Profesinis mokymas (PM) suprantamas kaip vienas esminių socialinio-ekonominio vystymosi faktorių. Skaitmeninis proveržis ir automatizacija nesumažino poreikio kvalifikuotai darbo jėgai, atvirkščiai, ekonomikos intelektualizacija padidino reikalavimus specialistams, o profesijų ir specialybių sąrašui nuolat kintant, kaip ir gebėjimams bei kompetencijoms, kurios būtinos sėkmingai profesinei veiklai, PM ne tik neprarado savo aktualumo, bet ir tapo švietimo prioritetu. Vystymuisi būtini žmogiškieji ištekliai, turintys tvarius gebėjimus ir žinias, kūrybingai mąstantys, gebantys pakilti į vis aukštesnį išsilavinimo ir gebėjimų lygį, atitinkantį visuomenės, ekonomikos ir darbo rinkos poreikius. Tokia specialistų pasiūla gali būti užtikrinta tik sėkmingai veikiančios PM sistemos, nes šiandienos inovacinei ekonomikai, ekspertiniu vertinimu, reikia 80 proc. kvalifikuotos darbo jėgos ir tik 20 proc. specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą. Be to, sėkmingas ir efektyvus įsiliejimas į darbo rinką leidžia išvengti didelio masto problemų socialinėje terpėje (ypač jaunimo srityje), tad visame pasaulyje PM skiriamas išskirtinis dėmesys. Todėl 2023 m. Europos Parlamento pranešime dėl PM skatinimo ir pritaikymo kaip darbuotojų sėkmės užtikrinimo priemonės ir ES ekonomikos naujojoje pramonėje 4.0 pagrindo nurodoma, kad PM svarba toliau didės, be kita ko, dėl skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos, didelei daliai ES įmonių sunku rasti reikiamų įgūdžių turinčių darbuotojų, o mokymo programų ir žmonių siekių pritaikymas prie gebėjimų ir įgūdžių, būtinų siekiant užtikrinti asmeninį ir profesinį įgalėjimą ir patenkinti darbo rinkos ir visuomenės poreikius, yra vienas iš pagrindinių iššūkių švietimo sistemoms, todėl reikia aktyviai įtraukti jaunesnius žmones į PM procesą ir plėtoti iniciatyvas, skirtas didinti dalyvavimą švietimo ir mokymosi veikloje. PM svarba suvokta ir Lietuvoje. Dar 2003 m. patvirtintose Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose, buvo nurodyta, kad PM Lietuvoje neatitinka visuomenės ir ekonomikos poreikių, o PM sistema nepakankamai lanksti, nesuderinta su kitais švietimo lygmenimis ir atvira. Kaip vienas problemų atspindžių įvardintas nepakankamas bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo integracijos lygis, neleidžiantis vykdyti lankstesnių programų. Nepaisant švietimo sektoriaus lygmens subjektų pastangų, PM patrauklumo problema Lietuvoje išlieka. 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programoje kaip viena pagrindinių problemų išskiriama PM sistemos teikiamų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitiktis, profesinio mokymo nepopuliarumas, lemiama skirtingų priežasčių, tarp kurių ir šio Projekto kontekste aktualios: - PM patrauklumas išlieka iššūkiu; - Nepakankamas PM sistemos lankstumas ir atvirumas. Nors paskutiniais metais PM populiarumas auga (2022–2023 m. m., 2023–2024 m. m. ir 2024–2025 m. m. lyginant su ankstesniais metais didėjo priimtų į PM įstaigas mokinių skaičius, atitinkamai, 10,3 proc.. 6,5 proc. ir 15,8 proc., didėjo bendras PM įstaigų mokinių skaičius, atitinkamai 0,2 proc., 3,6 proc. ir 11,2 proc., o 2023 m. ir 2024 m. parengtų PM įstaigose kvalifikuotų specialistų skaičius lyginant su praėjusiais metais didėjo pirmą kartą per paskutinius septinis metus (atitinkamai 0,9 proc. ir 9,8 proc.)), tačiau tai tik paskutinių metų padidėjimas, o vertinant ilguoju laikotarpiu PM populiarumas yra žymia dalimi sumažėjęs (PM įstaigų mokinių skaičius per 10 m. sumažėjo 33,6 proc., o priimamų į PM įstaigas mokinių skaičius – 27,4 proc.). STRATA 2022 m. Švietimo ir įgūdžių iššūkių sprendimo galimybių studijoje, pažymima, kad Lietuvoje susidomėjimas PM yra vertinamas kaip silpnas: 2021 m. Lietuvoje PM įstaigose mokėsi apie ketvirtadalį (25,1 proc.) vidurinio išsilavinimo siekiančių mokinių, o ES vidurkis siekė 47,8 proc.. STRATA 2021 m. Profesinio mokymo Lietuvoje apžvalgoje teigiama, kad PM patrauklumas išlieka gana žemas, o viena iš priežasčių yra ta kad jis suteikia mažai galimybių siekti aukštesnio kompetencijų lygmens, iš kitos pusės, ŠMSM 2024 m. pranešime Kaip pasirinkimas mokytis profesinio mokymo įstaigoje susijęs su bendrojo ugdymo pasiekimais ir kitais veiksniais? teigiama, kad ribotas PM populiarumas, lankstumo ir atvirumo stoka, verčia dalį mokinių, kurie galėtų tęsti mokymąsi PM, likti bendrojo ugdymo įstaigoje, vėliau nesėkmingai tęsiant mokslus kolegijoje, arba universitete, studijos kuriame yra sąlyginai sudėtingos ir neturi tokių sąsajų su darbo rinka, kaip PM. Tą parodo ir santykinai maža dalis asmenų, vidurinį išsilavinimą įgyjančių profesinio mokymo įstaigose, apie 20 proc. punktų atsiliekantį nuo ES vidurkio. STRATA 2019 m. tyrime Universitetas, kolegija ar profesinio mokymo įstaiga? Požiūris, patrauklumas, pasirinkimas pažymėta, kad viena esminių PM patrauklumo problemų yra nepakankama programų pasiūla mokiniams, baigusiems pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį. Mokiniai, siekdami įgyti kvalifikaciją ir vidurinį išsilavinimą, PM gali rinktis tik tuo atveju, jei po 2 m. m. gimnazijoje apsispręstų nutraukti mokymąsi ir pereiti mokytis į PM įstaigą. Tokia tvarka dirbtinai atitolinama perėjimą iš švietimo sistemos į darbo pasaulį (ypač tiems, kas anksti pasirenka būsimą profesinę sritį ir galėtų anksti įsilieti į darbo rinką). Todėl nuo 2021 m. vykdomas PM programų pritaikymas mokiniams, neturintiems pagrindinio išsilavinimo, ir PM suartinimo su bendruoju ugdymu eksperimentas, kurio metu sudaryta galimybė asmenims įgyti ne tik brandos atestatą, bet ir profesinę kvalifikaciją tais pačiais metais ir iš karto įsilieti į darbo rinką. Nepaisant problemų (KPMC 2023 m. atliktos apklausos apie IV LTKS lygio PM programų pritaikymą mokiniams, baigusiems pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį rezultatai parodė, kad ne visi tokie mokiniai turi pakankamai žinių mokytis PM programose, mokymosi krūvis tokiems asmenims yra neįprastai didelis ir pan.) ši iniciatyva pasirodė esanti veiksminga ir nuo 2021 m. iki 2024 m. į I PM kursą priimtų mokinių, tais pačiais metais nustojusių mokytis bendrojo ugdymo mokyklose, bet neįgijusių pagrindinio išsilavinimo, skaičius padidėjo nuo 76 ik 607, t. y. 699 proc. (beveik 8 kartus), o jų dalis bendroje priimtų į PM I kursą struktūroje padidėjo nuo 1,3 iki 8,2 proc. Bet paklausą PM vis dar nepakankama norint tenkinti darbo rinkos poreikius. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla (VKPM) taip pat susiduria su paklausos PM problemomis. Nepaisant to, kad VKPM teikia aukštos kokybės profesinį mokymą (VKPM absolventų mokymosi tąsa įgijus kvalifikaciją beveik 2 kartus viršija apskrities ir šalies vidurkius, o mokymosi nutraukimo rodiklis yra 5,8 proc. punkto geresnis nei apskrityje ir 2,1 proc. punkto nei šalyje) įgyvendindama rinkoje paklausias profesijų modulines programas (absolventų, turinčių bedarbio statusą dalis yra 1,4 proc. punkto mažesnė nei apskrityje ir 2,7 proc. punkto nei šalyje), o pastaraisiais metais priimamų į VKPM ir besimokančių VKPM mokinių skaičiai didėja (per paskutinius 3 m. m. besimokančiųjų skaičius padidėjo 65,2 proc., o priimtų – 112,4 proc.), VKPM vis dar negeneruoja paslaugų apimties, kuri buvo fiksuota prieš 10 m. (per paskutinius 10 m. VKMP mokinių skaičius sumažėjo 6,2 proc. (nuo 465 iki 436), o priimamų mokinių skaičius – 6,3 proc. (nuo 347 iki 325)). Todėl, VKPM, atsižvelgdama į esamą situaciją ir problemas bei turėdama pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies įgyvendinimo, bendrojo ugdymo ir PM turinio integracijos patirtį, reikalingus mokymui(si) išteklius ir pasirengusius bendrojo ugdymo ir profesijos mokytojus įgyvendindama šį projektą prisijungė prie dalyvavimo Eksperimente ir siūlo mokiniams, baigusiems pagrindinio ugdymo programos pirmą dalį, mokytis pagal Kompiuterinio projektavimo operatoriaus modulinė profesinio mokymo programa ir įgyti IV lygio kvalifikaciją nuosekliai tęsiant mokymąsi ir įgyjant išsilavinimą pagal bendrojo ugdymo programas. Projektas atitinka VKPM 2023–2027 m. strateginį veiklos planą, kurio uždavinys „Plėtoti kvalifikacijų pasiūlą“ numato įgyvendinti Eksperimentinių profesinio mokymo programas (2.2.3. priemonė), ir pažangos priemonės 12-003-03-04-03 „Sukurti rinkos poreikius atliepiančią profesinio ugdymo sistemą“ tikslą, konkrečiau, tikslo aspektą, žymintį sąlygų sudarymą suartinti bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programų įgyvendinimą ir prisideda prie minėtos PM sistemos patrauklumo, atvirumo ir lankstumo problemos sprendimo, o jį įgyvendinus VKPM prisidės prie PM aprėpties plėtojimo, patrauklumo, mokinių savirealizacijos galimybių vystymo ir švietimo rezultatų atitikties ekonomikos poreikiams užtikrinimo. Planuojamų įgyvendinti projekto veiklų išlaidos nefinansuojamos pagal kitus pareiškėjo įgyvendintus ir (arba) įgyvendinamus projektus. Neįgyvendinant šio ir panašių projektų, PM populiarumas Lietuvoje išliks žemas, aprėptis mažės, kas neigiamai veiks darbo rinką ir ekonomiką. Tokiu atveju, Lietuvai būtų tikėtinas ateities scenarijus, žymintis atsilikimą nuo pažangiųjų valstybių, lemiamą darbo rinkos iškraipymo, kuriame švietimo rezultatai neatitinka ekonomikos poreikių. Projektas atitiks darnaus vystymosi principus (jis nenumato neigiamo poveikio aplinkai, mokymosi procesui keliami griežti aplinkosaugos, išteklių naudojimo reikalavimai, atvirkščiai, tikslinis PM apims kompetencijas susijusias su tvarumo ir aplinkosauginio elemento integravimą). Mokymasis bus organizuotas taip, kad būtų lengvai valdomas, suprantamas skirtingiems mokiniams, sudarytų galimybes specialiųjų poreikių asmenims naudotis Projekto rezultatais (atlikus ex ante apklausą ir įvertinus kt. informaciją, nustatyta, kad projekte dalyvaus 2 asmenys su specialiaisiais poreikiais, prie kurių bus priderintas mokymosi procesas, užtikrinant mokymosi rezultatų pasiekimą ir tvarumą). Be to, įgyvendinant Projektą ir naudojantis jo rezultatais bus užkirstas kelias bet kokiai diskriminacijai lyties, negalios ar kt. pagrindais.