Pagrindinė problema, kurią siekiama spręsti Jungtiniu projektu – maži atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumai, didelis importuojamos elektros energijos suvartojimo kiekis, aukšta atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių technologijų kaina. Laikotarpyje iki 2030 m., kurį apima pažangos priemonė “Didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį, užtikrinant atsinaujinančių išteklių integraciją į elektros tinklus”, numatyta siekti 50 proc. Elektros energijos gamybos apimčių iš atsinaujinančių energijos išteklių didinimas yra svarbus šalies indėlis siekiant Europos tikslo tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu iki 2050 metų. Viena pagrindinių ir prioritetinių problemos priežasčių yra mažas gyventojų aktyvumas elektros energijos rinkoje. Lietuvoje šiuo metu jau yra daugiau kaip 124 000 vnt. elektros energiją gaminančių vartotojų, o laikotarpyje iki 2030 m., numatyta siekti 500 000 vnt. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra tiesiogiai susijusi su gaminančių vartotojų skaičiaus augimu. Svarbu išskirti ir dideles investicijas į atsinaujinančių išteklių energiją gaminančius įrenginius, kuriems įsigyti gyventojai skiria didelę pajamų dalį. Šio Jungtinio projekto įgyvendinimas užtikrins, kad būtų siekiama užsibrėžtų pažangos plano strateginių tikslų pasiekimo. Aukščiau įvardytai problemai spręsti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės “Naujos kartos Lietuva” plane numatyta reforma „Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos“ (toliau – Reforma), kurios tikslas - skatinanti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą, perdavimą ir vartojimą naudojant ekonomiškai efektyviausias technologijas, atitinka Jungtinio projekto tikslą, t.y. padidinti vietinės elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių gamybos pajėgumus ir naudojimą. Planuojama, kad iki 2026 m. II ketv. namų ūkiuose papildomai bus įrengta 210,90 MW mažos iki 10 kW galios energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių, skirtų elektros energijos gamybai namų ūkių reikmėms. Elektros gamybos iš taršaus kuro sumažėjimas ten, kur ji yra gaminama, sąlygos geresnę gyventojų sveikatą. Gavus Europos Sąjungos fondų paramą ir įgyvendinus Jungtinį projektą, bus užtikrintas jo tęstinumas, prisidėta prie Europos Sąjungos ir nacionalinių strateginių dokumentų bei kitų teisės aktų nuostatų įgyvendinimo, Energetikos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros veiklos tikslų bei užtikrinta ilgalaikė Jungtinio projekto nauda. Taip bus didinama atsinaujinančių energijos išteklių dalis, užtikrinant atsinaujinančių išteklių integraciją į elektros tinklus. Papildomai 210,90 MW padidinus atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumus, padidės vietinės elektros energijos gamyba ir sistemos patikimumas, vartotojai energiją gamins savarankiškai ir efektyviai (sumažės elektros energijos gamybos nuostoliai), neteršdami aplinkos. Jungtinio projekto lėšomis numatoma kompensuoti dalį namų ūkių išlaidų, patirtų įsirengiant saulės šviesos elektrinę savo elektros energijos poreikiams tenkinti. Socialinė-ekonominė nauda, kurios tikimasi įgyvendinus Jungtinį projektą: elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių naudos mažiausiai 13 905 namų ūkių (viso apie 210,90 MW instaliuotos galios), kas leistų kasmet po Jungtinio projekto pabaigos ženkliai padidinti elektros energiją gaminančių vartotojų skaičių. Įgyvendinant Jungtinį projektą bus užtikrintas ir Aplinkos projektų valdymo agentūros administruojamų nacionalinių programų tęstinumas, dvigubo finansavimo rizikos valdymas. Jungtinio projekto veikla – gamintojų ir gaminančių vartotojų investicijos į naujų AEI naudojančių elektros energijos gamybos pajėgumų sukūrimą visoje Lietuvoje: 1. saulės elektrinių įrengimas elektros energijos vartojimo vietoje; 2) geografiškai nutolusiuose nuo elektros energijos vartojimo vietose; 3) elektros energijos vartojimo vietoje daugiabučiame pastate ar jo teritorijoje. Atsižvelgiant į aukščiau įvardytus Jungtinio projekto tikslus, veiklas ir planuojamus rezultatus, JP ir JP projektai neturės neigiamo poveikio horizontaliesiems principams: · Klimato kaitos švelninimas ir Prisitaikymas prie klimato kaitos – reformos „Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos“ veikla 100 procentų prisideda prie klimato švelninimo tikslo ir neturės neigiamos įtakos prisitaikymui prie klimato kaitos, nedidins poveikio klimatui, žmonėms, gamtai ar turtui. Investicijomis bus skatinamas gaminančių vartotojų skaičiaus didinimas, investuojant į mažos galios saulės elektrinių įrengimą namų ūkių elektros energijos poreikiams tenkinti ir mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, didinant atsinaujinančių išteklių naudojimą. Todėl laikoma, kad tokiu būdų bus prisidedama prie horizontaliųjų principų įgyvendinimo; · Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga – planuojamos reformos veiklos neturės tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui, nes įgyvendinant šią veiklą neplanuojama statyti jokios infrastruktūros ar elektrinių vandens telkinių apsaugos zonose arba arti vandens telkinių, kas galėtų turėti neigiamą poveikį tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimui.; · Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą – fotovoltinės plokštės, kurios naudojamos privačiuose namų ūkiuose ir kurioms nereikia specialių galios leidimų, laikomos buitine elektros ir elektronine įranga, kurios sutvarkymas yra pardavėjo atsakomybė. Atliekų prevenciją užtikrins bendrieji atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, atsižvelgiant į aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos ir ekonominius aspektus. Todėl šios veiklos atitinka žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, tikslą; · Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė – vertinama, kad investicijos atitinka taršos ir prevencijos kontrolės tikslą, nes veiklos bus įgyvendinamos vadovaujantis 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kitais nacionaliniais teisės aktais, kuriuose nustatyti reikalavimai užtikrinti taršos prevenciją ir kontrolę. Todėl laikoma, kad veiklos atitinka oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės tikslą; · Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas – JP projekto vykdytojas, teikdamas JP projekto paraišką, pateiks informaciją, ar saulės elektrinės įrengimo objektas yra saugomose teritorijose. Jeigu JP projekto pareiškėjas nurodo, kad saulės elektrinės įrengimo objektas yra saugomose teritorijose ir elektrinės įrengimo vieta yra ne ant pastato stogo ir ne sodyboje, elektrinės įrengimo objekto vieta turi būti suderinta su už saugomos teritorijos apsaugą atsakinga direkcija. Todėl laikoma, kad planuojamos įgyvendinti JP veiklos neturės jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui.