Psichikos sveikata yra ilgalaikis ir reikšmingas iššūkis Lietuvos sveikatos sistemai. Remiantis Higienos instituto 2021 m. išankstiniais duomenimis, 326 tūkst. asmenų arba vienas iš devynių Lietuvos gyventojų turi diagnozuotą psichikos ir elgesio sutrikimą ir tikėtina, kad dar daugiau turi nediagnozuotų sutrikimų ar susiduria su reikšmingais psichikos sveikatos sunkumais. EBPO (angl. OECD) teigimu, bent kartą per gyvenimą psichikos sveikatos sutrikimų patiria pusė visų asmenų, Lietuvoje jie lemia iš viso 11,7 proc. bendros visų sveikatos sutrikimų naštos pagal neįgalumo pakoreguotus gyvenimo metus. Vidutinei gyventojų tikėtinai gyvenimo trukmei įtakos turi ir sveikatos priežiūros sistema – jos veiksmingumas, prieinamumas. Lietuvoje dominuoja aktyviojo gydymo stacionaro paslaugos, kurios sudaro 50 proc. visų specializuotų paslaugų, bei kurioms skiriama 59 proc. visų psichikos sveikatos priežiūros paslaugoms (toliau – PSPP) skirtų lėšų (46 mln. iš 84,9 mln. eurų), ir ypatingai trūksta bendruomeninių ir specializuotų ambulatorinių paslaugų. Be to, Lietuva pasižymi aukštu medikamentinio gydymo paplitimu ir nepakankamu psichoterapinių bei psichosocialinių paslaugų prieinamumu psichikos sveikatos priežiūroje, taip pat menku priežiūros tęstinumu ir integruotų paslaugų teikimu. Tyrimai rodo, kad taikant atvejo vadybą trumpėja stacionarinių paslaugų trukmė, ilgėja remisija, labiau įsitraukiama į bendruomenėse teikiamą pagalbą, didėja pacientų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis ir gerėja bendra gyvenimo kokybė. Atvejo vadybos metodo taikymas užtikrina visapusišką pagalbą – individualios asmens situacijos vertinimą, pagalbos planavimą ir koordinavimą siekiant sklandaus ir efektyvaus būtinų paslaugų tarp skirtingų sektorių ir/ar institucijų integravimo. Lietuvoje atvejo vadybos stoka, teikiant pirminio lygio PSPP, sąlygoja tokias aukščiau įvardintos problemos priežastis kaip: 1. Neefektyvi pirminės sveikatos priežiūra – ribota visuomenės sveikatos ir pirminės sveikatos priežiūros integracija bei ankstyvąją diagnostika (profilaktika); sveikatos sistemos nepajėgumas lanksčiai reaguoti į grėsmes ir besikeičiančias demografines tendencijas, t.y. per menka ambulatorinių paslaugų plėtra augantiems gyventojų poreikiams patenkinti: nepakankamai veiksmingas pagalbos organizavimas ir specializuotų paslaugų teikimas savižudybės grėsmę patiriantiems bei priklausomybės ligomis sergantiems asmenims. 2. Neišplėtotos bendruomeninės ir nemedikamentinio gydymo paslaugos psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims. Šiuo metu Lietuvoje išlieka paslaugų (krizės valdymo, savitarpio pagalbos, psichikos sveikatos paslaugų vartotojų tarpusavio paramos, įtraukimo į bendruomenę, atkryčio prevencijos, psichosocialinės atvejo vadybos, palydimosios pagalbos po hospitalizavimo) trūkumas, neišplėtota bendruomeninių PSPP sistema, neišnaudojamas nevyriausybinių organizacijų potencialas, pastebima didelė psichikos sveikatos priežiūros institucionalizacija. 3. Ribota inovacijų plėtra – lėta personalizuotos medicinos plėtra. Sunkiomis ir lėtinėmis psichikos ligomis sergantiems žmonėms reikalingi personalizuotos medicinos sprendimai, pavyzdžiui, individualus jų poreikius atitinkantis psichikos sveikatos priežiūros planas, atvejo vadyba, skaitmeninių sprendimų pasitelkimas užtikrinant veiksmingesnę priežiūrą. 4. Sveikatos priežiūra per mažai orientuota į pacientus. Nepakankamai išplėtotas paciento kelio koordinavimas ir atsakomybių pasiskirstymas tarp skirtingų sveikatos priežiūros grandžių – dideli pacientų srautai gydymo įstaigose, sunkumai patekti pas gydytojus specialistus, registracijos dėl įvairių konsultacijų nesklandumai ir kitos problemos smarkiai apsunkina galimybę pacientui gauti tikslingą pagalbą laiku. Kitas taip pat ne mažiau reikšmingas aspektas – tai paciento individualūs veiksniai: jo psichologinės reakcijos (nerimas, baimė, išgąstis, pasimetimas „sistemoje“), gyvenamoji vieta, ekonominė padėtis – visa tai gali dar labiau pristabdyti ar apsunkinti būtinus procesus. Paciento kelio koordinavimo problemos taip pat yra aktualios ir po pacientų hospitalizacijos, kai turi būti užtikrintos psichikos sveikatos centro specialistų komandos paslaugos, siekiant išvengi pakartotinio hospitalizavimo ar užtikrinant kuo spartesnį paciento sveikimą ir geresnę gyvenimo kokybę. Nepakankama pacientams atstovaujančių organizacijų organizacinė branda ir įsitraukimas į paslaugų kokybės gerinimo veiklas – visuomenė ir patys asmenys nepripažįsta psichikos ir elgesio sutrikimų patirties vertės ir nedalyvauja veikloje, kuri galėtų padėti į panašias situacijas pakliuvusiems asmenims. Taip pat nėra įrankių, kurie operatyviai užtikrintų pacientų grįžtamąjį ryšį. Poreikis ir pasekmės: pirminės ambulatorinės PSPP teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas (toliau – komanda). Tačiau, kaip rodo pirminio sveikatos centro veiklos laiko analizė, visi komandos nariai yra labai užimti, ir laiko skirti atvejo vadybos klausimams beveik nelieka, todėl yra labai svarbu papildyti komandą nauju nariu, kuris užsiimtų paciento atvejo vadybos klausimais, t. y. periodiškai susisiektų su sunkių ir labai sunkių psichikos sveikatos sutrikimų turinčiu pacientu ir pasidomėtų, ar tinkamai vartojami vaistai, ar nepablogėjusi jo psichikos sveikata, esant poreikiui nuvyktų į namus, informuotų gydytoją apie pablogėjusią paciento psichikos sveikatą, organizuotų konsultaciją ir pan. Problemos sprendimo būdai: planuojama išbandyti ir diegti integruotas PSPP ir modelius: atvejo vadyba psichikos sveikatos centruose, klinikinių / paciento kelių rengimas ir diegimas praktikoje, ankstyvojo psichikos ir elgesio sutrikimų atpažinimo ir nukreipimo modelis, į asmens atsigavimą (atsistatymą) orientuotų paslaugų diegimas, žmogaus teisių principų vertinimas ir metodinė pagalba įstaigoms, kompleksinių bendruomeninių paslaugų diegimas pacientams ir jų šeimos nariams, psichologinio vertinimo instrumentų pritaikymas naudojimui Lietuvoje. Bus atliekamos analizės, rengiamos metodikos ir metodiniai dokumentai, vykdoma komunikacija, finansuojamas pilotinių paslaugų teikimas. Rezultatai: įgyvendinus projektą bus parengtas ir į praktiką įdiegtas bandomasis psichikos sveikatos priežiūros atvejo vadybos vieningas modelis, užtikrinantis, kad psichikos sveikatos centre, prisirašiusiems pacientams, sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos kokybiškos ir savalaikės, sustiprinant grįžtamąjį ryšį tarp Psichikos sveikatos centre (toliaus – PSC), paciento (įskaitant jo pasitenkinimą apie suteiktas ASPP vertinimo įrankį pasirinktoje PSC naudojant informacines technologijas) ir jo artimosios aplinkos. Tikimasi, kad siekiamas pokytis – nauda atsispindės per sumažėjusį savižudybių skaičių. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 63 proc. iš nusižudžiusiųjų asmenų Lietuvoje turėjo psichikos ir elgesio sutrikimų (skirtingų užsienio šalių tyrimų duomenimis, tokių sutrikimų turėjo 75-98 proc. nusižudžiusiųjų asmenų, ir tai yra svarbus savižudybės rizikos veiksnys). Planuojama, kad dėl geresnio PSPP prieinamumo, integralumo ir tęstinumo užtikrinimo, kasmet nusižudys 10 proc. mažiau asmenų, kurie patyrė savižudybės riziką turėdami psichikos ir elgesio sutrikimų, t. y. kasmet 36 asmenimis mažiau (2021 m. nusižudė 565 asmenys), arba 2025-2030 m. laikotarpiu 216 asmenų mažiau. Projektas neturės neigiamo poveikio lygių galimybių ir nediskriminavimo HP, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimą, bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, laikomasi atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi reikalavimų. Horizontaliųjų principų įgyvendinimas: planuojant paslaugų plėtrą, prioritetas teikiamas ambulatorinių paslaugų plėtrai tuose regionuose, kur pagal gyventojų skaičių ir agreguotą sergamumo sunkiomis psichikos ligomis bei savižudybių skaičiaus rodiklį situacija šių paslaugų trūksta labiausiai, taip mažinant netolygumus savivaldybių lygiu, didesnę plėtrą planuojant toliau esančiose savivaldybėse. Numatoma didinti paslaugų priimtinumą ir prieinamumą įvairioms tikslinėms grupėms, pvz., dirbantiems ir besimokantiems asmenims, vaikams ir paaugliams, asmenims dėl psichikos ir elgesio sutrikimų stokojantiems gyvenimiškų įgūdžių ar motyvacijos nuosekliai ir pilnai dalyvauti gydymo procese. Paslaugų plėtra prisidės prie darnios regionų plėtros, geresnių gyvenimo sąlygų užtikrinimo visoje Lietuvoje.