Pagrindinė problema, kurią siekiama spręsti projektu – maži atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumai, didelis importuojamos elektros energijos suvartojimo kiekis, aukšta atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių technologijų kaina. Laikotarpyje iki 2030 m., kurį apima pažangos priemonė „Didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį, užtikrinant atsinaujinančių išteklių integraciją į elektros tinklus“, numatyta siekti 50 proc. Elektros energijos gamybos apimčių iš atsinaujinančių energijos išteklių didinimas yra svarbus šalies indėlis siekiant Europos tikslo tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu iki 2050 metų. Viena pagrindinių ir prioritetinių problemos priežasčių yra mažas gyventojų aktyvumas elektros energijos rinkoje. Siekiama, kad iki 2030 m. būtų 500 000 elektros energiją gaminančių vartotojų. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra tiesiogiai susijusi su gaminančių vartotojų skaičiaus augimu. Svarbu išskirti ir dideles investicijas į atsinaujinančių išteklių energiją gaminančius įrenginius, kuriems įsigyti gyventojai skiria didelę pajamų dalį. Šio projekto įgyvendinimas užtikrins, kad būtų siekiama užsibrėžtų pažangos plano strateginių tikslų pasiekimo. Planuojama, kad iki 2026 m. pabaigos Sostinės regiono namų ūkiuose papildomai bus įrengta 55,46 MW mažos iki 10 kW galios energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių, skirtų elektros energijos gamybai namų ūkių reikmėms, taip sumažinant 23 293,2 tonų CO2 ekvivalentu per metus. Taip pat planuojama, kad iki 2026 m. pabaigos Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono namų ūkiuose papildomai bus įrengta mažiausiai 103 MW mažos iki 10 kW galios energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių, skirtų elektros energijos gamybai namų ūkių reikmėms, taip sumažinant mažiausiai 43 260 tūkst. tonų CO2 ekvivalentu per metus. Elektros gamybos iš taršaus kuro sumažėjimas ten, kur ji yra gaminama, sąlygos geresnę gyventojų sveikatą. Gavus Europos Sąjungos fondų paramą ir įgyvendinus projektą, bus užtikrintas jo tęstinumas, prisidėta prie Europos Sąjungos ir nacionalinių strateginių dokumentų bei kitų teisės aktų nuostatų įgyvendinimo, Energetikos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros veiklos tikslų bei užtikrinta ilgalaikė projekto nauda. Taip bus didinama atsinaujinančių energijos išteklių dalis, užtikrinant atsinaujinančių išteklių integraciją į elektros tinklus. Papildomai 55,46 MW Sostinės regione ir 103 MW Vidurio ir vakarų Lietuvos regione padidinus atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumus, padidės vietinės elektros energijos gamyba ir sistemos patikimumas, vartotojai energiją gamins savarankiškai ir efektyviai (sumažės elektros energijos gamybos nuostoliai), neteršdami aplinkos. Projekto lėšomis numatoma kompensuoti dalį namų ūkių išlaidų, patirtų įsirengiant saulės šviesos elektrinę savo elektros energijos poreikiams tenkinti. Socialinė-ekonominė nauda, kurios tikimasi įgyvendinus projektą: elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių naudos mažiausiai 5 546 Sostinės regiono ūkiai (viso apie 55,46 MW instaliuotos galios) ir 10 300 Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono namų ūkių (viso apie 103 MW instaliuotos galios), kas leistų kasmet po projekto pabaigos ženkliai padidinti elektros energiją gaminančių vartotojų skaičių. Įgyvendinant projektą bus užtikrintas ir Aplinkos projektų valdymo agentūros administruojamų nacionalinių programų tęstinumas, dvigubo finansavimo rizikos valdymas. Projekto veikla - gaminančių vartotojų investicijos į naujų AEI naudojančių elektros energijos gamybos pajėgumų sukūrimą visoje Lietuvoje: 1) elektros energijos vartojimo vietoje; 2) geografiškai nutolusiuose nuo elektros energijos vartojimo vietose; 3) elektros energijos vartojimo vietoje daugiabučiame pastate ar jo teritorijoje. Atsižvelgiant į aukščiau įvardytus projekto tikslus, veiklas ir planuojamus rezultatus, projektas ir jungtinio projekto projektai neturės neigiamo poveikio horizontaliesiems principams: · Klimato kaitos švelninimas ir Prisitaikymas prie klimato kaitos – investicijomis bus skatinamas gaminančių vartotojų skaičiaus didinimas, investuojant į mažos galios saulės elektrinių įrengimą namų ūkių elektros energijos poreikiams tenkinti. Projekto veiklos prisidės prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo (žmonėms, gamtai ar turtui), todėl laikoma, kad tokiu būdų bus prisidedama prie horizontaliųjų principų įgyvendinimo; · Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga – planuojamos įgyvendinti projekto veiklos neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jų poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad veiklos atitinka Tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslą; · Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą – fotovoltinės plokštės, kurios naudojamos privačiuose namų ūkiuose ir kurioms nereikia specialių galios leidimų, laikomos buitine elektros ir elektronine įranga. Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 5 punkte nustatytas įpareigojimas gamintojams, pasibaigus naudingo eksploatavimo laikotarpiui, išmontuoti elektrinę arba ją panaudoti kitiems tikslams, atitinkantiems teisės aktų reikalavimus. Todėl šios veiklos atitinka žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, tikslą; · Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė – planuojamos įgyvendinti projekto veiklos neturės jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jų poveikis bus nereikšmingas, t. y. nedarys tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą. Todėl laikoma, kad veiklos atitinka oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės tikslą; · Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas – jungtinio projekto projekto vykdytojas, teikdamas jungtinio projekto projekto paraišką, pateiks informaciją, ar saulės elektrinės įrengimo objektas yra saugomose teritorijose. Jeigu jungtinio projekto projekto pareiškėjas nurodo, kad saulės elektrinės įrengimo objektas yra saugomose teritorijose, projekto vykdytojas informuos jungtinio projekto projekto vykdytoją apie tai, kad prieš įrengiant saulės elektrinę saugomose teritorijose, kai elektrinės įrengimo vieta yra ne ant pastato stogo ir ne sodyboje, planuojamo elektrinės įrengimo objekto vieta turi būti suderinta su už saugomos teritorijos apsaugą atsakinga direkcija. Todėl laikoma, kad planuojamos įgyvendinti projekto veiklos neturės jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui.