Kauno regione pagal pažangos priemonę LT022-02-03-01 „Prevencinių priemonių, stiprinančių visuomenės sveikatą, psichologinę gerovę ir atsparumą, įgyvendinimas“ identifikuota problema – neužtikrinama socialinė gerovė ir tolygus užimtumas, priežastis – nepakankamas dėmesys sveikatai, stokojama sveikatos srities prevencijos priemonių, nėra išplėtoti sveikos gyvensenos įgūdžiai visose amžiaus grupėse. Kauno regiono plėtros plano pažangos priemonė, prie kurios įgyvendinimo prisideda siūlomas projektas: Prevencinių priemonių, stiprinančių visuomenės sveikatą, psichologinę gerovę ir atsparumą, įgyvendinimas (LT022-02-03-01). Problemos atsiradimo priežastis - didėjantis fizinio aktyvumo, socialinio artumo, psichologinio ir emocinio palaikymo poreikis visuomenėje. Psichikos, fizinė sveikata ir gerovė turi svarbią reikšmę asmens, šeimos, bendruomenės ir visuomenės gyvenimo kokybei bei produktyvumui, nes geros psichikos, fizinės sveikatos piliečiai gali sukurti sveiką visuomenę, kuriai būdingas didelis socialinis kapitalas ir mažas socialinės patologijos lygis. Nepakankamas fizinės, emocinės ir psichikos sveikatos gerovės nepakankamumas gali turėti įvairių neigiamų pasekmių tiek individo, tiek visuomenės lygmeniu, kurios sietinos su šiomis pasekmėmis: • Blogėjanti fizinė sveikata. Nepakankama fizinė sveikata gali sukelti įvairias fizinės sveikatos problemas, tokių kaip nutukimas, širdies ligos, diabetas, osteoporozė ir kt. Taip pat gali sumažėti bendras energijos lygis ir padidėti nuovargis. • Emocinės problemos. Nepakankama emocinė sveikata gali pasireikšti depresija, nerimu, stresu ar kita psichinėmis problemomis. Tai gali turėti neigiamą įtaką kasdieniam funkcionavimui, asmeniniams santykiams ir darbo veiklai. • Psichikos problemos. Nepakankama emocinė sveikata gali pasireikšti depresija, nerimu, stresu ar kita psichinėmis problemomis. Tai gali turėti neigiamą įtaką kasdieniam funkcionavimui. • Socialinė izoliacija. Blogėjanti fizinė, emocinė ir psichikos sveikata gali paveikti socialinius santykius ir sukelti izoliaciją. Individas gali pradėti vengti bendravimo su kitais, jaustis vienišas ir atstumtas. • Priklausomybės. Blogėjanti sveikata gali sukelti arba sustiprinti priklausomybę nuo tabako, alkoholio ar narkotikų. Šios priklausomybės gali dar labiau pakenkti fiziniam ir psichiniam sveikatai. • Blogėjanti gyvenimo kokybė. Visos šios pasekmės gali sumažinti gyvenimo kokybę ir padaryti asmeninį gyvenimą mažiau malonų ir patenkinamą, paskatinti izoliuotis nuo socialinio gyvenimo. • Ekonominiai padariniai. Blogėjanti sveikata gali turėti ekonominių pasekmių tiek individo, tiek visuomenės lygmeniu. Asmenys, kenčiantys nuo sveikatos problemų, gali patirti didesnį finansinį krūvį dėl gydymo, vaistų ir kitų susijusių išlaidų Šios problemos (-ų) atsiradimo priežastis galima įvardinti kaip šiuo metu susiformavusias pasauliniu, kontinentiniu, šalies ar savivaldybės lygiu. Šiuolaikinėje visuomenėje, atsižvelgiant į esamą socialinę, ekonominę, sveikatos (pvz. praėjusi pasaulinė pandemija), politinę ir geopolitinę situaciją (pvz. Rusijos karas su Ukraina), susiduria kone kiekvienas Lietuvos pilietis, tad su šiais iššūkiais (vienu ar net keliais iš jų) tenka susidurti daugeliui Lietuvos piliečių, ne išimtis ir Birštono gyventojai. Vis daugiau žmonių reikalinga vienokia ar kitokia pagalba. Vaikų ir jaunimo sveikata labai svarbi sritis, su kuria dirbama nuolat, tačiau naujoms iniciatyvoms įgyvendinti, reikia papildomų finansavimo šaltinių, ypač jei norima apimti kuo didesnį mokinių skaičių, taip pat įtraukiant ir tėvus, mokytojus, bei kitą mokiniams artimą aplinką. Kalbant apie priklausomybių prevenciją, labai svarbu ugdyti vaikų savivertę, kritinį mąstymą, pasitikėjimą savimi. Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimai rodo, kad žalingų įpročių paplitimas tarp vaikų ir paauglių didėja dėl dažnesnio elektroninių cigarečių naudojimo. Tačiau vaikų ir paauglių psichoaktyvių medžiagų vartojimas dažnai būna susijęs su nepakankamu pasitikėjimu savimi, žema saviverte. Todėl reikia įtraukti interaktyvius ir novatoriškus būdus spręsti visuomenei aktualią problemą – psichoaktyvių medžiagų vartojimą tarp paauglių. Taip pat į procesą įtraukti ne tik mokinius, bet ir kitus jų aplinkos žmones (tėvus, mokytojus). Taigi, svarbu skirti pakankamai dėmesio, kad būtų išvengta arba sumažinta šių neigiamų pasekmių. Tai gali būti pasiekta skatinant sveiką gyvenseną, teikiant reikiamą palaikymą ir prieigą prie sveikatos gerinimo paslaugų, taip pat skatindami sąmoningumą ir informuotumą apie sveikatos priežiūrą, sveikatos kokybės gerinimo priemones ir veiksnius, kam ir yra skirtas šis projektas. Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programoje suplanuota pažangos priemone Nr. 11- 001-02-10-03 (RE) „Gerinti kokybiškų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose“ bus prisidedama prie Lygių galimybių visiems horizontaliojo principo įgyvendinimo. Įgyvendinant projektus pagal šią pažangos priemonę, kuriais numatoma gerinti visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą, užtikrinti prevencines priemones, stiprinančias visuomenės sveikatą bei psichologinę gerovę ir atsparumą, didinti psichikos sveikatos stiprinimo ir priklausomybės ligų prevencijos paslaugų prieinamumą, nebus sudaroma apribojimų ar diskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt. Lygių galimybių principas bus visapusiškai paisomas visų projektuose dalyvaujančių asmenų atžvilgiu. Veiklos bus organizuojamos taip, kad būtų atsižvelgiama į kiekvieno asmens individualias ir kultūrines ypatybes, užtikrinant visiems lygias galimybes dalyvauti ir pasinaudoti teikiamomis paslaugomis bei pasiekti numatytus tikslus. Šiuo būdu bus siekiama skatinti įvairovę, toleranciją, užkertant kelią bet kokiai diskriminacijai ar neteisingumui. Projektai atitiks Gairių 3 dalyje „Horizontaliųjų principų laikymosi reikalavimai“ nustatytus reikalavimus. Projekto veiklos atitinka Chartiją pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedą.