Dėl ribotos tarptautinės tinklaveikos ir neįgytos tarptautinių projektų įgyvendinimo patirties Lietuvos mokslas negali pasinaudoti tarptautiniu finansavimu MTEP veikloms vykdyti. Europos Sąjungos (toliau – ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (toliau – programa ,,Horizontas 2020) projektuose Lietuvos subjektams EK skirtos lėšos yra 45,6 % didesnės nei ES 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos (2007–2013 m.), tačiau pagal gautas lėšas MTEP iš programos „Horizontas 2020“ (95,5 mln. Eur) Lietuva užima priešpaskutinę vietą ir tarp visų 27 ES valstybių lenkia tik Maltą. Palyginimui – Estija 2014–2020 m. laikotarpiu iš programos „Horizontas 2020“ gavo 273,9 mln. Eur (arba beveik trigubai daugiau nei Lietuva). Pagal programos „Horizontas 2020“ projektų koordinatoriams skirtas lėšas Estija Lietuvą lenkia net penkiskart (atitinkamai 126,9 mln. Eur ir 22 mln. Eur), o ir dalyvių skaičiumi dvigubai mažesnė Estija gali pasigirti didesniu (Estija – 892 dalyviai, Lietuva – 611). Be to, vienas Lietuvos investuotas euras į programą „Horizontas 2020“ grįžta tik kaip 0,4 Eur, o Estijos 1 investuoto euro grąža siekia net 2,7 Eur. Esminės problemos, sąlygojusios Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 poreikį yra gebėjimų ir paskatų rengti tarptautines MTEP paraiškas trūkumas bei nepanaudotas dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose potencialas. Priežastys sąlygojančios šias problemas slypi išteklių trūkume - universiteto mokslininkai, turėdami ribotą, nepakankamai atnaujintą mokslo bazę (tame skaičiuje laboratorinės įrangos trūkumą), stokodami priemonių turi ribotas aukštesnių kompetencijų, reikalingų tarptautinio lygio projektinių MTEP veiklų (ypač didelės apimties) inicijavimui, ugdymo galimybes. Tai nulemia, kad neretai tarptautinėms MTEP programoms Lietuvos mokslininkų rengtos paraiškoms pritrūksta visai nedaug iki finansavimo gavimo. Nepakankama mokslinė infrastruktūra (įranga) ir dėl to ribotos tyrimų vykdymo galimybės, yra viena iš galimų priežasčių, nulėmusių, kad pateikta paraiška Europos horizonto programai (angl. Designing and Promoting Integrative Innovative Tools, Products and Techniques Towards an Increased Circularity of Buildings) nors ir buvo teigiamai įvertinta, bet negavo finansavimo dėl lėšų trūkumo. Šiuo, įvardintą pažangos priemonę atitinkančiu, projektu būtų prisidedama prie minėtų problemų sprendimo – būtų įsigyta ir (arba) atnaujinama reikalinga įranga, kuri leistų Vilniaus Gedimino technikos universitete plėtoti MTEPI veiklas, kurioms buvo siekiama gauti finansavimą teikiant susietojo projekto paraišką pagal kvietimą: HORIZON-CL5-2024-D4-02, paraiškos Nr.: 101234476, akronimas: CIRC-BUILD-EU, pavadinimas: Designing and Promoting Integrative Innovative Tools, Products and Techniques Towards an Increased Circularity of Buildings (pagrindimas dėl susietojo projekto PĮP 10 priedas). Perkama mokslinė įranga, skirta CO2 pėdsaką mažinančių cementinių medžiagų kietėjimo procesui tirti. Įranga leidžia vienu metu analizuoti keletą bandinių, fiksuojant jų temperatūros pokyčių, ultragarso impulso sklidimo greičio ir deformacijų kinetiką, o pažangi programinė įranga iš karto leidžia analizuoti visus gautus duomenis. Turint tokią įrangą galima greitai ir taupant resursus nustatyti įvairių antrinių žaliavų tikrąjį tankį ir poveikį cementinių medžiagų kietėjimui ir struktūrai bei parinkti ir panaudoti koreguojančius cheminius ar kitus priedus norimų savybių produktams gauti. Sukietėjusiems bandiniams tirti planuojama įsigyti įrangą bandinių poringumo analizei, kuri leis tiksliai įvertinti cementinių medžiagų mikrostruktūrą, porų pasiskirstymą, kiekį bei dydį. Šie duomenys yra itin svarbūs siekiant suprasti medžiagų kietėjimo procesus, jų ilgaamžiškumą, tankį, mechanines savybes bei atsparumą aplinkos poveikiui. Šis įrenginys suteiktų galimybę greitai ir išsamiai charakterizuoti poringos struktūros medžiagas, ir būtų itin vertingas tyrimuose, susijusiuose su medžiagų ilgaamžiškumu, jo prognozavimu bei tinkamumu taikyti tvarios statybos ir žiedinės ekonomikos principuose, ypač siekiant antrą kartą panaudoti įvairias atliekines medžiagas. Įranga tikrojo medžiagų tankio nustatymui yra reikalinga, siekiant greitai ir itin tiksliai nustatyti tikrąjį medžiagų tankį tam tikroje temperatūroje ir suprasti antrinių žaliavų pobūdį ir jų galimybes panaudoti antrą kartą. Projekto įgyvendinimas leistų gilinti žinias antrinių žaliavų panaudojime statybinėse medžiagose; leistų sustiprinti, išplėsti ir vykdyti šiuo metu labai aktualios klinkerio kiekio cemente mažinimo ir antrinių žaliavų bei įvairių nano ir kitų cheminių priedų poveikio analizės tematikos MTEPI veiklas; leistų kurti, tirti ir tobulinti įvairius cementinius produktus, skatinant pakartotinį ir efektyvų medžiagų naudojimą, mažinant atliekų kiekį, didinant produktų kokybiškos eksploatacijos laiką ir mažinant statybos sektoriaus žalingą poveikį aplinkai; tai darytų įtaką kompetencijų gilinimui bei ruošiant jaunuosius mokslininkus plėstųsi tyrimų tematikos; lygiagrečiai būtų siekiama įgyti žinių kokybiškoms naujoms paraiškoms parengti pagal Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, įskaitant Europos partnerysčių ir Europos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje (angl. European Cooperation in Science and Technology, COST) programos (dėl naujų COST veiklų inicijavimo), kvietimus. Atitinkamai ne vėliau kaip per 3 metus po projekto įgyvendinimo pabaigos, VILNIUS TECH pateiktų ne mažiau kaip vieną paraišką pasirinktinai įvardintiems kvietimams. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą (įrangos MTEP vystymui įsigijimą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi. Numatyta projekto atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui, planuojama įsigyti įranga šiuolaikiškai laboratorijai privalės atitikti (tai bus numatoma įrangos įsigijimo dokumentuose) efektyvumo, tvarumo, ilgaamžiškumo reikalavimus pagal Direktyvą 2009/125/EC ir Direktyvą 2011/65/EU.