Asmenų, sergančių psichikos ir elgesio sutrikimais, skaičius Lietuvoje nuolat auga. Jei 2018 m. 1000 gyventojų teko 83 psichikos ligomis sergantys asmenys, tai 2023 m. jau 121,07 asmuo. Per pastaruosius penkerius metus šalyje beveik du kartus išaugo ir mirtingumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų. Tuo tarpu lovų skaičius psichiatrijos stacionaruose mažėjo. Todėl, diegiant modernias psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, siekiama didinti paslaugų prieinamumą psichikos ir elgesio sutrikimais sergantiems asmenims bei šių paslaugų įvairovę. Moksliniai tyrimai rodo, kad bendruomeninės paslaugos efektyviai papildo sveikatos priežiūros sistemą, užtikrindamos savailaikį pablogėjusios būsenos kompensavimą ir atkryčio prevenciją, efektyviau atstato socialinį funkcionavimą ir darbingumą, tuo pačiu mažina aktyvaus stacionarinio gydymo poreikį, taigi, sutaupo stacionarinio gydymo kaštus. Jos yra orientuotos į asmens atsigavimą ir resocializaciją, leidžia mažinti hospitalizavimo aprėptis ir dažnu atveju išvengti prievartinių priemonių. Siekiant, kad psichikos sveikatos priežiūros paslaugos būtų veiksmingos, sumažintų atkryčio atvejus ir būtų teikiamos gerbiant žmogaus teises, jos turi būti organizuojamos taip, kad jas gaunantys asmenys galėtų būti kuo savarankiškesni ir dalyvautų visuomenės gyvenime, gautų paslaugas kuo mažiau apribotoje aplinkoje, arti savo gyvenamosios vietos ir bendruomenės. Lietuvos strateginiuose dokumentuose (2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane, Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programoje) identifikuotos tokios problemos kaip per menka ambulatorinių paslaugų plėtra augantiems gyventojų poreikiams patenkinti, neišplėtotos bendruomeninės ir nemedikamentinio gydymo paslaugos psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims. Kartu numatyti ir uždaviniai - stiprinti gebėjimą reaguoti į kylančius iššūkius, tobulinti žmogiškųjų išteklių kompetencijas, mažinti hospitalizacijų, toliau judėti nuo stacionarios priežiūros prie modelio, pagrįsto stipresne pirmine priežiūra. Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė teikia antrinio ir tretinio lygio psichiatrines stacionarines aktyvaus gydymo ir ambulatorines konsultacines daugiaprofilines paslaugas. 2024 m. ligoninė aktyvaus stacionarinio gydymo paslaugas suteikė 6523 pacientams ir šių paslaugų poreikis nemažėja. 2024 m. stacionarinio gydymo pacientų skaičius išaugo 266 palyginti su 2023 m., nors 2023 m. buvo atsisakyta 32 stacionaro lovų. Tuo pat metu, Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė aktyviai plėtoja ambulatorines paslaugas psichikos ligomis sergantiems asmenims. Joje veikia du dienos stacionarai - Psichiatrijos suaugusiųjų dienos stacionaras ir 2024 m. atidarytas naujas Psichiatrijos ir psichoterapijos dienos stacionaras adresu Mindaugo g., 23B. Abiejuose dienos stacionaruose vienu metu gali gydytis 15 -20 pacientų. 2024 m. dienos stacionaruose buvo gydyti 224 pacientai su įvairiais psichikos sutrikimais. 2024 m. ligoninė pradėjo įgyvendinti naują projektą, kurio įgyvendinimo metu bus sukurti 4 Psichiatrijos dienos stacionaro profiliuoti sektoriai – Psichoterapijos sektorius, Pirmojo psichozės epizodo sektorius, Alzheimerio ligos ir somatopsichiatrijos sektorius bei Geriatrijos sektorius – viso 65 dienos stacionaro vietos. Planuojama, kad įgyvendinus projektą dienos stacionaro paslaugos bus suteiktos 647 asmenims. Teikiamas projektas taip pat orientuotas į naujų ambulatorinių paslaugų psichikos ligomis sergantiems asmenims plėtrą. Projekto įgyvendinimo metu numatoma suformuoti vieną pilnos apimties psichikos ir elgesio sutrikimų gydymo bendruomenėje paslaugas teikiančią komandą (toliau - GBK). GBK paslaugos tikslas – teikiant kompleksines gydymo, intensyvios psichikos sveikatos priežiūros ir psichosocialinės pagalbos paslaugas pacientams, kurių pagalbos poreikis apima bent kelias sritis - savirūpos, mokymosi ir darbo, finansų, tarpasmeninių ryšių palaikymo, psichikos būklės, fizinės sveikatos ir kt. GBK planuojama įkurti pastate, kuris šiuo metu yra naudojamas tik dalinai (Parko g. 21, LT-11205 Vilnius, unikalus daikto numeris Nr. 1093-5005-8052, bendrasis plotas 1533.78 m2). Pastatas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo sutartimi Nr. TPS1-108 (2023.05.19) perduotas VšĮ Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei. Žemės sklypas (unikalus daikto numeris 4400-3899-6699, plotas 19,7672 ha), kuriame yra pastatas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. 2011 m. balandžio 11 d. panaudos sutartimi Nr. K49/2011-7 bei 2012 m. lapkričio 7 d. susitarimu Nr. 49SUN-(14.49.58.)-50, dalis sklypo (17,7352 ha) perduota VšĮ Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei. Sutarties terminas – 26 metai. Projekto įgyvendinimo metu bus atliktas dalies šio pastato patalpų remontas ir suremontuotos patalpos (107 m2 ) bus pritaikytos GBK veiklai. Šiose patalpose bus įrengta GBK susirinkimų patalpa, individualių bei grupinių (išplėstinių) konsultacijų patalpos, patalpos pacientų asmens higienai palaikyti ir savarankiško gyvenimo įgūdžiams lavinti. Esant poreikiui, GBK naudosis Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus procedūrų kabinetu. Projekto įgyvendinimo metu taip pat bus įsigyti baldai, buitinė įranga, būtina savarankiško gyvenimo įgūdžiams lavinti, kompiuterinė ir biuro įranga bei 2 mobiliajam darbui skirti automobiliai su įranga. Numatoma, kad įgyvendinus projektą, sukurta pilnos apimties GBK turės pajėgumą suteikti paslaugas iki 200 pacientų per metus. Prognozuojama, kad paslaugos naudotojų skaičius gali būti 15 proc. mažesnis, atsižvelgiant į tai, kad paslauga yra nauja ir nėra istorinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima tiksliau prognozuoti paslaugos naudotojų skaičių. Atitinkamai, pagal pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ kvietimo „Aktyvaus gydymo bendruomenėje paslaugų diegimas“ aprašą, VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, įgyvendinusi projektą, sumažins aktyviojo gydymo stacionarinių suaugusiųjų psichiatrijos paslaugų apimtis 2760 lovadienių per metus. Nurodytas skaičius nedubliuoja dienos stacionaro paslaugų plėtros projektų mažinti stacionarinių paslaugų apimtis. Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiami horizontalieji principai – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą. Įgyvendinant projektą nebus numatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį horizontaliesiems principams, bus laikomasi pagrindinių Chartijos nuostatų bei atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas.