Problema: Kraujotakos (arba širdies ir kraujagyslių) ligos išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi beveik visose ES valstybėse narėse. Kas metus mirtingumo procentas išlieka panašus, 45-49 proc. visų mirčių. Kraujotakos sistemos ligos yra didelė našta ES šalių sveikatos apsaugos sistemoms ir valdžios biudžetui.. Pagal Higienos instituto statistikos duomenis: sergančių asmenų skaičius pagal diagnozių grupes, 2023 metų rodiklius visoje Lietuvoje kraujotakos sistemos ligomis sirgo apie 970 tūkst. Asmenų. Lyginant su 2021 metų rodikliais (914 tūkst. Sergančiųjų) šis skaičius išaugo apie 56 tūkst. Hipertenzinėmis ligomis 2021 m. sirgo apie 789 tūkst. gyventojų, laidumo ir širdies aritmijos sutrikimais apie 166 tūkst. gyventojų, o 2023 m. hipertenzinių ligų sergamumas išaugo iki 837 tūkst., širdies aritmijų sutrikimų - iki 186 tūkst. Pagal 2022 metų Higienos instituto duomenis, Lietuvoje kraujotakos sistemos ligų prevencijos programose dalyvavo apie 40% tikslinės grupės asmenų. Apskaičiuota, kad Lietuvoje į šią prevencijos programą turėtų būti įtraukti apie 800 tūkst. žmonių, tik apie 320 tūkst. žmonių iš šios grupės faktiškai dalyvavo programoje. Esami trūkumai Lietuvos sveikatos sistemoje, efektyviai neužtikrina prevencijos ir priežiūros priemonių. Nepakankamą pacientų įtraukimą į prevencijos programas ir jų įgyvendinimą apsunkina ir sveikatos sistemos problemos: daliai pacientų neišsiųsti pakvietimai dalyvauti PP, ilgos laukimo eilės, tyrimų kartojimo problema, socialinės priežastys (logistika, lėšų trūkumas ir t.t.). Tai mažina paciento motyvaciją dalyvauti prevencinėse programose. Siekiant, kad prevencinės programos veiktų efektyviai, mažėtų gyventojų mirtingumas, turi būti ne mažesnė nei 80 proc. tikslinės grupės asmenų aprėptis programose. Dėl šios priežasties projektu siekiama sukurti priemonę, kurios pagalba pavyktų stiprinti viešąją sveikatos sistemą ir skatinti gyventojus labiau dalyvauti sveikatos priežiūros programose ir prevencinėse veiklose. Gydytojai pastebi, kad pacientai, turintys širdies ligų simptomų ar rizikos veiksnių yra motyvuoti rūpintis savo sveikata, tačiau trūksta efektyvių priemonių tai daryti. Kraujotakos ir širdies sistemos ligų prevencija ir gydymas yra vieni iš esminių faktorių pacientams sveikti, todėl paklausa projekto metu sukurtam produktui yra. Toks inovatyvus sprendimas padėtų asmenims stebėti ne tik jų širdies sveikatą, bet ir kitus sveikatos rodiklius, AI pagalba apibendrintus į vieną sveikatos balą ir taip holistiškai rūpintis savo sveikata. Sprendimas: Pacientui dalyvaujančiam programoje ir taikant skaitmenizuotą CardioPR DTx terapiją bus siekiama sumažinti ŠKL klinikinių parametrų reikšmes bei tuo pačiu sumažinti sergamumo ŠKL riziką. Taikant reabilitacijos programas ilgiau išlaikyti atstatytas gyvybines funkcijas po stacionarios reabilitacijos bei atitolinti nepageidaujamas ar pasikartojančius ŠKL įvykius. Produkte realizuoti sprendimai leidžia identifikuoti ir spręsti šias problemas: 1) Ansktyvas ligos nustatymas ir prevencinės priemonės. Sveikatos rizikos vertinimas gali padėti nustatyti asmenis, kurie yra potencialūs ŠKL pacientai, tačiau yra besimptomiai arba neturi aiškiai apibrėžiamų ŠKL rizikos veiksnių. Anksti nustatę rizikos veiksnius, pacientai gali keisti gyvenimo būdą arba imtis tikslinių intervencijų, kad sumažintų riziką susirgti lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ir kraujagyslių ligos ar diabetas. 2) Individualizuoti prevencinės ar reabilitacijos programos planai. AI algoritmais paremtos programos atveria duris individualizuotiems programų planams įgyvendinti. Skaitmeninės intervencijos parenkamos automizuotai, pagal paciento profilį, sveikatos istoriją, esamą rizikos lygį bei pačio paciento gyvenimo būdą, poreikius ir siekiamus tikslus. Planai geriau atitinka paciento individualius poreikius, pritaikytus prie pacientos ligos profilio. 3) Sveikatos rizikos vertinimas. Naudojant skaitmenines priemones, galima efektyviai įvertinti paciento sveikatos riziką ir nustatyti jo poreikius atitinkančius prevencinius veiksmus, skirtus širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Tokiu galima ne tik sumažinti ligos riziką, pagerinti paciento sveikatą bet ir identifikuoti potencialius pacientus, kurie neturi stipriai išreikštų ŠKL rizikos veiksnių. Ankstyvoje stadijoje pritaikant tinkamas priemones galima išvengti ligos ar jos komplikacijų (ar pasikartojimų). 4) Nuolatinis mokymasis. Skaitmeninės priemonės suteikia galimybę teikti pacientui prieigą prie savirūpos medžiagos, sveikatingumo patarimų ir kitos informacijos, kuri skatina sveiką gyvenseną, ugdo sveiką gyvenimo būdą bei padeda valdyti ligą. Tuo pačiu pacientui yra teikiama nuolatinė parama ir taikomos įvairios motyvacinės priemonės siekiant sveikatos tikslų. 5) Ilgalaikiai rezultatai. Naudojant dirbtinio intelekto algoritmus, galima stebėti paciento prevencinės programos progresą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu bei vertinti jo efektyvumą. Nuolatinė stebėsena leidžia ne tik sekti paciento sveikatos būklės dinamiką, tačiau ir optimizuoti planus, siekiant ilgalaikių rezultatų.