Projekto pavadinimas: Socialiniai, politiniai ir skaitmeniniai negalios, tapatybės ir priklausymo Europos demokratijoms aspektai (Social, political and digital dimensions of dis_abilities, identities and belonging to European democracies), paraiškos Nr. 101177760. Kvietimas: HORIZON-CL2-2024-DEMOCRACY-01 Vilniaus universitetas (toliau – VU) buvo vienas iš projekto partnerių ir buvo atsakingas už darbo paketą Nr. 2 Socialinės įtraukties ir priklausymo bendruomenėms skatinimas (WP2 Stimulate social inclusion & belonging in communities). Vilniaus universitetas, kaip darbo paketo koordinatorius, turėjo vadovauti: 1) akademinės literatūros skirtos mokslinėms diskusijoms ir tyrimams apie negalią turinčių asmenų socialinio, kultūrinio, politinio ir pilietinio dalyvavimo ypatumus apžvalgai, lyginamajai ir kritinei analizei, vertinti tiek atskirtį, tiek įgalinančius naratyvus (įskaitant technologijų plėtos apspręstas dalyvavimo galimybes ir ribotumus; 2) koordinuoti dalyvaujančius mokslinius tyrimus, įtraukiant asmenis, turinčius negalią kaip bendra-tyrėjus, įskaitant „photovoice“ ir mobiliųjų žiniasklaidos priemonių tyrimus su moterimis ir migrantėmis/pabėgėlėmis su negaliomis; 3) bendrai su kitais konsorciumo partneriais turėjo kurti „Instagram“ vaizdo įrašų seriją, kurioje buvo numatyta pristatyti jų socialinės ir skaitmeninės įtraukties bei atskirties patirtis. Remdamasi šiais rezultatais, Vilniaus universiteto mokslininkai turėjo parengti lyginamąją ataskaitą su politikos rekomendacijomis ir organizuoti „Co-Pro Award for Communities“ apdovanojimus bei projekto baigiamąją konferenciją. Taip pat Vilniaus universitetui buvo pavesta įsitraukti į darbo paketą Nr. 4: Remti mokymąsi visą gyvenimą, įgūdžių ugdymą ir lyderystę (WP4: Lifelong learning, skills development and leadership). Mokslininkai turėjo prisidėti prie sistemingos, kritinės ir lyginamosios literatūros apie visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, asmenybės ugdymą ir žmonių su negalia lyderystę apžvalgos rengimo. Jie taip pat buvo atsakingi už Life LADDER ir Co-Pro Higher Education modulių bendrą kūrimą ir bandymą, integruojant visų partnerių šalių mokslinių tyrimų įžvalgas ir įtraukiant įtraukius, bendradarbiavimu grindžiamus metodus į aukštojo mokslo programas. Be to, Vilniaus universitetas turėjo išbandyti Negalios ambasadorių programą Lietuvoje ir prisidėti prie mokymo medžiagos, MOOC ir politikos orientuotų modulių, remiančių neįgaliųjų lyderystę ir mokymosi visą gyvenimą galimybes, kūrimo. Planuojama įsigyti įranga yra būtina įgyvendinant šio Europos Komisijos nefinansuoto projekto idėjas nacionaliniame Lietuvos kontekste, išbandant intelekto sutrikimą turinčių asmenų didesnes pilietinio, politinio ir socialinio dalyvavimo galimybes pasitelkiant dirbtinio intelekto pagrindu veikiantį įrankį tekstų pritaikymui lengvai suprantama kalbabei įtraukias skaitmeninės realybės aplinkas. Šie įrankiai leistų kurti prieinamus, interaktyvius ir saugius mokymosi bei savarankiško interesų gynimo formatus, stiprinančius socialinę įtrauktį ir priklausymą bendruomenėms. Lengvai suprantamos kalbos sistema padėtų žmonėms su intelekto sutrikimais geriau suprasti politinius procesus, viešąją informaciją ir aktyviau įsitraukti į sprendimų priėmimą. Įtraukios virtualios aplinkos suteiktų galimybę patirti demokratinius procesus (balsavimą ar advokacijos veiklas) realistišku, bet saugiu būdu. Ši projektinė iniciatyva pirmiausiai atlieptų 2025-2027 m. mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros temą Inovatyvių socialinio darbo ir socialinių paslaugų paradigmų ir modelių tyrimai. Taip pat ji turi tarpdisciplininių tyrimų potencialą: dirbtinio intelekto pagrindu veikiančio įrankio tekstų pritaikymui lengvai suprantama kalba prieinamumas leistų sujungti kognityvinės psichologijos, kalbotyros ir socialinio darbo žinias bendruose projektuose. Todėl toks tyrimas būtų aktualus ir kitų fakultetų bei institutų MTEP temų įgyvendinimui: Leksika ir diskursas: semantika, idiomatika, žodynas (vadovė prof. dr. Inesa Šeškauskienė); Pažinimo procesų veikimo principų tyrimas (vadovas doc. dr. R. Stanikūnas) bei Vyresnio amžiaus asmenų biopsichosocialinio funkcionavimo veiksniai šiuolaikinių pokyčių kontekste (vadovas prof. dr. A. Kairys). Virtualios realybės technologijos būtų taikomos kaip inovatyvi priemonė socialinių ir politinių gebėjimų ugdymui, leidžianti žmonėms su intelekto sutrikimais saugioje aplinkoje patirti dalyvavimą demokratiniuose procesuose. Naudojant VR scenarijus būtų galima modeliuoti situacijas, susijusias su balsavimu, bendruomeninių susitikimų dalyvavimu ar viešų pasisakymų praktika, taip stiprinant pasitikėjimą savimi ir pilietinį raštingumą. Šie įrankiai padėtų mažinti realaus pasaulio kliūtis, kurios žmonėms su negalia užkerta kelią dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, ir skatintų jų savarankiškumą. VR aplinkos būtų kuriamos bendrakūros (co-creation) principais, įtraukiant pačius naudotojus ir tyrėjus, kad užtikrintų technologijų atitikimą realiems poreikiams. Tokiu būdu VR komponentas ne tik papildytų lengvai skaitomos kalbos sistemą, bet ir sustiprintų projekto taikomąją, įtraukią ir transformuojančią dimensiją. Abi šios iniciatyvos (lengvai suprantama kalba ir įtraukios skaitmeninės realybės aplinkos), be kita ko, padėtų ugdyti savarankiško atstovavimo, lyderystės ir bendrakūros (co-creation) gebėjimus, atliepiančius Life LADDER ir Co-Pro Higher Education modulių, kurie buvo suplanuoti finansavimo negavusiame projekte, tikslus. Be to, šie įrankiai galėtų būti integruoti į Negalios ambasadorių programą ir neformaliojo švietimo veiklas, kurios taip pat buvo numatyti aukščiau minėtame projekte, stiprinant žmonių su intelekto sutrikimais vaidmenį kuriant įtraukesnes ir labiau demokratines visuomenes. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.