Lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai gali būti neišvengiami (pvz., amžius, lytis) ir išvengiami (pvz., žalingi įpročiai, gyvensenos būdas, profesiniai veiksniai ir kita). Lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai svarbus išvengiamų rizikos veiksnių savalaikis identifikavimas ir šalinimas (ar bent jų poveikio minimizavimas). Laiku ir veiksmingai teikiant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip lėtine obstrukcine plaučių liga ar diabetu, jų hospitalizavimo paprastai galima išvengti. Nuo 2005 m. hospitalizavimo atvejų, kurių galima išvengti, dalis Lietuvoje sumažėjo, bet vis dar yra viena didžiausių iš ES šalių. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) ekspertų teigimu, apie 80–90 proc. per asmens gyvenimą patiriamų sveikatos sutrikimų (ūmių ligų diagnostika ir gydymas, lėtinių ligų ilgalaikė priežiūra, ligų profilaktika ir kt.) gali būti sprendžiami teikiant pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl šios priežasties išvengiamos hospitalizacijos rodiklį galima laikyti vienu iš svarbiausių pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę atspindinčiu rodikliu. Siekiant išvengiamų hospitalizacijų skaičiaus pokyčio ir optimizuoti sveikatos sistemos išlaidas, 80 proc. sveikatos priežiūros paslaugų, skirtų ūmių ligų diagnostikai ir gydymui, lėtinių ligų ilgalaikei priežiūrai, ligų profilaktikai ir pan., turi būti teikiama ambulatoriniame lygyje. Nacionaliniame pažangos plane numatyta iki 2030 m. sumažinti išvengiamų hospitalizacijų, tenkančių tūkstančiui gyventojų, skaičių iki 16 (2019 m. – 31,4). Siekiant šio tikslo būtina optimizuoti stacionarinių paslaugų teikimą ir toliau judėti nuo perteklinės stacionarios sveikatos priežiūros prie modelio, pagrįsto stipresne šeimos gydytojo institucija ir išplėtota ambulatorine priežiūra. Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą numatoma plėtoti šiuolaikiškus, integruotus ir į bendruomenę orientuotus savivaldybių sveikatos centrus, teikiančius bazines asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybių gyventojams. Remiantis SAM pateiktais 2020 m. duomenimis, Kupiškio rajono savivaldybėje yra 8,6 šeimos gydytojų ekv. Kupiškio r. sav. vienam šeimos gydytojų ekv. 2021 m. tenka 1 844,3 gyventojai. Šis rodiklis yra prastesnis nei Panevėžio regiono ir Lietuvos pasverti vidurkiai. Darant prielaidą, kad šeimos gydytojų ekv. nesikeis, ir atsižvelgiant į tai, kad prognozuojamas prisirašiusių gyventojų skaičiaus mažėjimas, šis rodiklis pagerės iki 1 619,1 šeimos gydytojų ekv. tenkančių gyventojų. 2021 m. savivaldybės gyventojams 66 proc. paslaugų buvo teikiama savivaldybės ribose, savo ir besiribojančioje savivaldybėje buvo suteikiama 67 proc. paslaugų, tačiau šis dydis svyravo priklausomai nuo paslaugos. Siekiant užtikrinti, kad ne mažiau kaip 80 proc. kiekvienos ambulatorinės paslaugos būtų gaunama savo arba besiribojančioje savivaldybėje, Kupiškio r. sav. gyventojams reikia užtikrinti galimybes papildomai gauti chirurgijos ir abdominalinės chirurgijos, akušerijos ir ginekologijos, ambulatorinės chirurgijos I-III grupių, ultragarsinių tyrimų, endokrinologijos, endoskopijos, neurologijos, oftalmologijos, otorinolaringologijos, rentgeno diagnostinių tyrimų, skubios medicinos pagalbos, cukrinio diabeto slaugos ir kt. paslaugas. Bendras reikalingų papildomų paslaugų kiekis – 4,7 tūkst. vnt. paslaugų. Tokiu atveju ne mažiau kaip 80 proc. paslaugų būtų gaunama savo savivaldybės ribose arba besiribojančioje savivaldybėje. Didžiausias reikalingas padidėjimas pagal paslaugas – rentgeno diagnostikos tyrimų (papildomai 1 503 vnt. paslaugų), ultragarsinių tyrimų (papildomai 916 vnt. paslaugų). Šios paslaugos turi būti teikiamos pačiame Sveikatos centre. Itin svarbus rodiklis, kuris leidžia apibūdinti analizuojamos paslaugos paklausą yra apsilankymų pas gydytojus bei odontologus skaičius. Kupiškio rajono savivaldybės gyventojų 84,84 proc. apsilankymų gydymo įstaigoje vyksta dėl ligos ir tik 15,16 proc. yra profilaktiniai apsilankymai. Vidutiniškai 2022 metais kiekvienas Kupiškio rajono gyventojas gydymo įstaigoje apsilankė daugiau nei 9 kartus, iš kurių tik 1 apsilankymas buvo profilaktiniais tikslais. 2022 metais Kupiškio r. savivaldybėje stacionarų ligonių skaičius sudarė 3740 asmenų, t.y. 231,87 ligonių 1000 gyventojų. Iš viso buvo fiksuota 416 lovadieniai, o vidutinis gulėjimo laikas sudarė 11,13 dienų. Pagrindinės problemos: 1. Neefektyvi pirminė sveikatos priežiūra, didelis lovadienių skaičius; 2. Ribotas ir netolygus specializuotos pagalbos prieinamumas; 3. Sveikatos priežiūra per mažai orientuota į pacientus. Po projekto įgyvendinimo bus pradėta teikti nauja paslauga VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centre - cukrinio diabeto slaugos paslauga. Projekto įgyvendinimo metu numatyti problemos sprendimo būdai apima turimos infrastruktūros atnaujinimą sudarant sąlygas gerinti teikiamų paslaugų kokybę bei teikti naujas paslaugas. Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiami horizontalieji principai – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems  reikalavimo užtikrinimą, bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas bei nebus pažeidžiami nustatyti reikalavimai dėl atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi.