UAB „Sotu sotu“ kartu su partneriu VDU ŽŪA bei konsultantais (išorės tiekėjais) šio projekto metu siekia išvystyti ir komercinimui paruošti (nuo 5 iki 9 TPL įsk.) inovatyvius aukštos pridėtinės vertės sveikatai palankius maisto produktus, turinčius funkcinių ir medicininių savybių, normaliai žarnyno funkcijai palaikyti (toliau – Produktai), aktualius didžiajai daliai pasaulinės populiacijos. Su prasto virškinimo, taip pat virškinimo sistemos sutrikimų požymiais, bloginančiais gyvenimo kokybę ir įtakojančius lėtinių susirgimų pasireiškimą, susiduria kiekvienas žmogus, tiek vaikas, tiek suaugęs, tai: vidurių užkietėjimas (obstipacija), viduriavimas, pilvo pūtimas bei skausmai, sutrikęs virškinimas. Žarnynas yra virškinamojo trakto dalis, atliekanti sekrecijos, virškinimo, rezorbcijos, atliekų šalinimo ir kitas funkcijas. Žarnyno paviršius apima apie 400 kv.m. plotą. Žarnyno barjeras apsaugo nuo vandens ir elektrolitų praradimo, bei nuo antigenų ir mikroorganizmų patekimo į organizmą, tuo pačiu leisdamas molekulių mainus tarp organizmo ir aplinkos bei maistinių medžiagų iš maisto pasisavinimą. Žarnynas yra didžiausias imuninis organas, kuriame yra daug imuninių ląstelių (T ląstelių/T-limfocitų, B ląstelių/B-limfocitų, dendritinių ląstelių, įgimtų limfoidinių ląstelių ir kt.). Žarnyne sukoncentruota apie 70-80% visų imuninių ląstelių ir čia vyksta sudėtinga sąveika tarp žarnyno mikrobiotos, žarnyno epitelio sluoksnio ir gleivinių imuninės sistemos (vietinio imuniteto). Kadangi imuninė yra esminė biologinė sistema, užtikrinanti organizmo išlikimą, suteikdama jam apsaugą nuo pažeidėjų (patogenų, įskaitant bakterijas, virusus, grybelius, parazitus ir kt.) organizmo išgyvenimui reikalingas nepažeistas imunitetas. Sveikam organizmui būtinas optimalus imuninės sistemos funkcionavimas. Nusilpusi arba pernelyg aktyvi imuninės sistema gali būti susijusi su pavojais sveikatai. Imuninę sistemą neigiamai įtakoja vyresnis amžius ir senėjimas, iš aplinkos patenkantys toksinai, perteklinis kūno svoris, netinkama mityba, lėtinės ligos, lėtinis stresas, miego ir poilsio trūkumas. Apskaičiuota, kad Europos regione virš 332 mln. žmonių turi įvairių virškinimo sistemos sutrikimų. 2020 m. duomenimis nuo vidurių užkietėjimo kenčia bent 14% populiacijos. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje kasmet užregistruojama beveik 1,7 mlrd. vaikų viduriavimo atvejų; tai antra pagal dažnumą vaikų iki penkerių metų mirties priežastis. Vien tik 2017 m. pasaulyje nuo viduriavimo mirė beveik 1,6 mln. žmonių, o lėtiniu viduriavimo paplitimas yra apie 6,6% vien tik Amerikoje. Negydomi šie virškinamojo trakto simptomai ne tik apsunkina pacientų kasdienybę, bet ir sukelia rimtas komplikacijas kaip hemorojus, žarnyno nepraeinamumas, tiesiosios žarnos prolapsas, dehidratacija, elektrolitų disbalansas ir kt. Remiantis gastroenterologijos organizacijos duomenimis šių komplikacijų galima išvengti taikant adekvatų gydymą arba prevenciją. Žarnyno gleivinės epitelio dangalas kartu su jo išskiriamomis medžiagomis (sekretu) sudaro vieną iš apsauginių barjerų, kuris atskiria organizmą nuo aplinkos. Esant patologinėms sąlygoms gali būti pažeistas žarnyno gleivinės epitelio vientisumas/pralaidumas, todėl žarnyno spindyje esantys toksinai, antigenai bei mikrobai gali pateikti į organizmo kraujotaką, pasireiškiant pralaidaus žarnyno sindromo būklei. Nesandari žarnyno gleivinė gali leisti pateikti aplinkos veiksniams į organizmą ir inicijuoti autoimuninės ligos pasireiškimą bei vystymąsi. Daugėja įrodymų, kad žarnyno mikrobiota yra labai svarbi palaikant epitelio barjerinę funkciją ir todėl atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų reguliuojant aplinkos faktorių patekimą į organizmą. Viena iš pagrindinių maistinių medžiagų grupių, būtinų normaliai žarnyno funkcijai palaikyti, yra skaidulinės medžiagos. Tai – žmogaus organizmo tiesiogiai nevirškinami ir neįsisavinami, bet turintys teigiamą fiziologinį poveikį organizmui augalinės kilmės junginiai. Tai nepakeičiamos maisto medžiagos žarnyno veiklai, kurių organizmas negali pasigaminti pats ir todėl turi gauti su augaliniu maistu. Tuo tarpu didžioji dalis žmonių skaidulų vartoja per mažai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja per dieną suvartoti 25–35 g skaidulų. Pagal Europos maisto saugos agentūros (EFSA), suaugęs žmogus vidutiniškai per parą suvartoja nuo 16 iki 29 g skaidulų. Nepakankamas skaidulų suvartojimas fiksuojamas ir kitose ekonomiškai išsivysčiusiose pasaulio šalyse (JAV ir kt.). Lietuvos gyventojai vidutiniškai per dieną suvartoja vos apie 15,7 g skaidulinių medžiagų. Dėl savo svarbos skaidulinės medžiagos yra įtrauktos ir į kai kurių ligų gydymo tarptautines rekomendacijas. Europos kardiologų asociacija esant dislipidemijai kardiovaskulinei rizikai mažinti rekomenduoja maistinių skaidulų suvartoti iki 45 g per dieną, iš jų tirpiosios skaidulos turėtų sudaryti 7–13 g. Projekte bus panaudoti ir teigiamai žarnyno veiklą įtakojantys polifenoliai bei probiotikai. Polifenoliai dėl antioksidanto ir kitų savybių pasižymi teigiamu poveikiu sveikatai - padeda organizmui kovoti su žalingu laisvųjų radikalų pertekliumi, mažina oksidacinį stresą ir taip saugo nuo ląstelių pažeidimų ir tuo pačiu sumažina lėtinių ligų pasireiškimo riziką. Su atskirais polifenoliais įrodyti įvairūs teigiami poveikiai organizmui – saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo, mažina lėtinį uždegimą ir tuo pačiu lėtinių susirgimų (pvz., reumatoidinio artrito, uždegiminių žarnyno ligų) atsiradimą, gerina metabolizmą, veikia priešmikrobiškai, mažina kraujo krešėjimą, gali padėti sumažinti padidėjusį arterinį kraujospūdį ir vėžio vystymąsi, padeda normalizuoti gliukozės kiekį kraujyje, gerina kraujo lipidų sudėtį, akių, virškinimo, kepenų ir smegenų funkcijas. Su maistu gaunami polifenoliai, sukeliantys terapinį poveikį, iš dalies gali būti dvikrypčiu ryšiu siejami su žarnyno mikroflora: yra žinoma, kad polifenoliai sveikatai palankiai veikia žarnyno mikrobiotos sudėtį. Savo ruožtu, žarnyno mikrobiota paverčia polifenolius į gydomąjį poveikį turinčius biologiškai aktyvius junginius. Probiotikai gali daryti poveikį sveikatai nespecifiniais (pvz., per patogeninių mikrobų augimo virškinimo trakte slopinimą, skatinant atsparumą šių kolonizacijai, gerinant žarnyno judėjimą, padedant normalizuoti sutrikusią mikrobiotą), specifiniais rūšiai (pvz., per vitaminų sintezę, žarnyno barjero stiprinimą, tulžies druskų metabolizmą, fermentinį aktyvumą, toksinų neutralizavimą) ir specifiniais padermei būdingais mechanizmais. Dėl įvairių veikimo mechanizmų probiotikai gali turėti platų poveikį žmonių sveikatai: (1) padėti organizmui palaikyti normalią žarnyno mikrobiotą ir padėti jai normalizuotis, kai sutrikęs balansas; (2) gaminti ir išskirti junginius, kurie turi pageidautiną poveikį virškinimui, metabolizmui, detoksikacijai, veikia priešmikrobiškai; (3) įtakoti organizmo imuninį atsaką . Vartotojas, susiduriantis su žarnyno problemomis ar prevenciškai siekiantis jų išvengti, vaistinėse ar kitose prekybos vietose gali rasti įvairių preparatų, kurių pagrindas yra skaidulos, tačiau natūralios kilmės preparatų, paremtų įrodymais poveikiui, ypač maisto sektoriuje, yra per mažai, stebimas mokslinių ir klinikinių tyrimų trūkumas. Įvertinus turimas žinias, atliktus pirminius MT bei projekto pareiškėjo, partnerio ir konsultantų patirtį, aukščiau minėtoms problemos spręsti ketinama sukurti unikalios sudėties inovatyvų APV sveikatai palankų maistą, praturtintą natūralios kilmės žaliavomis, skirtą: - žarnyno gleivinės barjerinei funkcijai stiprinti (produktas Nr. 1); - užkietėjusių vidurių laisvinančiam poveikiui ir prevencijai (produktas Nr. 2); - viduriavimo normalizavimui ir balansui (produktas Nr. 3); - žarnynui ir detoksikacijai (produktas Nr. 4). Kuriami Produktai bus tirpių miltelių formos ir turės funkcinio bei medicininio maisto savybių. Funkcinis maistas - išvaizda į įprastinius maisto produktus panašūs arba įprastiniai maisto produktai, kurie yra vartojami kaip kasdienio maisto raciono dalis, kartu teikiantys organizmui fiziologinę naudą ir/arba sumažina lėtinių ligų atsiradimo riziką; - maisto produktai, suteikiantys organizmui fiziologinę naudą dėl kurios pagerėja bendra sveikata, padeda užkirsti kelią organizmo veiklos sutrikimams, arba juos šalinti, arba pagerina fizinę ar protinę veiklą dėl pridėtinių funkcinių ingredientų naudojimo, produkto perdirbimo modifikacijos arba biotechnologijų panaudojimo. Tyrimai rodo, kad 85% vartotojų visame pasaulyje pageidauja, kad organizmo sveikatą gerinančių ir palaikančių medžiagų gavimo būdas būtų su vartojamu maistu. Specialiosios medicininės paskirties maisto produktų sudėtis yra pritaikoma konkrečiai ligai, sutrikimui ar sveikatos būklei. Dalis žaliavų produktams kurti bus išgaunama žiedinės ekonomikos pricipu, yra vietinės kilmės. Projektas atitiks horizontalius principus: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių (ypač moterų ekonominio įgalinimo), nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos prieinamumo ir pan.) užtikrinimą; inovatyvumo (kūrybingumo) (taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan). Vykdant projekto veiklas bus atsižvelgiama į JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projektas atitiks projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytiems reikalavimams dėl HP ir atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi.