Pagrindinė problema – neoptimalus ir neorientuotas į ateitį Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) procesų vykdymas, kuris neleidžia patenkinti vidinių ir išorinių vartotojų poreikių. Pagrindinės projektu sprendžiamos problemos ir galimos pasekmės, jei problemos nebus sprendžiamos: - LHMT meteorologijos stočių tinklo tankis tik iš dalies atitinka Pasaulinės meteorologijos organizacijos (angl. World Meteorological Organization (WMO)) reikalavimus – trūksta stočių didžiuosiuose miestuose ir regionuose, nepakankamas automatinių stočių skaičius. Esamose stotyse nepilnai vykdoma stebėjimų programa, o atitikimas GBON (angl. Global Basic Observing Network) reikalavimams yra tik dalinis. Hidrologinių stebėjimų tinklas taip pat neišplėtotas – kai kur reikalingi matavimai nėra atliekami arba atliekami nepakankamai, trūksta vizualinės informacijos apie upių būklę ir galimybių ją rinkti nuotoliniu būdu. Jeigu esamos problemos nebūtų sprendžiamos, prognozių ir perspėjimų tikslumo gerinimas nebūtų įmanomas, taip pat neliktų galimybės laiku ir tiksliai informuoti apie stichinius ar katastrofinius meteorologinius reiškinius. Nebūtų galimybės operatyviai ir išsamiai vertinti hidrologinės situacijos tarpvalstybiniuose vandens telkiniuose, todėl taptų neįmanoma efektyviai įgyvendinti Potvynių direktyvos 2007/60/EB bei Lietuvos teisės aktų reikalavimų dėl potvynių rizikos mažinimo. Neliktų galimybės laiku prognozuoti potvynių, poplūdžių ir upių nusekimo, kas didintų rizikas gyventojams, infrastruktūrai ir aplinkai. - Didėjantis stočių skaičius didina apdorojamų duomenų apimtis, tačiau jų gavimo dažnis nėra optimalus. - Gaisringumo vertinime naudojama dar iki nepriklausomybės sukurta metodika, kuri neturi mokslinio pagrindimo ir nėra atnaujinta. Neišanalizuotos galimybės prognozuoti miškų, pievų ir durpynų gaisringumą, nėra tam skirtos metodikos, informacija renkama skirtingais formatais ir yra sunkiai palyginama. Nepagerinus gaisringumo vertinimo ir prognozavimo sistemų, išlieka rizika laiku nenustatyti gaisrų grėsmės, jų išvengti ar vykdyti veiksmingą prevenciją, todėl toliau būtų patiriama žala gamtai, turtui ir žmonių saugumui. Tai lemtų ne tik padarinių augimą, bet ir mažesnį visuomenės pasitikėjimą atsakingomis institucijomis. - Nepakankama specialistų kvalifikacija. Didėjantys visuomenės ir kitų vartotojų specializuoti poreikiai, reikalaujantys specifinių žinių ir įgūdžių. Tik pakankama kvalifikacija užtikrintų paslaugų kokybę. - Šiuo metu naudojamai įrangai reikalingos specifinės sąlygos, pvz., visiškai giedras dangus, o kalibravimas trunka apie savaitę vienam prietaisui. Riboti įrangos skaičiavimo ir duomenų kaupimo pajėgumai. Jei šios problemos nebūtų sprendžiamos, tai apsunkintų tiek veiklos tęstinumą, tiek orų prognozių kokybės gerinimą bei efektyvų visuomenės informavimą. Esamos skaičiavimo sistemos gedimo atveju LHMT prarastų galimybę vykdyti orų modelių skaičiavimus, o tai apribotų gebėjimą prognozuoti orus, analizuoti duomenis ir vykdyti vidines bei išorines užklausas. Projektas tiesiogiai prisideda prie darnaus vystymosi stiprindamas LHMT technines ir žmogiškąsias galimybes užtikrinti aukštos kokybės meteorologines paslaugas, kurios yra būtinos prisitaikymui prie klimato kaitos, stichinių reiškinių prognozavimui bei prevencijai. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami horizontalieji principai - darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą. Taip pat bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijų nuostatas bei nebus pažeidžiami nustatyti reikalavimai dėl atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi. Projekto pareiškėjas užtikrins, jog visiems asmenims būtų užtikrintos vienodos teisės ir galimybės dalyvauti įgyvendinant projektą.