Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra yra neatsiejama gyvenamosios aplinkos dalis, leidžianti užtikrinti sveiką ir gerą gyvenimo kokybę. Netinkamai surenkamos ir valomos nuotekos gali labai pakenkti vandens kokybei. Poveikis gali būti įvairus ir keliantis pavojų ištisoms ekosistemoms ir žmogui. Užterštas mikroorganizmais ar cheminėmis medžiagomis vanduo gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl vis daugiau Lietuvos ir Akmenės rajono gyventojų įvertina centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo bei tvarkymo privalumus, o aplinkos išsaugojimo ir tvarumo idėjos šiandien yra kaip niekad aktualios. Prieš išleidžiant į gamtinę aplinką gyventojų buitinės nuotekos turi būti surinktos ir tvarkomos reikalavimus atitinkančiose nuotekų tvarkymo sistemose. Paslaugos teikėjai turi siekti, kad jų turimos išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai mažinančios priemonės būtų naudojamos aplinkai palankiausiu būdu, privalo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemas, jas nuolat atnaujinti, kad gyventojai gautų kokybiškas ir teisės aktų reikalavimus atitinkančias nuotekų tvarkymo paslaugas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme numatyta, kad viešojo vandens tiekimo teritorijose savivaldybės privalo užtikrinti viešąjį vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos yra griežtai reglamentuotos teisės aktais, todėl pasiūla yra labai ribota. Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-183(E) UAB "Akmenės vandenys" priskirtos viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo funkcijos visoje Akmenės rajono teritorijoje. Viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos gyventojams yra teikiamos nepertraukiamai. Bendrovė eksploatuoja 196,766 km vandentiekio tinklų, 197,885 km nuotekų tinklų, 33 vandenvietes, 66 siurblines, tačiau esama infrastruktūra neapima visos Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane numatytos viešojo vandens tiekimo teritorijos, todėl centralizuotų vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir vandens gerinimo paslaugų prieinamumo poreikis ir prievolė nėra pilnai patenkinti. Neturintys galimybės prisijungti prie centralizuoto geriamojo vandens tiekimo yra įsirengę vandens gręžinius arba šachtinius šulinius, kurių vanduo dažnais atvejais yra nesaugus vartoti, kadangi neatitinka higienos normos reikalavimų (HN 24:2003), yra užterštas nitritų, nitratų ar bakterijų. Kairiškių gyventojams tiekiamas vanduo neatitinka higienos normų reikalavimų (viršijamas geležies kiekis). Gyventojai, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų tinklų, nuotekų šalinimą sprendžia savarankiškai, t. y. naudojasi vietinėmis nuotekų tvarkymo sistemomis, įsirengia nuotekų kaupimo – išgriebimo talpas arba tvarko kitais būdais. Naudojantis šiomis sistemomis teršiama aplinka, nes dažnais atvejais talpos yra nesandarios, sistemos veikia netinkamai, neefektyviai. Didžioji dalis prie centralizuotos sistemos neprisijungusių gyventojų nuotekų į paviršinius vandens telkinius išleidžiamos dalinai apvalytos arba nevalytos, taip darydamos neigiamą poveikį paviršinių vandens telkinių būklei. Vandens telkinių būklei gerinti būtina investuoti į centralizuotos nuotekų sistemos surinkimo ir tvarkymo plėtrą, tuo pačiu užtikrinant vartotojams teikiamų paslaugų atitiktį sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimams, aprūpinti, kuo daugiau gyventojų ir kitų galimų vartotojų optimaliomis kainomis viešai tiekiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis. Reikiamos centralizuotos infrastruktūros nebuvimas ir paslaugų neprieinamumas riboja vartotojų galimybes, todėl yra būtinos papildomos investicijos į svarbiausias problemines sritis. Įvertinus esamą situaciją ir šiuo metu galiojančius teisės aktus, gerą inžinerinę praktiką bei siekiant sumažinti aplinkos taršą bei neigiamą poveikį žmonių sveikatai, reikėtų pakloti naujus vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklus ir pastatyti vandens gerinimo įrenginius, ten kur šiuo metu jų nėra, o poreikis yra didžiausias. Didžiausias vandentvarkos objektų plėtros poreikis yra Kruopių, Sablauskių ir Kairiškių gyvenvietėse, kurie atitinka Akmenės rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane numatytas priemones. Apibendrintai projektu sprendžiamą problemą būtų galima apibrėžti taip - nepakankamas viešai teikiamų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas ir kokybė Akmenės raj. savivaldybėje. Įgyvendinus projekte numatytus vandens tiekimo ir gerinimo bei nuotekų surinkimo infrastruktūros plėtros darbus bus geresnės būklės gyvenamoji aplinka, paviršiniai ir gruntiniai vandens ištekliai, nuotekų tvarkymą ir tvarkymą vykdys licencijuota tvarkymo įmonė pagal teisės aktų reikalavimus, išsprendžiama kvapų, papildomų išlaidų išgriebimo duobių išsiurbimui ir (ar) vietinių nuotekų valymo įrenginių priežiūrai bei būtinų reinvesticijų problema, didėja gyvenamosios vietovės patrauklumas investicijoms ir nuolatiniam gyvenimui. Projekto geografinė teritorija yra urbanizuota ir gana tankiai apgyvendinta sanitariniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriais, todėl investicijos į vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sistemos plėtrą Akmenės rajone yra geriausias būdas pagerinti teikiamų viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą, tuo užtikrinant ir gyventojų sveikatos bei aplinkos apsaugą. Projekto tiesioginį poveikį dėl viešai teikiamų nuotekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų kokybės labiausiai pajus Akmenės rajono savivaldybės Kruopių, Sablauskių ir Kairiškių gyventojai. Tikimasi, kad gyventojai pajus ir netiesioginį projekto poveikį – išaugs jų pasitikėjimas rajone viešai teikiamomis paslaugomis, pagerės gyvenamosios aplinkos kokybė, taip pat išaugs gyventojų, vietos bendruomenių pasitikėjimas ir pasitenkinimas vietos valdžios institucijomis. Projekto rezultatas – nutiesti 1,130 km naujų vandentiekio tinklų, 3,562 km naujų nuotekų tinklų bei 1 vnt. vandens gerinimo įrenginių užtikrins sąlygas viešai teikiamų vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo paslaugų prieinamumo ir kokybės didinimui. Investicijų projektas „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų plėtra Akmenės rajono savivaldybėje“ prisidės prie Šiaulių regiono plėtros problemos “2. Nepakankamai tvari regiono aplinka“ giluminės priežasties “2.3 Per mažas geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas” sprendimo ir Šiaulių regiono plėtros plano pažangos priemonės „Vandentvarkos paslaugų prieinamumo didinimas“ (kodas LT026-02-02-04) uždavinio 2.2. „Didinti rūšiuojamų atliekų apimtis ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą“ įgyvendinimo, taip pat prie ES Bendrosios vandens direktyvos tikslų įgyvendinimo ir aplinkos teršimo nevalytomis nuotekomis mažinimo. Ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu centralizuotas vandens tiekimas bei nuotekų tvarkymas yra geriausias būdas išspręsti gyventojų sanitarines problemas, saugoti gamtą nuo užteršimo, mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus tarp Europos Sąjungos piliečių. Projektas atitinka ir neprieštarauja horizontaliesiems principams: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių, nediskriminavimo (veiklose galės dalyvauti nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (universalus dizainas, atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas) užtikrinimą ir dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeistos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatos ir projektas neprieštaraus Chartijos nuostatoms pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01) (III priedas).