Europos Komisija dar 2007 m. komunikate „Ikiprekybiniai pirkimai. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje“ (Briuselis, 14.12.2007. COM(2007) 799) įvardino bei 2021 m. pranešime „Inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų gairės“ (Briuselis, 2021 06 18 C(2021) 4320) pakartotinai pabrėžė viešojo sektoriaus vykdomų pirkimų reikšmingą įtaką siekiant didinti ES naujovių (inovacijų) pajėgimus ir tuo pačiu gerinti viešųjų paslaugų kokybę ir veiksmingumą, kadangi jau kurį laiką viešieji pirkimai bendrąja prasme nėra vien tik viešųjų subjektų svarbiausių poreikių tenkinimo forma. Viešieji pirkimai, įskaitant inovatyvius ir ikiprekybinius pirkimus, atveria galimybes užtikrinti aukštesnę kokybę ir efektyvesnius sprendimus, naudingus visuomenei, aplinkai, didina viešųjų išlaidų efektyvumą ir suteikia naujų galimybių verslo įmonėms. Inovacijų kūrimas ir diegimas tampriai siejasi su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP). Ir nors šiuo atžvilgiu Lietuvos išlaidos MTEP veikloms nuo 2018 metų auga kasmet, t. y. nuo 426 mln. 2018 m. iki 690 mln. 2022 m., tačiau rodikliui „MTEP išlaidų dalis Lietuvos BVP“ 2019 metais perkopus 1% jis ne tik kad nebedidėja, bet 2022 m. ir sumažėjo iki 1,03% lyginant su 1,13% 2020 m. ir 1,11% 2021 m. Reikšmingai nesikeičia ir kitas svarbus rodiklis – „Įmonės, turėjusios išlaidų MTEP veiklai“. Nors jo reikšmė 2022 m. yra didžiausia lyginant ją su paskutinių penkerių metų duomenimis – 1 170 įmonių, bet nuo 2018 m. šio rodiklio reikšmė paaugo nepilnai šimtu įmonių. Ir nors atsižvelgiant į tai, kad tiek ES, tiek ir Lietuva viešąjį sektorių vieningai mato kaip didelį potencialą ekonomikos transformacijos į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką subjektu bei kad ikiprekybinių pirkimų modelis Lietuvoje įteisintas dar 2015 metais, tačiau iki šiol įgyvendinimo stadiją pasiekė tik 20 šio sąlyginai naujo tipo pirkimų. Be to reikia pažymėti, jog net 19 iš 20 įgyvendinimo stadiją pasiekusių ikiprekybinių pirkimų didžiąja dalimi (iki 90% jų vertės) buvo finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis, t. y. tik 1 ikiprekybinis pirkimas buvo vykdomas vien tik perkančiosios organizacijos lėšomis. Svarbu pažymėti jog Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis Lietuvos viešojo sektoriaus tarptautinių ir supaprastintų (be mažos vertės) viešųjų pirkimų vertė vien tik 2021 m. siekė daugiau nei 5,5 milijardo eurų, o visų Lietuvoje įgyvendintų ikiprekybinių pirkimų bendra vertė neperkopė 20 mln. Ikiprekybinio pirkimo įgyvendinimas lyginant jį su įprastais klasikiniais viešaisiais pirkimais susideda iš daugiau papildomų specifinių procedūrinių žingsnių, kuriuos be kita ko reikia atlikti laiku, tiksliai ir tinkamai. Nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos užmojų dydžio, tam reikia turėti žmogiškųjų išteklių su specifiniais įgūdžiais bei kompetencijomis, o praktikos (gerų pavyzdžių) bei metodinės medžiagos vis dar nėra daug (pakankamai). Svarbu pažymėti ir tai, kad ikiprekybiniai pirkimai, kaip ir bet kurie kiti MTEP projektai, dar yra susiję ir su ženkliai didesne rizika nei įprasti klasikiniai viešieji pirkimai, pavyzdžiui, kad dalyviams gali nepavykti sukurti ir pateikti reikiamo produkto ar paslaugos (sprendimo), kad gautas sprendimas gali neatitikti lauktų rezultatų, kad nepavyks veiklų atlikti planuotu laiku ar planuotais kaštais ir pan. Taigi be to, kad ikiprekybinio pirkimo inicijavimas ir įgyvendinimas reikalauja specifinių įgūdžių ir didesnės kvalifikacijos, tai perkančiosioms organizacijoms tenka prisiimti dar ir ženkliai didesnę riziką, kurios (kaip viešųjų lėšų valdytojos) dažniausiai stengiasi išvengti remiantis stereotipais, jog ikiprekybiniai pirkimai visada yra brangūs ir dėl praktikos bei kompetencijų stokos sunkiai įgyvendinami. Viešoji įstaiga Inovacijų agentūra (toliau – IA) inicijuojamu projektu skatindama inovacijas viešajame sektoriuje (ikiprekybinius pirkimus) be anksčiau išvardintų sieks spręsti ir 2022 – 2030 m. Ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programoje, kurios valdytoja yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), numatytas pagrindines problemas: PP 3 problemos „Mažos verslo sektoriaus investicijos į MTEP“ PP 3.2 priežastis „Nepalankios aplinkybės finansuoti MTEP veiklas“, bei PP 4 problemos „Nepakankama inovacinę veiklą vykdančių įmonių dalis nuo visų įmonių“ PP 4.1 priežastis „Neskatinama inovacijų paklausa ir pasiūla“ ir PP 4.2 priežastis „Nepakankamai efektyvi inovacijų paramos ir konsultavimo sistema“. Atsižvelgdama į identifikuotas problemas ir kitas perkančiąsias organizacijas stabdančias priežastis (baimes, dvejones ir pan.) pirmiausia inicijuojamo projekto veiklomis sieksime populiarinti patį ikiprekybinių pirkimų modelį pabrėžiat ypatingą viešojo sektoriaus vaidmenį, inovacijų svarbą ir jų naudą modernizuotis, efektyvintis ar diegtis naujausias technologijas, bei didinti šio modelio žinomumą ir užtikrinti nuolatinę informacijos sklaidą. Greta to, projekto veiklomis, sieksime stiprinti perkančiųjų organizacijų gebėjimus inicijuoti ir vykdyti ikiprekybinius pirkimus, t. y. identifikuoti ir analizuoti problemas (iššūkius), atlikti rinkoje esamų sprendimų analizę, identifikuoti (ekstra) poreikius ir pagal juos specifikuoti reikalavimus, teikti metodinę ir ekspertinę pagalbą nuosekliam ir tinkamam ikiprekybinio pirkimo procedūrų įgyvendinimui. Svarbu pažymėti, kad ikiprekybinių pirkimų sėkmė labai priklauso ir nuo dalyvių – verslo bei mokslo ir studijų institucijų (MSI) aktyvaus dalyvavimo. Todėl kita labai svarbi projekto veikla bus sudaryti paskatas verslui ir (ar) MSI dalyvauti ikiprekybiniuose pirkimuose (kurti naujus produktus viešojo sektoriaus poreikiams tenkinti) pademonstruojant aktyvaus įsitraukimo į rinkos konsultacijas naudą ir to suteikiamas galimybes, atskleisti dalyvavimo ikiprekybiniuose pirkimuose specifiką, kuri ženkliai skiriasi nuo įprastų viešųjų pirkimų, bei suteikti metodinę pagalbą iš dalyvio perspektyvos taip sudarant palankias sąlygas vykdant MTEP veiklas kurti naujus produktus viešojo sektoriaus poreikiams tenkinti. Tinkamam visų nurodytų projekto paslaugų atlikimui bei siekiant geriau išnaudoti viešojo sektoriaus potencialą inovacijoms šalyje skatinti planuojama atlikti ir ikiprekybinių pirkimų Lietuvoje reglamentavimo analizę, parengti metodinę medžiagą perkančiosioms organizacijoms ir dalyviams bei suformuluoti rekomendacijas ikiprekybinių pirkimų politikos formuotojui.