Jonavos mieste vis labiau ryškėja socialinės atskirties problema, kurią lemia visuomenės senėjimas, mažėjantis jaunimo skaičius bei ribotos galimybės įsitraukti į bendruomeninį gyvenimą. Vyresni žmonės dažnai jaučiasi vieniši, nedalyvauja viešose veiklose, trūksta pasitikėjimo savimi, ryšių su kitais bei prasmingo užimtumo. Prie to prisideda ir aukštesnis nei šalies vidurkis skurdo rizikos lygis – 2022 m. Jonavoje jis siekė 23,4 %. Tai riboja galimybes naudotis kultūrinėmis ar neformalaus ugdymo paslaugomis, o jų nebuvimas palieka žmones socialiniame užribyje. Priežastys, lėmusios projekto įgyvendinimą, kyla iš Jonavos miesto vietos plėtros strategijoje 2023–2029 m. identifikuotų socialinių iššūkių. Strategijoje aiškiai įvardijama, kad „Jonavos rajonas pasižymi išskirtinai sparčiu visuomenės senėjimu – demografinės senatvės koeficientas padidėjo nuo 127 iki 142, t. y. 11,8 proc.“ (VPS, p. 7). Tai reiškia, kad mieste daugėja vyresnio amžiaus gyventojų, mažėja jaunimo ir darbingo amžiaus žmonių, o kartu silpnėja bendruomeniniai ryšiai, mažėja gyventojų įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą. Ši tendencija lemia socialinį pasyvumą, emocinį uždarumą ir vienišumo didėjimą. Projektas siekia spręsti šią problemą, sudarydamas sąlygas skirtingo amžiaus bendruomenės nariams susitikti, bendrauti ir mokytis vieniems iš kitų. Tokios veiklos kaip „Judėjime kartu – pasitikėjimą stiprinančios mankštos“, „Dienos stovykla – Kartu galime daugiau“ ir „Santykių dirbtuvės – Bendrystėje atrandu save“ skatins socialinį aktyvumą, tarpusavio pagalbą ir bendruomeniškumo jausmą. Per fizinį aktyvumą, pokalbius ir refleksijas vyresnio amžiaus asmenys bus įtraukiami į aktyvų, prasmingą bendravimą, taip mažinant socialinę izoliaciją ir vienišumą. Kita strategijoje pabrėžta problema – socialinė atskirtis ir didėjantis ekonominis pažeidžiamumas. Dokumente nurodoma, kad „socialinės pašalpos gavėjų skaičius padidėjo, kai tuo tarpu tiek Kauno apskrityje, tiek šalyje šis rodiklis mažėjo“ ir kad „skurdo rizikos lygis siekia 23,4 proc., viršijantis šalies (20,9 proc.)“ (VPS, p. 10). Šie duomenys rodo, kad dalis Jonavos gyventojų gyvena ribotomis sąlygomis, jaučia motyvacijos stoką ir nepasitiki savo galimybėmis. Projektas šią problemą spręs ugdydamas dalyvių socialinius ir emocinius įgūdžius, didindamas jų pasitikėjimą savimi ir motyvaciją įsitraukti į bendruomeninę veiklą. „Santykių dirbtuvės – Bendrystėje atrandu save“ padės išmokti planuoti laiką, siekti tikslų, konstruktyviai spręsti konfliktus, o „Virtuali realybė ir streso valdymas“ suteiks galimybę patirti atsipalaidavimo būdus ir mokytis emocijų reguliavimo. Tokiu būdu dalyviai stiprins psichologinį atsparumą, išmoks geriau valdyti stresą ir atkurti vidinę motyvaciją, kuri ilgainiui gali padėti jiems įsitraukti į darbo rinką ar savanoriškas veiklas, mažinant socialinės paramos priklausomybę. Dar viena strategijoje pažymėta problema – pasitikėjimo, emocinio saugumo ir bendrystės trūkumas bendruomenėje. Joje teigiama, kad „Jonavoje nusikaltimai artimoje aplinkoje, ypač prieš vaikus, yra opi problema, kurią būtina spręsti gerinant šeimų socioekonominę situaciją, teikiant psichologinę pagalbą bei vykdant įvairias prevencines veiklas“ (VPS, p. 12). Tai atskleidžia, kad bendruomenėje trūksta emocinio raštingumo, empatijos ir pasitikėjimo. Projektas šią problemą spręs per emocinį raštingumą ir kūrybines veiklas. „Emocinio intelekto mokymai – Augam tame pačiame sode“ padės dalyviams išmokti atpažinti savo emocijas, suprasti kitus, tinkamai išreikšti jausmus ir valdyti konfliktus, o „Kūryba, jungianti žmones – Drėbti iš to pačio molio“ skatins bendradarbiavimą ir pasitikėjimą per bendrą kūrybinį procesą. Tokios veiklos kuria saugią aplinką, kurioje žmonės gali atsiverti, išgirsti vieni kitus ir patirti bendrystės jausmą. Galiausiai, strategijoje pažymima, kad „Atsižvelgiant į Jonavos miesto bendruomenių teikiamus pasiūlymus, identifikuotas poreikis įgyvendinti įvairias bendruomenės inicijuojamas socialines veiklas, skatinančias socialinę įtrauktį“ (VPS, p. 12). Projektas tiesiogiai atitinka šį strateginį poreikį, nes jį inicijuoja pati bendruomenė, o visos veiklos yra orientuotos į socialinių ryšių stiprinimą ir įtraukties didinimą. Įgyvendinant projektą numatoma pasitelkti ne mažiau kaip 6 savanorius, atsižvelgiant į veiklų apimtį ir dalyvių skaičių (iki 40 dalyvių vienu metu). Savanoriai prisidės prie socialinių ryšių stiprinimo: pasitiks ir palydės dalyvius į veiklas; padės palaikyti tvarką ir jaukią aplinką; inicijuos pokalbius, siūlys veiklas, skatins įsitraukimą; padės informacijos sklaidoje ir renginių organizavime; talkins administruojant dalyvių registraciją ir apklausas. Savanorių poreikis kyla iš projekto tikslo – skatinti bendruomeniškumą, socialinį įsitraukimą ir tarpusavio pagalbą. Jų įtraukimas užtikrins projekto tvarumą ir tęstinumą po finansavimo laikotarpio, nes savanoriai taps aktyviais bendruomenės nariais. Projekto vykdytojas siekia tapti akredituota organizacija, priimančia jaunimo savanorius. Su visais planuojamais savanoriais pasirašyti ketinimų protokolai, patvirtinantys jų įsitraukimą į projekto veiklas (pridedami prie PĮP dokumentų). Projekte bus vykdomi 2 savanorių ciklai po 30 val. kiekvienas. Projektas prisidės prie 1.1.2 veiksmo „Bendruomenės inicijuojamų socialinių veiklų vykdymas, stiprinant socialinius ryšius bendruomenėje“ įgyvendinimo, nes sudarys sąlygas žmonėms iš skirtingų socialinių grupių bendrauti lygiavertiškai, kurti pasitikėjimu grįstus santykius, dalyvauti kūrybinėse, emocinės gerovės ir fizinio aktyvumo veiklose. Tokiu būdu bus stiprinamas bendruomeniškumas, empatija ir tarpusavio pagalba – vertybės, būtinos stipriai, socialiai atsakingai ir įtraukiai bendruomenei. Tikimasi šių pagrindinių rezultatų: – Projekto veiklose dalyvaus 96 Jonavos miesto gyventojai, iš jų bent 48 – socialinę atskirtį patiriantys asmenys. – Sustiprės dalyvių emocinis raštingumas, savivertė ir pasitikėjimas savimi. – Padidės socialinis aktyvumas, daugiau žmonių įsitrauks į bendruomenės veiklas ir savanorystę. – Sumažės vienišumo, socialinės izoliacijos ir emocinio uždarumo požymiai. – Sustiprės tarpusavio pasitikėjimas, bendravimo įgūdžiai ir empatija tarp bendruomenės narių. – Ilgainiui mažės socialinės atskirties ir pašalpų priklausomybės rizika. – Sukurtas veiklų tęstinumas leis užtikrinti ilgalaikį poveikį – bendruomenė taps aktyvesnė, labiau įsitraukusi ir palaikanti savo narius. – Formuosis stipri bendruomenė, kurios nariai išlavinę emocinį intelektą, geba suprasti save ir kitus, yra motyvuoti veikti, bendradarbiauti bei prisidėti prie bendrų iniciatyvų. Tai taps stipriu paskatinimu kiekvienam bendruomenės nariui imtis naujos veiklos, įsitraukti į darbo rinką ar savanorystę, taip mažinant socialinių pašalpų poreikį. Socialinės atskirties mažinimas tiesiogiai gerina visuomenės gyvenimo kokybę. Kai žmonės jaučiasi reikalingi, girdimi ir matomi, jie tampa aktyvesni, labiau įsitraukia į vietos iniciatyvas, rūpinasi savo ir kitų gerove. Sustiprėjusi bendruomenė tampa saugesnė, labiau pasitikinti, joje mažėja konfliktų, nusikalstamumo, o didėja pasitikėjimas institucijomis ir tarpusavyje. Toks socialinis kapitalas ilgainiui kuria ekonominę naudą – daugiau žmonių įsitraukia į darbo rinką, mažėja socialinių išmokų poreikis, didėja vietos gyventojų pasitenkinimas gyvenimo kokybe ir priklausymo bendruomenei jausmas. Taigi, projektas ne tik sprendžia konkrečias socialinės atskirties priežastis, bet ir kuria ilgalaikį poveikį Jonavos miesto gyvenimo kokybei – stiprina socialinius ryšius, skatina aktyvumą ir kuria tvarią, stiprią, bendruomeniškai sąmoningą visuomenę.