Šiuo projektu bus reikšmingai prisidedama prie problemų sprendimo, kurios sugrupuotos į 2 dalis: - šalies lygmens problemos; - institucijos- VšĮ “Language club” lygmens problemos. Sprendžiant šalies lygmens problemas šis projektas reikšmingai prisideda prie 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarime Nr. 247 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos patvirtinimo“ įvardintų problemų sprendimo: 2.1. Projektu bus stiprinami skaitmeniniai gebėjimai tiek įstaigos viduje, tiek išorinių vartotojų. Europos investicijų banko atlikto tyrimo „Digitalisation in Europe 2021–2022: Evidence from the EIB Investment Survey” rezultatai atskleidė, kad 1/4 įmonių neskyrė lėšų savo darbuotojų mokymams (vidurkis mažiau nei 39 proc.) (Digitalisation in Europe 2021-2022, https://www.eib.org/en/publications/digitalisation-in-europe-2021-2022). Europos Komisijos Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) 2022 m. rezultatai, atskleidė, kad Lietuva atsilieka pagal naudojimąsi skaitmeninėms technologijomis: - Pagrindinius naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius turi 49 proc. gyventojų (ES vidurkis – 54 proc.). Aukštesnius nei pagrindinius naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius turi 23 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 26 proc.). Bazinius skaitmeninio turinio kūrimo įgūdžius turi 61 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 66 proc.); - Didėja informacinių ir ryšių technologijų specialistų dalis – 3,8 proc., (ES vidurkis 4,5 proc.); - Nepakitusi moterų, dirbančių informacinių ir ryšių technologijų srityje pozicija, dalis – 24 proc. (ES vidurkis – 19 proc.); - nepakitusi išlieka Lietuvos įmonių dalis, kuri rengia informacinių ir ryšių technologijų mokymus – 14 proc. (ES vidurkis – 20 proc.). 2.2. Šiuo projektu bus stiprinama skaitmeninių technologijų infrastruktūra ir geroji diegimo praktika Lietuvoje. Lietuvoje skaitmeninės technologijos įmonėse diegiamos per mažai (infrastruktūra): 2.1.1. trūksta darbuotojų, turinčių skaitmeninius gebėjimus, 2.1.2. dalis įmonių nesuvokia skaitmeninimo naudos. Europos investicijų banko atlikto tyrimo „Digitalisation in Europe 2021–2022: Evidence from the EIB Investment Survey” rezultatai atskleidė, kad: - Lietuvos įmonių skaitmeninimo lygis – lyginant su kitomis šalimis – vidutinis. Pandemijos metu skaitmeniniais sprendimais naudojosi 37 proc. įmonių (ES vidurkis – 46 proc.). Tuo tarpu be pažangių skaitmeninių technologijų pandemijos metu veikė apie 56 proc. įmonių (ES vidurkis – 61 proc.); - tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje 41 proc. darbuotojų yra susiję su įmonėmis, kurios netaiko skaitmeninių sprendimų (ES vidurkis 31 proc.); - 25 proc. Lietuvos įmonių nesilaiko jokios strateginės verslo stebėsenos praktikos (ES vidurkis 35 proc.). (Digitalisation in Europe 2021-2022, https://www.eib.org/en/publications/digitalisation-in-europe-2021-2022). Europos Komisijos atliktas Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) 2022 m. tyrimas parodė, kad: - debesijos paslaugų (28 proc.) ir didžiųjų duomenų naudojimas (11 proc.) yra mažesnis už ES vidurkį. - įmonių naudojimosi socialiniais tinklais rodiklis mažėja – 22 proc., ir mažesnis nei ES vidurkis (29 proc.). - e. sąskaitų -faktūrų naudojimas išlieka nepakitęs (27 proc.) ir yra mažesnis už ES vidurkį – 32 proc. - dirbtinio intelekto diegimas siekia 4 proc. ir yra mažesnis jei ES vidurkis – 8 proc. Projektas svarbus ir prisidės prie VšĮ “Language club” lygmens problemų sprendimo. Probleminius aspektus išryškina šie pagrindiniai veiksniai: - Dideliu greičiu diegiamos informacinės technologijos didelėse ir vidutinėse įmonėse apsunkina VšĮ “Language club” gebėjimą ir galimybes prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos. Būtini pažangūs, paremti inovacijomis, IT technologiniai sprendimai. - Nuolat didėjanti ir globali konkurencija, paremta augančiais ir besikeičiančiais vartotojų poreikiais naudotis IT technologijomis: - Nepakankami VšĮ “Language club” finansiniai ištekliai; - Inovacijų taikymo stoka įstaigoje. Išsamus probleminius aspektų apibūdinimas pateiktas 11 priede "VšĮ „Language club“ e-pardavimų modelio idėjos pagrindimas". Apibendrinant galima teigti, kad VšĮ „Language club" susiduria su šiais esminiais iššūkiais: - Auganti ir globali konkurencija, itin sparčiai besivystančios informacinės technologijos ir VšĮ „Language club" finansinis riboja diegti skaitmenines technologijas be ES paramos. - Nepakankamai išplėtotos inovacijos VšĮ „Language club“ paslaugų e-pardavimams ir veiklos plėtrai; - Konkurencingo E-pardavimų modelio trūkumas, t.y. neteikiama besikeičiančius vartotojų poreikius atitinkanti paslauga; - Klientų skaičiaus ir pajamų mažėjimo rizika dėl itin mažo informacinių technologijų taikymo pardavimų srityje; - Finansavimo šaltinių stoka aukštos kokybės e-prekybos modelio diegimui (be ES struktūrinių paramos būtų neįmanoma realizuoti). . Projekto įgyvendinimo poreikį ir reikšmingumą pagrindžia: 1. VšĮ „Language club“ siekis pasinaudoti skaitmenizavimo ir inovacijų kuriama pridėtine verte. E-prekyba skatins verslo inovacijas, nes įmonė tobulins ir skaitmenizuosis internetines svetaines paslaugas. Tai suteiks įmonei konkurencinio pranašumo, o klientams daugiau pasirinkimo galimybių. 2. VšĮ „Language club“ siekis prisitaikyti prie interneto naudojimo tendencijų. Lietuvoje sparčiai auga interneto prieiga, o tai sukuria palankias sąlygas e-prekybos augimui. Vis daugiau vartotojų naudoja internetą, kad įsigytų prekes ir paslaugas, todėl verslo sektorius turi galimybę pasiekti didžiulę auditoriją. 3. VšĮ „Language club“ siekis pasinaudoti didėjančio vartotojų pasitikėjimo e-pardavimais galimybėmis. Vartotojai tampa vis labiau patiklūs e-prekybos platformoms ir moka elektroninėmis piniginėmis. Tai skatina daugiau vartotojų pirkti paslaugas internetu. 4. VšĮ „Language club“ siekis įdiegus inovatyvų e-pardavimo modelį užimti didesnę rinkos dalį, padidinant internetinę prieigą paslaugoms, pasiūlant inovatyvius IT sprendinius, kurie bus paremti patogumo ir paprastumo principais; 5. VšĮ „Language club“ siekis plėtoti eksportą, naudojantis e-pardavimo modeliu, pasiūlant paslaugas naujoms rinkoms. Elektroninės prekybos modelis suteiks puikią galimybę VšĮ „Language club“ pasiekti tarptautinius rinkos segmentus. Pažymėtina, kad tuo pačiu VšĮ „Language club“ paslaugų eksportas prisidės prie kitataučių lengvesnio įsitvirtinimo šalyje, t.y. kalbos mokymasis būtų lengvai ir paprastai prieinamas ir patrauklus. 6. VšĮ „Language club“ siekis pasinaudoti išplėstinių e-prekybos platformų taikymo galimybėmis. Detalus projekto poreikio apibūdinimas pateiktas 11 priede "VšĮ „Language club“ e-pardavimų modelio idėjos pagrindimas". Pažymėtina, kad dauguma verslo įmonių Lietuvoje turi elektronines parduotuves arba yra prisijungusios prie esamų e-prekybos platformų, taigi įdiegus elektroninę pardavimų platformą VšĮ „Language club“ sudarys palankias sąlygas pasiūlyti paslaugas internetu, pasiekiant naujus verslo segmento klientus ir praplėsti verslo klientų sąrašą. Pateikti argumentai pagrindžia, kad dabartiniame laikotarpyje elektroniniai pardavimai yra itin aktualūs tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad ši sritis reikalauja inovatyvių sprendimų, susijusių kaip pvz. su duomenų apsauga ir vartotojų privatumu. Pažymėtina, kad "VšĮ „Language club“ e-pardavimų modelis bus paremtas inovatyviais, pažangiais sprendimais ir užtikrinantis duomenų saugumą ir patikimumą. Projekto rezultatas: sukurtas inovatyvus e-pardavimų įrankis, skirtas tiek juridiniams tiek fiziniams vartotojams, įskaitant socialiai pažeidžiamų grupių žmones. Projekto metu sukurti rezultatai reikšmingai prisidės prie: - 2021–2027 m. Europos Sąjungos investicijų programos ir plano „Naujos kartos Lietuva“. 1. Prioriteto: Pažangesnė Lietuva. 1.2. konkretaus uždavinio - Pasinaudoti skaitmeninimo teikiama nauda piliečiams, įmonėms, mokslinių tyrimų organizacijoms ir valdžios institucijoms įgyvendinimo; - ES Baltijos jūros regionas politinės srities „Inovacijos“ tikslų ir tobulinant verslo aplinką, t.y. bus pridedama prie visapusiško išnaudojimo skaitmeninės ekonomikos ir inovacijų diegimo, sudarant vienodas priėjimo galimybes MVĮ ir vartotojams prie skaitmeninių rinkų visame Baltijos jūros regione bei stiprinant bendradarbiavimą kuriant Europos skaitmeninę ekonomiką. Planuojamas ženklus prisidėjimas prie darnaus vystymo nuostatų įgyvendinimo. Projektas pilnai atitinka JT Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 šiuos darnaus vystymo tikslus: 8. Deramas darbas ir ekonominis augimas, 9. Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra. 12. Atsakingas vartojimas ir gamyba, 13. Sušvelninti klimato kaitos poveikį. Taip pat projektas tenkina Lietuvos Nacionalinė darnaus vystymosi strategijos darnaus vystymosi prioritetus: darnus vartojimas ir gamyba, gamtos išteklių apsauga ir valdymas, visuomenės sveikata. Projektas formuojamas atsižvelgiant į lyčių lygybės aspektą ir pilnai užtikrina moterų ir vyrų lygias galimybes.