Švenčionių miesto ir rajono demografinė situacija rodo ilgalaikę ir gilėjančią problemą – spartų gyventojų skaičiaus mažėjimą ir visuomenės senėjimą. Remiantis oficialiais duomenimis, Švenčionių mieste nuo 1989 m. iki 2025 m. gyventojų sumažėjo nuo 6 469 iki 4 237, t. y. daugiau nei trečdaliu. Vien per 2023 m. gyventojų skaičius sumažėjo 103 asmenimis. 2024 m. mieste gyvena apie 4 292 žmones. Populiacijos struktūra taip pat kinta – daugiau nei 20 proc. sudaro 65 metų ir vyresni žmonės, iš jų apie 470 – vyresni nei 75 metų. Senėjimo indeksas – 198 senjorai 100 vaikų – atskleidžia ne tik demografinę disproporciją, bet ir augančias socialines bei paslaugų sistemos įtampas. Senyvo amžiaus žmonės dažnai susiduria su socialinės atskirties rizika dėl vienišumo, sumažėjusio mobilumo, sveikatos problemų, emocinės paramos stokos bei riboto dalyvavimo visuomenėje. Prastėjanti psichoemocinė būklė, savivertės sumažėjimas ir motyvacijos stoka prisideda prie pasyvumo, mažinančio jų įsitraukimą. Kartu pastebimas ribotas dalyvavimas kultūriniame ir skaitmeniniame gyvenime – tiek dėl fizinių, finansinių, tiek dėl įgūdžių stokos barjerų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2024 m. tyrimo duomenimis, vyresnio amžiaus žmonės yra viena iš labiausiai skaitmeniniu požiūriu atskirtų grupių: dažnai neturi priemonių, gebėjimų ar pasitikėjimo naudotis internetu, e. paslaugomis, komunikacijos įrankiais. Tai mažina jų savarankiškumą, prieigą prie informacijos, galimybes dalyvauti visuomenėje. Prie Švenčionių rajono švietimo pagalbos tarnybos veikiančio Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai pokalbių ir neformalių apklausų metu daug kartų įvardijo savo socialinės atskirties elementus: skaitmeninę atskirtį, ribotą mobilumą (po išėjimo į pensiją daugelis nė karto nebuvo teatre ar kur nors toliau išvykę dėl lėšų trūkumo ir nebuvimo su kuo vykti, dėl sudėtingų bilietų įsigijimo sąlygų, dėl nemokėjimo apsitarnauti viešbučiuose ir pan.), nuolatinį vienišumo jausmą, reguliaraus pobūdžio veiklų stoką senyvo amžiaus žmonėms. Didžiausias jų išsakytas noras – turėti galimybę dalyvauti išvykose, pažintinėse kelionėse ir bendruomeniniuose renginiuose. Šie atsakymai dar kartą patvirtina projekto aktualumą ir poreikį – užtikrinti veiklas, kurios ne tik suteikia naujų įgūdžių, bet ir realiai mažina senjorų socialinę izoliaciją. Projektu sprendžiamos problemos yra susijusios su senyvo amžiaus ir neįgalių žmonių socialinės atskirties mažinimu, jų psichoemocinės gerovės stiprinimu bei kultūrinės, skaitmeninės ir fizinės veiklos prieinamumo didinimu. Didelis dėmesys skiriamas motyvacijos skatinimui, naujų įgūdžių suteikimui ir saviraiškos galimybėms. Projekto priemonės yra nukreiptos ne tik į skaitmeninį raštingumą, bet ir į emocinę paramą, aktyvių bendruomeninių ryšių kūrimą bei fizinio mobilumo skatinimą. Socialinės įtraukties stiprinimui pasitelkiami keli vienas kitą papildantys sprendimo būdai. Vienas jų – skaitmeninio raštingumo ugdymas, kuris ne tik suteikia techninių įgūdžių, bet ir padeda atgauti savarankiškumo jausmą, mažina priklausomybę nuo kitų ir leidžia saugiai naudotis e. paslaugomis. Mokymai apima praktinius gebėjimus: e. sveikatos sistemos naudojimą, bendravimą su artimaisiais per vaizdo skambučius, informacijos paiešką, socialinių tinklų naudojimą bei saviraišką skaitmeninėje erdvėje. Taip senjorai tampa labiau įgalinti dalyvauti visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, dalintis savo istorijomis, kurti turinį ar dalyvauti bendruomenės virtualiose veiklose. Taip pat vykdomos kultūrinės ir kūrybinės veiklos, kurios mažina vienišumo jausmą, stiprina emocinę gerovę ir bendruomeninius ryšius. Kūrybinės dirbtuvės, meninė saviraiška, kultūriniai susitikimai, dalyvavimas renginiuose leidžia senjorams realizuoti save, būti matomiems ir vertinamiems. Šios veiklos dažnai derinamos su skaitmeninėmis priemonėmis – projekto dalyviai mokomi fotografuoti renginius, dalintis turiniu, kurti nedidelius virtualius albumus, rašyti prisiminimus. Kelionės ir veiklos regioniniuose parkuose yra dar vienas svarbus sprendimas, padedantis išplėsti fizinę ir socialinę senyvo amžiaus ir neįgalių žmonių erdvę. Judėjimo gamtoje iniciatyvos, pažintinės kelionės, veiklos su gamtos gidais gerina fizinę ir emocinę sveikatą. Tuo pačiu skatinamas bendravimas, susipažinimas su regiono paveldu, kultūra ir vertybėmis. Šios veiklos taip pat apjungiamos su skaitmeniniais įgūdžiais – dalyviai mokomi naudotis žemėlapiais, kelionių planavimo programėlėmis, fiksuoti patirtis ir pasidalinti jomis su kitais. Jei šios problemos nebūtų sprendžiamos, senyvo amžiaus ir neįgalių žmonių socialinė atskirtis gilėtų, emocinės sveikatos būklė blogėtų, o jų dalyvavimas visuomenėje mažėtų. Skaitmeninė atskirtis dar labiau apribotų jų savarankiškumą, mažėtų jų galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis, užsiimti saviugda ir palaikyti ryšius su aplinka. Kultūrinė izoliacija ir nepakankamas fizinis aktyvumas turėtų ilgalaikį neigiamą poveikį ne tik jų sveikatai, bet ir visos bendruomenės darnai. Projektas atitinka pažangos priemonės Nr. 01-004-08-04-01 tikslą – įgalinti gyventojus patiems spręsti savo gyvenimo kokybei aktualias problemas, įtraukiant juos į bendruomeninių veiklų planavimą ir įgyvendinimą. Per skaitmeninių, kultūrinių ir gamtinių veiklų sinergiją siekiama ilgalaikio poveikio – sustiprėjusios savivertės, emocinio saugumo, savarankiškumo ir dalyvavimo bendruomenės gyvenime. Projektu taip pat įgyvendinami Horizontalieji principai. Darnaus vystymosi principas įgyvendinamas skatinant sveiką gyvenseną, aktyvų judumą, sąmoningą technologijų naudojimą. Nediskriminavimo ir lygių galimybių principai realizuojami užtikrinant visų veiklų prieinamumą, informacijos pritaikymą žmonėms su skirtingais poreikiais. Inovatyvumo principas atsiskleidžia per skaitmeninę integraciją į kultūrinę bei bendruomeninę veiklą, taip pat per tarpdalykinį požiūrį į senjorų įgalinimą. Įgyvendinamos JT neįgaliųjų teisių konvencijos ir ES pagrindinių teisių chartijos nuostatos, užtikrinant dalyvavimą, orumą ir savarankiškumą. Projektas atliepia pažangos priemonės Nr. 01-004-08-04-01, kvietimo Nr. 11-556-K tikslus, prisidėdamas prie vietos bendruomenių sutelktumo didinimo bei senyvo amžiaus asmenų socialinės įtraukties stiprinimo. Atsižvelgiant į horizontaliuosius principus (HP), projektas įgyvendinamas laikantis darnaus vystymosi principų, užtikrinant, kad jokiais veiksmais nebūtų daroma reikšminga žala aplinkai. Veiklos bus vykdomos pasitelkiant vietos išteklius, tausojant gamtinius resursus, veiklos neapima nei statybos, nei reikšmingo poveikio aplinkai rizikos. Projektas įgyvendinamas lygių galimybių principu – užtikrinamas dalyvavimas nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, sveikatos būklės, socialinės padėties ar etninės priklausomybės. Visos veiklos bus pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms, įskaitant turinčius negalią, vadovaujantis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis. Bus sudaromos sąlygos fiziškai ar emociškai pažeidžiamiems asmenims lygiavertiškai dalyvauti veiklose – naudojamos mobilios paslaugos, fizinę prieigą užtikrinančios vietos, aiški ir suprantama informacija, esant poreikiui – savanorių pagalba. Projektu mažinama skaitmeninė atskirtis – ši problema ypač aktuali senyvo amžiaus žmonėms, neturintiems įgūdžių ar priemonių naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Įtraukdami dalyvius į praktinius užsiėmimus, stiprindami jų gebėjimą naudotis išmaniaisiais įrenginiais, internetu, socialinėmis platformomis ir e. paslaugomis, sprendžiame vieną iš pagrindinių šios grupės socialinės atskirties priežasčių. Projektas taip pat prisideda prie inovatyvumo principo įgyvendinimo. Jame diegiami netradiciniai, tarpdisciplininiai sprendimai – derinami informaciniai, emocinės gerovės ir kultūriniai elementai, pasitelkiamos skaitmeninės priemonės senjorų saviraiškai, bendravimui, informacijos sklaidai. Veiklos organizuojamos kūrybiškai, taikant inovatyvius edukacinius metodus. Projektu taip pat stiprinamas bendruomenių atsparumas – mažinamos neigiamos socialinės tendencijos: vienišumas, psichologinės problemos, pasyvumas. Jei problema nebus sprendžiama, tikėtina, kad didės ne tik socialinė atskirtis, bet ir su tuo susijusios išlaidos sveikatos ir socialinių paslaugų sistemoms. Investicija į šį projektą padeda išvengti išlaidų „problemos pasekmėms“ ir vietoje to stiprina vietos potencialą. Švenčionių rajono savivaldybės 2025–2027 metų strateginiame veiklos plane, patvirtintame Švenčionių r. savivaldybės tarybos 2025 m. vasario 27 d. sprendimu T-1, 3 lentelėje „2025–2027 metų 01 Ekonominės aplinkos ir investicijų programos uždaviniai, priemonės, asignavimai ir kitos lėšos (Eur)“ yra numatyti asignavimai Švenčionių miesto vietos plėtros strategijos įgyvendinimui, kurie bus gauti laimėjus projektą. Projektas atitinka PFSA nuostatas bei pažangos priemonės reikalavimus – siekiama ne tik trumpalaikio poveikio, bet ir ilgalaikės naudos tikslinės grupės gyvenimo kokybei. Taikomos veiklos orientuotos į socialinių įgūdžių stiprinimą, emocinės gerovės gerinimą, aktyvumo skatinimą ir socialinių ryšių plėtrą. Projekto įgyvendinimas padės pašalinti arba sumažinti šias pagrindines problemų priežastis: nepakankamas paslaugų prieinamumas, emocinės paramos stoka, žemas dalyvavimo visuomenės gyvenime lygis, skaitmeninių įgūdžių trūkumas, vienišumo rizika. Projektas atitinka PFSA 2.1.1. bendruomenės inicijuojamos veiklos, skirtos gyventojų esamai socialinei atskirčiai mažinti: 2.1.1.1. ir 2.1.1.3. papunkčius; 2.1.4. ir 2.1.5. punktus.