Problemos 1. Didelis pastatų energijos suvartojimas – daugelis pastatų neatitinka optimalaus energijos efektyvumo reikalavimų. 2. Neefektyvus medžiagų naudojimas – tradicinės statybinės medžiagos dažnai turi ribotas šilumines savybes ir trumpą tarnavimo laiką. 3. Aplinkos poveikis – statybų sektorius yra vienas didžiausių CO₂ emisijos šaltinių. 4. Technologijų integracijos trūkumas – išmaniųjų sprendimų diegimas vyksta fragmentiškai, be sisteminio požiūrio. Populiariausias, patikimiausias ir greičiausias statybinių medžiagų tyrimas yra rentgenografinis tyrimas, nustatant mineralinę medžiagų sudėtį, aptinkant medžiagų priemaišas, įvertinat medžiagų grynumą. Taip pat galima ir kiekybiškai nustatyti cheminių junginių kiekį medžiagose, įvertinti amorfines ir kristalinės dalies kiekį, gauti informacijos apie tiriamos medžiagos mikrostruktūrą. Visa tai leistų prognozuoti medžiagų pagrindines savybes bei teikti rekomendacijas medžiagų gamintojams, taip pat leistų kurti naujos kartos aplinkai draugiškas medžiagas. Statybinių medžiagų savybės dažnai nepakankamai ištirtos, todėl sunku užtikrinti jų energinį efektyvumą, ilgaamžiškumą ir aplinkosauginius reikalavimus. Tai lemia: • Nepakankamą medžiagų grynumo kontrolę; • Priemaišų poveikį medžiagų savybėms; • Ribotas galimybes prognozuoti eksploatacines charakteristikas. Priežastys • Trūksta pažangių tyrimo metodų integracijos į gamybos procesus; • Nepakankamas informacijos apie mikrostruktūrą ir cheminę sudėtį naudojimas kuriant naujas medžiagas; • Didelės inovatyvių tyrimų technologijų kainos. Sprendimas Rentgenografinis tyrimas leidžia: • Nustatyti mineralinę sudėtį ir priemaišas; • Įvertinti medžiagų grynumą; • Kiekybiškai nustatyti cheminių junginių kiekį; • Analizuoti amorfinės ir kristalinės dalies santykį; • Gauti mikrostruktūros informaciją. Nauda: Tai suteikia galimybę prognozuoti medžiagų savybes, teikti rekomendacijas gamintojams ir kurti naujos kartos aplinkai draugiškas medžiagas. Pastatų sektorius Lietuvoje sunaudoja apie 40 % visos energijos ir sukuria daugiau nei 30 % CO₂ emisijų (ES statistika). Tik 20 % pastatų atitinka aukštus energinio efektyvumo standartus. Statybinių medžiagų tyrimų infrastruktūra Lietuvoje yra ribota – dauguma tyrimų atliekami užsienyje arba specializuotuose centruose, kas didina kaštus ir mažina inovacijų diegimo greitį. Trūksta gebėjimų kokybiškai atlikti medžiagų tyrimus – dauguma tyrimų atliekami specializuotuose centruose arba užsienyje, o vietinė infrastruktūra ribota. Ilgas tyrimų atlikimo laikas – dėl technologijų trūkumo ir nepakankamos kompetencijos. Nepakankamas tyrimų prieinamumas – inovatyvūs metodai (pvz., rentgenografiniai tyrimai) nėra plačiai prieinami regionuose. Neteikiama paslauga, atitinkanti gamintojų poreikius – nėra sisteminių duomenų, kaip pagerinti medžiagų kokybę ir energinį efektyvumą. Nėra konkrečių duomenų, kaip optimizuoti medžiagų savybes – trūksta tyrimų, leidžiančių prognozuoti eksploatacines charakteristikas. Paslauga teikiama neefektyviai – tyrimų procesai fragmentiški, neintegruoti į gamybos grandinę. Per didelė paslaugos savikaina – dėl brangių technologijų ir tyrimų atlikimo specializuotuose centruose arba užsienyje. Kadangi projektas susijęs su statybinių medžiagų tyrimais ir energijos efektyvumu, galima teigti kad: • Projektas netiesiogiai prisideda prie konvencijos nuostatų, nes inovatyvios medžiagos ir energijos efektyvūs sprendimai gali būti pritaikyti universaliam dizainui, užtikrinant prieinamumą visiems, įskaitant neįgaliuosius. • Projektas skatina tvarią aplinką, mažina energijos sąnaudas ir CO₂ emisijas, kas atitinka teisę į sveiką aplinką. • Statybos sektoriaus įmonės, tyrėjai, medžiagų gamintojai, netiesiogiai – visuomenė, įskaitant pažeidžiamas grupes. Problemos, kurias sprendžia projektas • Nepakankamas pastatų energijos efektyvumas → sprendžiama kuriant naujas medžiagas ir technologijas. • Trūksta tyrimų infrastruktūros → sprendžiama diegiant rentgenografinius tyrimus ir kitas pažangias metodikas. • Didelė CO₂ emisija statybų sektoriuje → sprendžiama per aplinkai draugiškų medžiagų kūrimą. Projektas prisideda prie energijos efektyvumo didinimo Baltijos jūros regione, diegiant inovatyvias technologijas ir medžiagas, kurios mažina energijos sąnaudas pastatuose. Tai tiesiogiai susiję su strategijos prioritetu skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir efektyvų energijos vartojimą. Projektas kuria inovacijų ekosistemą, skatina tyrėjų ir studentų mobilumą bei tarptautinį bendradarbiavimą Baltijos jūros regione. Tai atitinka strategijos tikslą stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą bei skatinti verslumą.