,,IŠ TYLOS - vaiko pagalbos namai" Įgyvendinama

Projekto įgyvendinimo metu sprendžiama problema – nepakankamas kokybiškų paslaugų pagalbos (galimai) seksualinį smurtą patyrusiems vaikams teikimo srityje prieinamumas Lietuvoje. Problemos esmė. 2022 m. liepos mėnesio duomenimis vaikų skaičius Lietuvoje – 495 618.. 2023 m. kovo mėnesio duomenimis vaikų skaičius Lietuvoje – 514 257. 2024 m. duomenimis, vaikų skaičius Lietuvoje – 502 892. 2022 m. Lietuvoje buvo užfiksuoti 300 pranešimų apie galimą seksualinį smurtą prieš vaikus, 2023 m. registruoti 384 pranešimų apie galimą seksualinį smurtą prieš vaikus,. Per 2024 m. registruoti 375 pranešimai apie galimą seksualinį smurtą prieš vaikus. Per pastaruosius trejus metus daugiau kaip dėl tūkstantis vaikų Lietuvoje buvo galimai nukentėję nuo seksualinio smurto. Deja, tikėtina, jog dauguma atvejų lieka nepranešti. Per 2025 m. pirmus 5 mėnesius (sausis – gegužė) Tarnyboje buvo iš viso gauta 22774 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, iš jų – 1778 dėl galimo smurto prieš vaikus. Iš jų – 191 dėl galimo seksualinio smurto prieš vaikus. Lyginant tokį patį laikotarpį 2024 m. Tarnyboje iš viso buvo gauta 23949 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, iš jų – 1671 dėl galimo smurto prieš vaikus. Iš jų – 150 dėl galimo seksualinio smurto prieš vaikus. Per 2024 m. pranešimai apie seksualinį smurtą sudarė 10,2 proc. nuo visų pranešimų apie smurtą prieš vaikus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, seksualinis smurtas prieš vaiką - tai bet kokie seksualinio pobūdžio veiksmai prieš vaiką, pažeidžiantys jo teises ir interesus, nepriklausomai nuo to, ar vaikas supranta šių veiksmų esmę. Seksualinis smurtas dažniausiai įvyksta artimoje aplinkoje, o smurtautojas neretai būna vaikui gerai pažįstamas ir svarbus žmogus. 2024 m. sausio 24-25 d. vyko Lietuvos Respublikos ataskaitos dėl Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo V ir VI ataskaitų pristatymas Ženevoje, Šveicarija. Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetas pateikė baigiamąsias pastabas dėl Lietuvos Respublikos V–VI jungtinės Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaitos, kuriose yra numatyti įpareigojimai Lietuvai užtikrinti, kad apie visus smurto prieš vaikus, tarp jų seksualinį smurtą, atvejus būtų skubiai pranešama ir jie būtų tiriami, taikant vaikui palankų ir daugiasektorinį požiūrį pakartotinei vaiko viktimizacijai išvengti, ir suteikti tinkamą terapinę pagalbą. Pagalbos sistema vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą Lietuvoje, pastaraisiais metais stiprinama, tačiau vis dar susiduriama su reikšmingais iššūkiais. Kaip teigiamas postūmis šioje srityje yra tai, jog nuo 2024 m. lapkričio 1 d. globos namai ,,Užuovėja“, teikiantys specializuotą pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems vaikams, integruoti į VVTAĮT ir tapo nauju struktūriniu padaliniu – Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriumi. Tai leidžia operatyviau reaguoti į pranešimus ir užtikrinti vaikui saugią aplinką bei reikalingą pagalbą. Deja, Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyrius, įsikūrę Vilniaus m., dėl to šio centro paslaugos yra ribotai pasiekiamos visoje Lietuvoje gyvenantiems vaikams, dėl didelio atstumo, kelionėje sugaištamo laiko, dėl ko neretai nukentėjusieji vaikai negauna paslaugų vienoje vietoje "po vienu stogu", o paslaugos (įskaitant teismo medicinos ekspertų apžiūrą, apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, trumpalaikė psichologinė pagalba ir kt.) teikiamos išskaidytai, skirtingų specialistų, kartais - nekoordinuotai. Viena iš šios rekomendacijos įgyvendinimo priemonių būtų Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus pasiekiamumas arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir paslaugų plėtra į regionus. Centro plėtra Vakarų Lietuvoje tikslingai atitiktų paslaugų pasiekiamumą ir galimybę jas teikti koordinuotai, arčiausiai vaiko gyvenamosios vietos ir tokiu būdu, kuris geriausiai atitiktų vaiko interesus. Lietuvoje pažangu ir tai, jog įgyvendinamos ir prevencinės priemonės, tokios kaip QR kodų sistema, leidžianti patikrinti, ar asmuo turi teisę dirbti su vaikais, taip pat pasirašyta ir 2023 m. liepos 24 d. atnaujinta penkiašalė sutartis tarp LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, siekiant koordinuoti veiksmus, užtikrinti efektyvesnį institucijų bendradarbiavimą ir greitesnę pagalbą vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, užtikrinti, kad nukentėję vaikai gautų visapusišką pagalbą, sumažinti papildomų traumų riziką. Visgi, nepaisant teigiamų pokyčių, pagalbos sistema vis dar fragmentiška, trūksta realios koordinacijos tarp įvairių institucijų, o specialistų, galinčių suteikti pagalbą arčiausiai vaiko gyvenamosios vietos, yra per mažai. Specializuota psichologinė pagalba dažnai prieinama tik Vilniuje, o kitose vietovėse, regionuose, šeimos turi pačios ieškoti pagalbos, susiduriama su specialistų trūkumu ir paslaugų brangumu. Deja, dauguma seksualinio smurto aukų nesikreipia pagalbos, apie daugumą seksualinio smurto atvejų prieš vaikus nėra pranešama – trūksta prevencinių veiklų, šis smurtas labai latentiškas ir sunkiai atpažįstamas. Tyrimai rodo, kad apie 80 proc. nukentėjusiųjų nuo seksualinio smurto vaikų šį smurtą patyrė artimoje aplinkoje. Taigi nors Lietuvoje dedamos pastangos stiprinti pagalbos sistemą seksualinį smurtą patyrusiems vaikams, vis dar egzistuoja tobulintinos sritys, tokios kaip specialistų trūkumas, visuomenės nuostatos ir sąmoningumas, šios smurto formos atpažįstamumas ir reikiamų paslaugų prieinamumas. Taigi, įgyvendinus šį projektą, tikimasi ir numatoma, jog: • vaikams bus lengviau prieinama kokybiška, jų poreikius atitinkanti pagalba, kurianti reikšmingus pokyčius šių tikslinių grupių situacijoje; atitinkamai, didės ir visuomenės bei vietos bendruomenės atsakomybė už vaikus; • bus gerinamos lygios galimybės laiku naudotis kokybiškomis, tvariomis paslaugomis; • bus prisidedama prie vaikų gerovės, apimant ir psichinę vaikų bei jaunų žmonių sveikatą, kuri Lietuvoje yra viena iš prasčiausių, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (toliau – ES) šalimis; • bus mažinama vaikų socialinė atskirtis; • išaugs teikiamų paslaugų, specialiosios psichologinės, socialinės pagalbos vaikams (galimai) patyrusiems seksualinį smurtą, prieinamumas; • bus plėtojamos vaikui draugiško teisingumo įgyvendinimo galimybės; • bus įgyvendinamos prevencinės veiklos, orientuotos į vaikus, skirtos seksualinio smurto prieš vaikus atpažįstamumui didinti. Įgyvendinant projektą bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-004-02-05-02 „Plėtoti įrodymais pagrįstas programas ir trūkstamas specializuotas paslaugas, skirtas šeimoms, vaikams ir jauniems žmonėms“ apraše nustatytus reikalavimus dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi.