užtikrintas jo tęstinumas, prisidėta prie Europos Sąjungos ir nacionalinių strateginių dokumentų bei kitų teisės aktų nuostatų įgyvendinimo, Energetikos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros veiklos tikslų bei užtikrinta ilgalaikė Jungtinio projekto nauda. Taip bus didinama atsinaujinančių energijos išteklių dalis, užtikrinant atsinaujinančių išteklių integraciją į elektros tinklus. Papildomai 18,88 MW Sostinės regione ir 44,05 MW Vidurio ir vakarų Lietuvos regione padidinus atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumus, padidės vietinės elektros energijos gamyba ir sistemos patikimumas, vartotojai energiją gamins savarankiškai ir efektyviai (sumažės elektros energijos gamybos nuostoliai), neteršdami aplinkos. Jungtinio projekto lėšomis numatoma kompensuoti dalį namų ūkių išlaidų, patirtų įsirengiant saulės šviesos elektrinę savo elektros energijos poreikiams tenkinti. Socialinė-ekonominė nauda, kurios tikimasi įgyvendinus Jungtinį projektą: elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių naudos mažiausiai 1888 Sostinės regiono ūkių (viso apie 18,88 MW instaliuotos galios) ir 4405 Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono namų ūkių (viso apie 44,05 MW instaliuotos galios), kas leistų kasmet po Jungtinio projekto pabaigos ženkliai padidinti elektros energiją gaminančių vartotojų skaičių. Įgyvendinant Jungtinį projektą bus užtikrintas ir Aplinkos projektų valdymo agentūros administruojamų nacionalinių programų tęstinumas, dvigubo finansavimo rizikos valdymas. Jungtinio projekto veikla - mažų iki 10 kW galios atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių technologijų, skirtų elektros energijos gamybai namų ūkių reikmėms, įrengimas: 1. elektros energijos vartojimo vietoje; 2) geografiškai nutolusiuose nuo elektros energijos vartojimo vietose; 3) elektros energijos vartojimo vietoje daugiabučiame pastate ar jo teritorijoje. Atsižvelgiant į aukščiau įvardytus Jungtinio projekto tikslus, veiklas ir planuojamus rezultatus, JP ir JP projektai neturės neigiamo poveikio horizontaliesiems principams: - Klimato kaitos švelninimas ir Prisitaikymas prie klimato kaitos – investicijomis bus skatinamas gaminančių vartotojų skaičiaus didinimas, investuojant į mažos galios saulės elektrinių įrengimą namų ūkių elektros energijos poreikiams tenkinti. JP veiklos prisidės prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo (žmonėms, gamtai ar turtui), todėl laikoma, kad tokiu būdų bus prisidedama prie horizontaliųjų principų įgyvendinimo; - Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga – planuojamos įgyvendinti JP veiklos neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jų poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad veiklos atitinka Tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslą; - Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą – fotovoltinės plokštės, kurios naudojamos privačiuose namų ūkiuose ir kurioms nereikia specialių galios leidimų, laikomos buitine elektros ir elektronine įranga. Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 5 punkte nustatytas įpareigojimas gamintojams, pasibaigus naudingo eksploatavimo laikotarpiui, išmontuoti elektrinę arba ją panaudoti kitiems tikslams, atitinkantiems teisės aktų reikalavimus. Todėl šios veiklos atitinka žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, tikslą; - Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė – planuojamos įgyvendinti JP veiklos neturės jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jų poveikis bus nereikšmingas, t. y. nedarys tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą. Todėl laikoma, kad veiklos atitinka oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės tikslą; - Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas – JP projekto vykdytojas, teikdamas JP projekto paraišką, pateiks informaciją, ar saulės elektrinės įrengimo objektas yra saugomose teritorijose. Jeigu JP projekto pareiškėjas nurodo, kad saulės elektrinės įrengimo objektas yra saugomose teritorijose, JP vykdytojas informuos JP projekto vykdytoją apie tai, kad prieš įrengiant saulės elektrinę saugomose teritorijose, kai elektrinės įrengimo vieta yra ne ant pastato stogo ir ne sodyboje, planuojamo elektrinės įrengimo objekto vieta turi būti suderinta su už saugomos teritorijos apsaugą atsakinga direkcija. Todėl laikoma, kad planuojamos įgyvendinti JP veiklos neturės jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui.