Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, vykdančios tyrimus maisto mokslų, tiksliosios fermentacijos, žiedinės bioekonomikos ir augalinės kilmės produktų srityse, susiduria su ribotu modernių analitinių technologijų prieinamumu. Šis trūkumas riboja galimybes generuoti aukštos kokybės, tarptautiniu mastu pripažįstamus mokslinius duomenis ir mažina Lietuvos institucijų konkurencingumą Europos moksliniuose tinkluose. Technologinė spraga ypač ryški cheminės sudėties, maisto autentiškumo, fermentacijos produktų, teršalų ir naujų rizikų identifikavimo srityse, kur būtina aukšto jautrumo ir selektyvumo įranga, tokia kaip dujų chromatografas su masių spektrometru (GC-MS). Šiuo metu KTU Maisto institute naudojama GC-MS įranga yra fiziškai ir morališkai pasenusi (apie 20 metų eksploatacijos laikotarpis), nebepalaiko šiuolaikinių chromatografijos ir spektrometrijos metodų bei neatitinka tarptautiniuose konsorciumuose taikomų duomenų kokybės standartų. Šiuolaikiniai maisto mokslų tyrimai reikalauja ne tik aukštos raiškos instrumentinių duomenų generavimo, bet ir jų sisteminės analizės bei integracijos su kitais duomenų tipais, tokiais kaip jusliniai, technologiniai ar kontekstiniai tyrimų duomenys. Todėl pažangi instrumentinė įranga turi būti derinama su tinkama duomenų analizės infrastruktūra ir metodinėmis priemonėmis, leidžiančiomis interpretuoti GC-MS generuojamus cheminius profilius platesniame tyrimų kontekste. GC-MS metu gauti lakiųjų junginių profiliai bus sisteminami, analizuojami ir integruojami su kitais tyrimų komponentais, siekiant identifikuoti autentiškumo žymenis, vertinti fermentacijos metu susidarančius metabolitus bei kurti kilmės ir atsekamumo modelius, numatomus rengiant naujus tarptautinius mokslinių tyrimų projektus. Pagrindinės problemos priežastys: a) pasenusi GC-MS infrastruktūra, nebetinkama analizuoti šiuolaikines ir sudėtingas maisto matricas; b) neužtikrinamas aukšto tikslumo instrumentinių duomenų generavimas tarptautiniams projektams; c) nepakanka pajėgumų identifikuoti naujas maisto rizikas, klastojimo žymenis ir fermentacijos metabolitus; d) Lietuvos tyrėjai rizikuoja būti mažiau konkurencingi jungiantis į tarptautinius mokslinius tinklus; e) ribotos galimybės sistemingai integruoti ir interpretuoti skirtingų tipų tyrimų duomenis. Projekto poreikis ir nauda 1. Sustiprinta analitinės chemijos infrastruktūra. Naujasis GC-MS leis: a) atlikti tikslius lakiųjų organinių junginių, pesticidų, mikroteršalų ir kvapniųjų profilių tyrimus; b) identifikuoti autentiškumo žymenis ir klastojimo indikatorius; c) kaupti ir plėtoti mokslines cheminės sudėties duomenų bazes. 2. Išplėstos galimybės augalinės kilmės produktų tyrimuose. Įrenginiu bus atliekama: – augalinės kilmės produktų (uogų, vaisių, medaus, žolelių, fermentuotų produktų) autentiškumo analizė; – tiksliosios fermentacijos metu susidarančių metabolitų analizė. 3. Duomenų integravimas. GC-MS duomenys bus integruojami: a) su vartotojų jusliniais vertinimais; b) su TEK ir kitais kokybiniais duomenimis; c) kuriant išsamius tvarios maisto sistemos modelius. 4. Lietuvos mokslo konkurencingumo stiprinimas. Įranga bus naudojama rengiant paraiškas pagal tarptautines mokslinių tyrimų programas ir iniciatyvas, įskaitant „Horizon Europe“, WIDERA, EFSA veiklas, „Food Systems Partnerships“ ir „Baltic Sea Research Programme“. Projektas yra tiesiogiai susietas su Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ paraiška BOSS (Bio- and Organic Sustainable Solutions for Rural Areas’ RDI Based Innovation), kuri Europos Komisijos ekspertinio vertinimo metu pasiekė finansavimo ribą („passed the threshold“), tačiau nebuvo finansuota dėl riboto kvietimo biudžeto. Šiuo PĮP teikiamas projektas užtikrina būtinos mokslinių tyrimų infrastruktūros atnaujinimą, reikalingą tęsti BOSS paraiškoje numatytas veiklas ir rengti naujas paraiškas pagal „Horizon Europe“ ir WIDERA kvietimus.