Atlikus Vilniaus miesto VVG tikslinių teritorijų vertinimą, pastebėtos tendencingos socialinės problemos, susiję su jaunuolių galimybėmis aktyviai dalyvauti bendruomeniniame gyvenime, todėl iškeltas strategijos tikslas - spręsti Vilniaus miesto vietos plėtros strategijos apibrėžtoje teritorijoje gyvenančio jaunimo tikslinių grupių socialinės atskirties ir skurdo problemas, užtikrinant lygias galimybes ir socialinę bei ekonominę tikslinių jaunimo grupių integraciją. Socialinių ir darbinių įgūdžių ugdymo programa “Įgūdžių laboratorija” - puikus įrankis atliepti Vilniaus miesto probleminių sričių sprendimą. Tai mėnesio laiko trukmės stovykla, kurios metu taikomi aktyvūs darbo su jaunimu metodai padedantys pasiekti asmeninį jaunuolio pokytį ir skatinantys spręsti problemas, susijusias su socialinės atskirties ir skurdo mažinimu. Atlikta demografinių duomenų analizė rodo, kad 2022 m. Vilniaus m. tikslinėje teritorijoje gyvena 19 193 jaunuoliai (14-29 m. amžiaus). Neskaitant to, kad jaunimas socialinės politikos priemonėse yra išskiriamas, kaip socialiai pažeidžiama visuomenės grupė, jaunuoliai susiduria su papildomomis pažeidžiamumo rizikomis, trukdančiomis sėkmingai integruotis į visuomenę ir savarankiškai gyventi. Papildomų individualių integracijos priemonių reikia jauniems žmonėms, kuriems nustatytos somatinės ar psichikos sveikatos problemos, jaunuoliams atliekantiems laisvės atėmimo bausmę ar išėjusiems iš įkalinimo įstaigos, jauni migrantai ar grįžę į Lietuvą lietuviai turintys ilgalaikės migracijos kitose šalyse patirtį, priklausomybės ligomis sergantys jaunuoliai, mažiau galimybių turintys jaunuoliai, jaunuoliai, kuriems nustatytas socialinių paslaugų poreikis, tautinių mažumų jaunuoliai. Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, per pastaruosius 4 metus vaikų, galimai patyrusių smurtą, skaičius Lietuvoje ženkliai sumažėjo (nuo 4,4 tūkst. iki 2,6 tūkst.), tačiau Vilniaus m. net sumažėjus smurto artimoje aplinkoje atvejams (nuo 134 asmenų 2018 m., iki 102 asmenų 2021 m.) bendras smurtą galimai patyrusių vaikų skaičius išaugo nuo 227 asmenų 2018 m. iki 300 asmenų 2021 m. Kiek daugiau nei pusė (54,9 %) asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, priklausė 18 – 29 m. amžiaus grupei. Iš viso 2021 m. buvo nustatyti 138 nepilnamečiai asmenys arba 5,3 % visų tokias veikas padariusių asmenų (2020 m. – 128 nepilnamečiai asmenys arba 6,1 %). Literatūroje aprašoma, kad iki 18 m. amžiaus išsivysto 48,4 proc., o iki 25 m. – net 62,5 proc. įvairių psichikos sutrikimų, todėl jauniems žmonėms, kurių didžiumą sudaro studentai, tenka didžiausia našta dėl šių sutrikimų atsiradimo, nes jie kelia grėsmę tolesniam produktyviam suaugusiųjų gyvenimui. Remiantis Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos LiJOT užsakymu atlikto tyrimo (2021 m.) „Jaunimo psichikos sveikatos stiprinimas Lietuvoje“ duomenimis, savižudybė jaunimo tarpe sudaro 24,36 proc. visų mirčių priežasčių, o tai yra antras rezultatas tarp visų Pasaulio sveikatos organizacijai priklausančių šalių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis skurdo rizikos lygis didžiausias tarp jauniausios amžiaus grupės jaunimo, o eliminavus gaunamas socialines išmokas, 2021 m. asmenų skurdo rizikoje atsidurtų net 37 proc. jaunuolių. Jaunimo iki 17 metų pastarųjų 6-erių metų bėgyje skurdo rizikos lygis buvo didžiausias - vidutiniškai 21,2 procentai, jaunimo 18 – 24 metų amžiaus antroje vietoje – 19,1 procentai. Vyriausio amžiaus jaunimo skurdo rizikos lygis buvo žemiausias iš visų amžiaus grupių. Aukščiau išvardintos ir papildomos problemos lemia jaunuolių socialinių ir darbinių įgūdžių stoką, kas didina jaunimo socialinę atskirtį ir jaunuolių skurdo problemas. Daugiausiai bedarbio statusą turinčio jaunimo 2022 metais. buvo Kauno m. (10,3 proc.), Jonavos r. (8,5 proc.), Vilniaus m. ir Akmenės r. (po 8,1 proc.) savivaldybėse. Pasak Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro darbuotojų, nesėkmingas integravimasis į darbo rinką ir užimtumo stoka yra vieni svarbiausių neigiamų veiksnių, lemiančių daugelio kitų socialinių problemų atsiradimą. Beveik kas trečias Užimtumo Tarnybos registruotas asmuo yra nekvalifikuotas; apie penktadalis Lietuvos dirbančiųjų dirba žemesnės kvalifikacijos darbą, nei leidžia įgyta kvalifikacija; trečdalis dirbančiųjų dirba su savo studijų sritimi nesusijusį darbą; darbdaviams trūksta reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Tai rodo Lietuvoje esant struktūrinį nedarbą. Kvalifikacijos trūkumas riboja visų socialinių grupių įsidarbinimo ir išsilaikymo darbo rinkoje galimybes (laisvų darbo vietų nekvalifikuotiems darbininkams yra beveik dvigubai mažiau negu norinčių įsidarbinti; (38,3 proc.), 106 tūkst. registruotų bedarbių neturi profesinio pasirengimo (35,5 proc.), 25,5 tūkst. ilgalaikių bedarbių (29 proc.), 29,3 tūkst. vyresnių nei 50 m. asmenų (62,6 proc.), 44,7 tūkst. 16 – 29 m. asmenų (33,2 proc.), 6,5 tūkst., neįgaliųjų neturi profesinio pasirengimo). Socialinių ir darbinių įgūdžių ugdymo programa “Įgūdžių laboratorija” padeda sėkmingai spręsti jaunimo nedalyvavimo darbo rinkoje, švietimo sistemoje problemas. Jaunuoliams padedama pasiekti asmeninio pokyčio planuojant ateities aktyvaus dalyvavimo visuomeniniame gyvenime alternatyvas. Programos metu teikiamos visos reikalingos paslaugos Vilniaus VVG tikslinėje teritorijoje gyvenantiems jaunuoliams (gyvenamojoje teritorijoje bei stovyklos metu Antalieptėje) bei suteikiama pagalba sprendžiant kiekvieno dalyvio individualias socialinės integracijos problemas. Bendradarbiaujama su jaunuolius supančia aplinka: artimaisiais, įstaigomis ir institucijomis, kitomis NVO, darbdaviais ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Projektu prisidedama prie Vilniaus miesto tikslinės teritorijos VVG strategijos 1.1 UŽDAVINIO – UŽTIKRINTI SOCIALINĖS INTEGRACIJOS PASLAUGAS BEI PRIEMONES SIEKIANT MAŽINTI STRATEGIJOS TERITORIJOJE GYVENANČIO JAUNIMO SOCIALINĘ ATSKIRTĮ. Veikmas: 1.1.1. Veiksmas. Socialinės integracijos paslaugų ir priemonių užtikrinimas