Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. ataskaitoje „Europos Sąjungos fondų ir kitų investicijų į švietimo ir mokslo infrastruktūrą masto ir poveikio vertinimas“ teigiama, jog apklausti ikimokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų atstovai teigė, kad, siekiant maksimaliai pagerinti ikimokyklinio ugdymo kokybę, šalia investicijų į infrastruktūrą labiausiai reikalingos investicijos į naujų ugdymo formų plėtrą, ugdymo turinio atnaujinimą ir darbuotojų kvalifikacijos ir (ar) kompetencijų tobulinimą. Projektas „Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“ skirtas spręsti šias problemas, kurios detalizuotos ir aprašytos pažangos priemonėje „Užtikrinti visiems prieinamą ankstyvąjį ugdymą“ (Nr. 12-003-03-01-04). Projektas skirtas spręsti vieną problemą ir ją įtakojančias priežastis. I problema: Nevienodos ir nepakankamai užtikrinamos dalyvavimo ikimokykliniame ugdyme galimybės ir netolygi ikimokyklinio ugdymo kokybė. Įgyvendinant suplanuotas projekte veiklas numatoma spręsti šias egzistuojančias problemos priežastis: (1) Problemos priežastis: ikimokyklinio ugdymo turinys neatliepia naujausių mokslinių žinių ir ateities poreikių. Ugdymo turinio nuoseklumas ir dermė yra vienas iš ypač svarbių ugdymo kokybės veiksnių. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos parengtos skirtingu metu – 2009 m. decentralizuotas ikimokyklinio ugdymo turinys, atsisakyta nacionalinių programų, ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikiančios įstaigos rengia savo įstaigos ugdymo programas. Dėl šios priežasties kiekviena švietimo įstaiga, kuri rengia savo ikimokyklinio ugdymo programą, yra atsakinga ir už jos kokybę. 2015 m. kaip pagalba pedagogams parengtos Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos bei Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas. Lietuvoje šiuo metu yra atnaujinamos priešmokyklinio ir pradinio ugdymo bendrosios programos, todėl, siekiant užtikrinti ugdymo turinio programų dermę nuo pat ankstyvojo amžiaus, yra būtina atnaujinti ir ikimokyklinio ugdymo turinį. Vertinant šiuo metu dėl COVID-19 susidariusią situaciją ET, EBPO ir kitos tarptautinės organizacijos atkreipia dėmesį ir skatina šalis persvarstyti ugdymo turinį, taip pat ir galimybes nuo pat ankstyvojo amžiaus ugdymo kokybei gerinti diegti informacines technologijas, ne tik ugdant vaikų kūrybiškumą, novatoriškumą ir skaitmeninę kompetenciją, bet ir vaiko pasiekimams ir pažangai fiksuoti, tikslingesniam ugdymo įstaigos bendradarbiavimui su šeima, grįžtamajam ryšiui su šeima dėl vaiko pasiekimų ir pažangos stiprinti ir kt. Projekto įgyvendinimo metu sukurtos ikimokyklinio ugdymo turinio programos gairės netaps centralizuota programa visos Lietuvos švietimo įstaigoms, įgyvendinančioms ikimokyklinį ugdymą. Tačiau jos padės pedagogams patiems kurti kokybišką, į vaiko poreikius atlieptą ugdymo turinį. Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas – svarbi kokybiško ugdymo dalis, padedanti priimti pagrįstus sprendimus ugdymui tobulinti. Pagrindinė šio vertinimo paskirtis – tenkinti vaiko ugdymosi poreikius maksimaliai atskleidžiant jo galias, o vertinimo rezultatus naudoti tobulinant ugdymo proceso kokybę. 2021 m. atlikto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo rezultatai rodo, kad pasiekimų vertinimas ir ugdymo planavimas – viena iš silpniausių mokyklos veiklos sričių, kurioje būtini kokybiniai pokyčiai: nacionaliniu lygmeniu svarbu stiprinti mokytojo kompetencijas vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo srityje; sukurti patikimus, mokytojams prieinamus ir patogius naudoti vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo įrankius bei juos lydinčias metodines priemones; mokyklos ir mokytojo lygmeniu stiprinti mokyklos bendruomenės įsivertinimo kompetencijas; skatinti tėvus (globėjus ar rūpintojus) aktyviau įsitraukti ir dalyvauti savo vaiko ugdyme; su tėvais (globėjais ar rūpintojais) nuolat aptarti vertinimu gautą informaciją apie vaiko pasiekimus ir pažangą. Šiuo projektu sukūrus vertinimo įrankį/ius bus siekiama padėti kiekvienam vaikui optimaliai, kiek jis gali, augti, padėti pedagogams gebėti stebėti vaiką, fiksuoti jo pasiekimus (tam turėti įrankius), aptarti su tėvais, kolegomis ir mokėti individualizuoti ugdymo procesą pagal kiekvieno poreikius (kiek tai įmanoma). Ikimokyklinio ugdymo programos gairių, vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo įrankio/įrankių, rekomendacijų praktikas parengimas ir Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo atnaujinimas padės pedagogams pasirengti savo įstaigos ugdymo programą ir kokybiškai ją įgyvendinti. (2) Problemos priežastis: Pedagogams, vadovams trūksta kompetencijų vykdyti šiuolaikines ikimokyklinio ugdymo programas. Be ugdymo turinio nuoseklumo ir dermės labai svarbus ikimokyklinio ugdymo kokybės elementas yra ikimokyklinio ugdymo darbuotojų kompetencijų stiprinimas. Veiksmingoje ikimokyklinio ugdymo sistemoje rūpinamasi darbuotojų, kurie, kaip plačiai pripažįstama, yra vienas pagrindinių kokybės veiksnių, profesiniu statusu, keliant jų kvalifikaciją. Viena iš problemiškiausių sričių (ir dėl ikimokyklinio ugdymo pedagogų ilgų darbo valandų, ir dėl menkų finansinių galimybių dalyvauti kompetencijų tobulinimo kursuose) diegiant atnaujintą turinį lieka pedagogų pasirengimas vykdyti atnaujintas programas. Tam, kad galėtų kokybiškai vykdyti savo profesinę pareigą ugdydami vaikus, dirbdami su šeimomis, ikimokyklinio ugdymo pedagogai, vadovai turi turėti ir gerą pirminį pasirengimą, ir nuolat tobulinti kvalifikaciją, nes geresnis pedagogo pasirengimas tiesiogiai koreliuoja su geresne veiklos kokybe, kokybiškesne personalo ir vaikų tarpusavio sąveika ir atitinkamai geresniais vaikų pasiekimais (Europos Tarybos rekomendacija dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų, 2019). Valstybės kontrolės duomenimis („Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“, 2018), nors kvalifikacijos tobulinimas planuojamas beveik visose įstaigose, tačiau 35 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų nurodė, kad kvalifikacijai tobulinti trūksta lėšų. Yra įstaigų, kuriose vienam ikimokyklinio ugdymo pedagogui skiriama 14–16 eurų metams. 63 proc. įstaigų neužtikrino, kad visi pedagogai tobulintų kvalifikaciją bent 5 dienas per metus. „BGI consulting“ (2021 m.) ikimokyklinio ugdymo įstaigų atstovų (pedagogų, vadovų) apklausos duomenimis, 83,33 proc. apklaustųjų išskyrė, kad siekiant gerinti ugdymo praktiką jiems labiausiai ir trūksta investicijų į jų kvalifikacijos tobulinimą (dėl ugdymo turinio, dėl ugdymo praktikos organizavimo, dėl inovacijų ugdant mažus vaikus ir kt.), 58,33 proc. – dėl vadybinių gebėjimų tobulinimo ir kt. Šiuo metu Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo turinys yra decentralizuotas, ugdymo turinio programas kuria kiekviena ikimokyklinį ugdymą įgyvendinanti įstaiga, atsižvelgdama į švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu nustatytus kriterijus. Programas vertina savivaldybėse dirbantys specialistai ir joms pritaria savivaldybių tarybos. Projekto veiklomis siekiama ne tik atnaujinti ikimokyklinio ugdymo turinį kokybiškam ikimokykliniam ugdymui, pasitelkiant naujausias mokslines žinias bei derinti turinį su atnaujintomis programomis (priešmokyklinio ugdymo bei pradinio ugdymo bendrosiomis programomis), tačiau ir tobulinti pedagogų, vadovų, savivaldybių švietimo padalinių darbuotojų kompetencijas, perteikti ir diegti atnaujintą ugdymo turinį praktikoje. (3) Problemos priežastis: ne visi vaikai, patiriantys socialinę riziką, privalomai ugdomi institucijose pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Edukologijos specialistai tvirtina, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų reikšmingai padidina jų sėkmingo mokymosi bendrojo ugdymo mokykloje tikimybę. ES rekomendacijoje nurodoma, kad dalyvauti IU programoje naudinga visiems vaikams, ypač vaikams, esantiems nepalankioje socialinėje padėtyje. Tai padeda sutrukdyti anksti formuotis įgūdžių skirtumams ir yra svarbi kovos su nelygybe ir menku išsilavinimu priemonė. Vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų ikimokyklinis ugdymas paprastai sunkiau pasiekiamas, todėl būtina specialiai domėtis, ar tokioms šeimoms ikimokyklinis ugdymas yra prieinamas. Vienas būdų įtraukti vaikus iš socialinę riziką patiriančių šeimų į ikimokyklinį ugdymą – privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimas. Tada tokių vaikų tėvai teisiškai įpareigojami leisti savo vaiką į ugdymo įstaigą. ŠVIS duomenimis, bendrai Lietuvoje 2022 m. rugsėjo 28 d. buvo 626 vaikai, kuriems buvo skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas. ŠVIS turima statistinė informacija suteikia galimybę palyginti vaikų, kuriems buvo skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, skaičiaus 2020 m. ir 2021 m. skirtumą (ši statistinė informacija renkama tik nuo 2020 m.). Per vienus metus vaikų, kuriems buvo skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, skaičius bendrai Lietuvoje padidėjo nuo 89 vaikų 2020 m. iki 419 vaikų 2021 m., t. y. skirtumas siekia 330 vaikų. Kita vertus, Lietuvoje fiksuota situacija, kai socialiniai darbuotojai ir pedagogai pasiūlo socialinę riziką patiriančių šeimų atstovams leisti savo vaikus ugdytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą, o tėvai (globėjai) dažnai be didesnio pasipriešinimo sutinka su šiuo pasiūlymu ir tada savivaldybei nebelieka poreikio skirti privalomą ikimokyklinį ugdymą. Valstybinio audito ataskaitoje „Ar pokyčiai švietime lemia geresnius mokymosi pasiekimus“ (2020) teigiama, kad pagal ikimokyklinio ugdymo programas neugdomų vaikų iš šeimų, kurios patiria socialinę riziką, dalis 2019 m., lyginant su 2017 m., išaugo nuo 36 proc. iki 48 proc. tačiau, kaip jau ir buvo minėta, ne visais šiais atvejais yra skiriamas privalomas ugdymas, kurio išlaidos kompensuojamos. Europos socialinių teisių ramsčio deklaracijoje (nuoroda: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32017C1213(01), pabrėžiama, kad visi vaikai turi teisę į kokybišką ir prieinamą ikimokyklinį ugdymą. Deklaracijoje akcentuojama, kad, siekiant padidinti vaikų iš socialiai